Mitas, kad bendras turtas visada atitenka sutuoktiniui

„Pirmiausia svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi. Jei kartu gyvenantieji nėra susituokę, po vieno iš jų mirties, kitas partneris paveldi tik tokią dalį, kuri numatyta mirusiojo testamente. Jei tokio dokumento nėra, reiškia, kad partneris nieko ir nepaveldi. Tačiau kalbant apie sutuoktinių paveldėjimą situacija yra kitokia. Sutuoktinių paveldėjimą numato įstatymas net ir tuo atveju, kai testamento nėra“, – sako R. Cibulskienė.

Visgi, anot jos, jeigu sutuoktiniai nesudarė testamento, pergyvenęs sutuoktinis paveldi tik tam tikrą turto dalį – įstatymo numatytą ekonominę apsaugą. Ji priklauso nuo esamų įpėdinių, pavyzdžiui, vaikų skaičiaus.

„Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Kita jo pusė – mirusiojo sutuoktinio dalis – yra dalijama vaikams ar sutuoktiniui paveldėjimo teisės normomis pagal testamentą ar įstatymą”, – sako advokatė.

Bendrasis ar asmeninis testamentas?

Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią. Anot R. Cibulskienės, dėl šios priežasties sutuoktinių turto paveldėjimo klausimus verta aptarti iš anksto ir pasirašyti aiškų, teisiškai privalomą dokumentą, kuris padės išvengti ginčų. Visgi prieš tai darant svarbu apsvarstyti kelis testamento variantus.

Mat sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi COBALT vadovaujanti teisininkė. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui:

„Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties. Sutuoktiniai testamente nurodo įvairias sąlygas, pavyzdžiui, vieną ar kelis įpėdinius, ką palieka konkretiems asmenims, kokiomis dalimis turi būti dalinamas turtas, kokias sąlygas reikia įgyvendinti, kad įpėdiniai galėtų paveldėti”.

Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Tokiu atveju kiekviena pusė gali sudaryti savo paties testamentą.

„Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią, – sako R. Cibulskienė. – Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.”

Būna atvejų, kai į turtą net nepretenduoja

Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai, pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.

„Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka.

Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta”, – sako R. Cibulskienė.

„23:45 agency" informacija