Mokesčiai už telkinių vandenį: kada smogs visa jėga?

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

Seimas palaimino Aplinkos ministerijos projektą ir nusprendė apmokestinti upių, ežerų ir kitų valstybei priklausančių paviršinių vandens telkinių vandenį, kuomet jo bus sunaudojama daugiau kaip 100 m3 per parą. Asmenys, per parą sunaudojantys daugiau nei 10 m3, privalės registruotis. Ir nors Aplinkos ministerijos pranešimuose teigiama, kad šis klausimas buvo suderintas su žemdirbių visuomene, pastaroji, išgirdusi jai nepalankias naujienas, lieja tulžį.

Daržininkų gretos retėja

Algimantas Vaupšas Kelmės rajone prižiūri per 300 ha daržovių, kurios tiekiamos ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vartotojams. Ūkininkas teigė, kad šiemet drėgmės pakako, todėl daržovių laistyti neprireikė. „Neskaičiavau, kiek vandens išlaistome, tačiau ateityje reikės ne tik skaičiuoti, bet ir už jį mokėti. Neįsivaizduoju vandens apskaitos. Ar valstybė uždės skaitiklius ant mūsų aparatūros? Manau, kad tam neskirs nei cento. Tai – vagystė viduryje baltos dienos. Valgysime lenkiškus kopūstus, burokus... Lietuvai nereikia nieko... Liūdna“, – konstatavo A. Vaupšas.

Apie tai, kad daržininkystės ūkiams vanduo yra labai reikalingas, redakcijai kalbėjo ir Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas. „Apmokestinti lietaus surinktą vandenį yra nekultūringa ir nekorektiška. Kaip ši apskaita bus vykdoma? Čia – įdomus klausimas. Manau, kad bus švaistomos papildomos biudžeto lėšos, kuriamos darbo vietos saviems švogeriams, kurie galės važiuoti ir tikrinti. Koks bus rezultatas? Greičiausiai nulinis. Bus tik švaistomi biudžeto pinigai“, – apgailestavo pašnekovas. Anot E. Sasnausko, dėl tokių sprendimų, kurie vis labiau spaudžia ūkininkus, kasmet retėja daržininkų gretos. O jei ūkininkai bus varžomi dar stipriau, manoma, kad pasišventusiųjų dirbti savo kraštui ateityje visai nebeliks. „Neįsivaizduoju, iš kur bus vežamos daržovės ir kokios kokybės jos bus? Kaip mūsų šalies daržininkams bus įmanoma dirbti, kai tokius reikalavimus kelia? Tie politikai yra visiškai nesusiję su maisto gamyba“, – savo nuomonę išsakė E. Sasnauskas.

Turi būti kompromisai

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė ŪP sakė, kad vandens įstatymo pakeitimo projektas su jų asociacija buvo aptartas, taip pat jis buvo aptartas ir nuotoliniame susitikime su visomis vadinamųjų Žemės ūkio rūmų asociacijomis narėmis. Tuo metu buvo išsakyti ir pastebėjimai dėl vandens skaičiavimo metodikos. LDAA nesutiko, kad būtų keičiama skaičiavimo metodika. Senoji metodika, kai skaičiuojamas metinis vandens sunaudojimo vidurkis, nebūtų palietęs smulkiųjų augintojų. „Kad anksčiau ar vėliau teks mokėti už vandenį, mes suprantame, bet turi būti kompromisai. Kas iš to, kad vanduo buvo neapmokestintas, tačiau negaudavome leidimų jį naudoti. Mes nematėme kitų ruošiamų poįstatyminių teisės aktų ir nežinome, kiek kainuos gręžinių vanduo, ar bus supaprastinta leidimų išdavimo tvarka, kaip buvo žadama. Kai sutikome, kad bus simboliškai apmokestintas paviršinis vanduo, kurio kaina siektų 0,3 ct/m3, buvo žadama, kad tiek pat kainuos ir gręžinių vanduo, t. y. jo kaina laistymui bus sumažinta 10 kartų. Bijome, kad nebūtume prigauti, nes dar nėra poįstatyminių aktų. Daug daržovių augintojų yra įsirengę gręžinius, nes negaudavo leidimų laistyti iš tvenkinių ar upių“, –  teigė Z. Cironkienė.

Nemato logikos

Bendrovėje „Ažuožerių sodai“ laistymo sistemos nėra, todėl atrodė, kad Seimo priimtas sprendimas neturėtų jos „kutenti“. Tačiau bendrovės direktorius Jonas Janišius buvo kritiškas tokiems sprendimams. „Nematome jokios logikos. Ūkininkai svarsto, kaip išsilaikyti, kaip išgyventi. Dabar, kaip niekada, daugelis žmonių yra labai pažeidžiami. Todėl papildomi apmokestinimai greičiau nuties kelius į bankrotą“, – redakcijai sakė J. Janišius.

UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Gitana Jonuškaitė-Gūžienė teigė, kad ūkininkai jau ir dabar sumoka labai daug mokesčių. Todėl naujiena dėl vandens, kuris yra atsinaujinantis šaltinis, apmokestinimo juos liūdina. Bendrovė upių ir ežerų vandens nenaudoja sodams laistyti, nes savoje teritorijoje turi 3 balas. „Galbūt ir kiti sodininkai išsikas tvenkinius ir iš ten pumpuos vandenį? Kam mokėti už atsinaujinančius šaltinius? Manau, kad geriau investuoti ir turėti savo asmeninį vandens telkinuką. Nebent ateityje planuojama ir asmeninius vandens telkinius apmokestinti. Nesuvokiu, kaip bus vykdoma vandens apskaita, kas stovės prie upių, ežerų ir skaičiuos vandenį, kaip bus užtikrinamas tikslumas, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Manau, kad vandens sunaudojimo apskaitai visoje Lietuvoje bus įsteigta įvairių, naujų darbo vietų, žmonės stovės prie kiekvieno vandens telkinio ir skaičiuos“, – kalbėjo G. Jonuškaitė-Gūžienė. Ji mano, kad šis sprendimas yra netinkamas ir nelogiškas, kaip ir daugelis sprendimų, kurie šiuo metu priimami žemės ūkyje.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos (LVSA) prezidentė Vitalija Kuliešienė apgailestavo, kad sodininkų gamyba ateityje bus niekam nereikalinga. „Versliniuose soduose išnaudojama daug vandens, ypač pavasarį, kai būtina apsisaugoti nuo šalnų. Per dieną išnaudojama daugiau nei 100 m3 vandens, nes plotai yra nemaži. Vandens kiekio išlaistymas priklauso nuo purkštukų dydžio. Kaštai padidės tiems sodams, kurie turi įsirengę lietinimo sistemas. Tačiau produkcijos jie neparduos brangiau, nes šalia – lenkai. Su jais nesukonkuruojame ir niekada nesukonkuruosime“, – ŪP tvirtino V. Kuliešienė.

Uogininkai pasipiktinę

Uogų augintojai taip pat pasipiktinę. Didžiausias Ukmergės rajone ir vienas stambiausių šalyje braškių augintojas Vladas Guzelis turi savo tvenkinį. Jis viliasi, kad asmeninio vandens telkinio valdžia neapmokestins. „Kai Seimas priiminėja tokius sprendimus, atrodo, kad seimūnai neturi ką veikti. Manau, šis sprendimas yra nesąžiningas. Jis ekonomikai nepasitarnaus. Ar pas mus vandens trūksta, ar ką? Dėl ko jį apmokestina? Gal ir orą, kuriuo kvėpuojame, apmokestins? Labai apmaudu, kai norima žmogų išgręžti iki galo, jį iš visų pusių suvaržyti, kad jis neturėtų nei laisvės, nei savo žodžio. Dabar žemės ūkyje yra rimtesnių problemų, kurias reikia spręsti“, – dėstė V. Guzelis.

Varėnos rajone didžiausią šilauogių plantaciją prižiūrinčios bendrovės „Jūsų sodui“ direktorius, sodininkas Petras Basalykas sakė, kad šilauogėms reikia labai daug drėgmės. „Turime savo vandens telkinį, tačiau dalį vandens naudojame ir iš upės. Kuris vanduo bus brangesnis? Nežinau. Manau, kad valstybė šį klausimą greitai išspręs, pastatys skaitiklį. Tačiau ne valstybė statys, o mums lieps patiems pasistatyti. Tai bus papildomos lėšos. Aš nesuvokiu tik vieno dalyko: kodėl upės vandenį, kuris ir vėl atgal į upę nuteka, reikia apmokestinti? Niekas su mumis tuo klausimu nediskutavo ir nuomonės neklausė“, – redakcijai tvirtino P. Basalykas.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) vadovas Tautvydas Gurskas sakė, kad su asociacija Aplinkos ministerija diskusijų nevedė, ūkininkų nuomonės neišklausė. Todėl šis sprendimas jiems primena vaizdą iš blogiausio filmo. „Vienais metais dirvožemį reikia drenuoti, o kitais – duoti drėgmės. Tai ar bus balansas? Kai išdrenuoji, valstybė tau moka, o kai tu laistai – valstybei reikės mokėti. Gal kažkoks viduriukas gali būti? Man tai yra nesuprantama“, – atviravo pašnekovas. Jis mano, kad ateityje gali būti apmokestinama žolė, o vėliau – oras. „Kuomet Lietuvoje pilnos upės ir ežerai vandens, o dabar vandens telkiniai net į kraštus ištvinę, ar vandenį reikia apmokestinti? Nesuvokiu tokių sprendimų. Belieka iš atmosferos kaupiamą azotą apmokestinti. Pvz., apmokestintų azotą fiksuojančius augalus, ant kurių šaknų gausu oro azotą fiksuojančių bakterijų, kurios iš atmosferos fiksuoja azotą ir atiduoda kaip trąšą“, – ironizavo T. Gurskas.

Autorės ir socialinių tinklų nuotraukos

Sektorius kėlė nuogąstavimus

Raminta RADAVIČIENĖ

Aplinkos viceministrė

Vandens įstatymo pakeitimo projektas iki jo pateikimo Vyriausybei buvo du kartus oficialiai derintas jį paskelbus Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje. Projekto nuostatų aptarimas vyko tris kartus su žemės ūkio sektoriaus atstovais. Tai: Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Daržovių augintojų asociacijos ir kt. atstovais. Pagrindiniai sektoriaus kelti nuogąstavimai, derinant projekto nuostatas: tikimasi paprastos ir aiškios tvarkos registracijai ir sunaudoto vandens apskaitai. Tai užtikrinsime įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Buvo akcentuotas sudėtingumas gauti vandens telkinio savininko sutikimą naudoti paviršinį vandenį. To nereikalaujama valstybinių telkinių atveju.

Stengsimės rasti galimybę remti ūkių investicijas į naujas, taupias laistymo sistemas ir apskaitos prietaisus. Žemės ūkio misterija savo paramos schemose ieškos galimybių remti tokias priemones.

Paviršinio vandens naudojimo mokestinėje aplinkoje niekas nesikeičia, t. y. mokestį mokės sunaudojantys 100 m3 ir daugiau paviršinio vandens per parą. Panaikinamos tik iki šiol galiojusios išimtys mėgėjiškai sodininkystei ir mažosioms hidroelektrinėms (galia neviršija 10 MW), kurios iki šiol nepriklausomai nuo suvartojamo vandens kiekio, mokesčio nemokėdavo. Mokesčio tarifai išlieka tokie patys, t. y. (HE – 0,00001 Eur/m3; žemės ūkiui – 0,003 Eur/m3).

Pavyzdžiui, sunaudojant laistymui 100 m3 per parą visus metus, metinis mokestis siektų 110 Eur, o sunaudojant 100 m3 per parą vasaros sezono metu (90 d.) – 27 Eur.

Sistema sukurta ir veikia. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei AAD tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas.

Susijusios temos - skaitykite: mokestis už telkinių vandenį, Zofija Cironkienė, Algimantas Vaupšas, Vladas Guzelis