Mokesčių sriuba: kunkuliuoja ir neverdama

Socialinis teisingumas ar naikinimas?

Taigi pagrindo atsikvėpti tikrai dar nėra. Daugelis nerimauja, kiek valdžia bus nusiteikusi atsižvelgti į teikiamus pasiūlymus ir pastabas. Pernai individualios veiklos pajamas deklaravo 218 tūkst. asmenų, tarp jų ir ūkininkai, iš jų du trečdaliai buvo dirbantys samdomą darbą – tai yra 138,5 tūkst. gyventojų. Finansų ministerijos duomenimis, visi 218 tūkst. pajamas pernai deklaravusių žmonių bendrai uždirbo 1,15 mlrd. eurų po atskaitytų sąnaudų – tai yra vidutiniškai 5,3 tūkst. eurų kiekvienas.

Finansų ministerijos valdininkai teigia, kad mokesčių reforma sumažins nelygybę, Lietuva taps patrauklesnė investicijoms.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projekte mokesčio tarifą iki 2026 m. siūloma pamažu pakelti nuo 15 iki 20 proc.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius gūžčioja pečiais – įdomu, kodėl net 2023-iaisiais politikai mato žemdirbius kaip aukso kiaušinius dedančią vištą. Jis neslėpė, kad skambiais žodžiais pristatyta mokesčių reforma kaip gyvulių ūkio panaikinimas (aliuzija į Džordžo Orvelo romaną – aut.) itin nuvylė. Deklaruojami teisingi ir kilnūs tikslai, siekiamybė pasiekti didesnį socialinį teisingumą išgaravo kaip dūmas. Žemės ūkio srityje užsidirbti sudėtinga, o mokesčiai ūkininkams pradėjo didėti dar nuo 2008-ųjų.

 „Kalbėdami apie socialinį teisingumą, turime omenyje, kad ne visiems vienodai sekasi užsidirbti, – aiškino „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas. – Būtent tokia turėtų būti mokesčių reformos esmė – apmokestinami tie, kurie paprasčiau ir lengviau gali daugiau užsidirbti.“

Visgi kaimuose verslų nėra daug likę. Užsidaro regionų parduotuvės, žmonės gyvena iš pašalpų, pensijų, o pagrindiniai pinigai uždirbami iš žemės ūkio. R. Juknevičiui kilo klausimų, ar iš tiesų reforma siekiama to paties socialinio teisingumo, jei čia yra akivaizdus sprendimas apmokestinti žemės ūkį daugiau nei kitus verslus. Jei šios reformos tikslas – sunaikinti žemės ūkį, tai toks tikslas būtų pasiektas. Žemės ūkio rodikliai ir konkurencingumas aiškiai pamatuoti statistikos duomenimis –
Lietuvos žemės ūkis sėkmingai užleidžia rinką Lenkijos ūkininkams ir maisto pramonei, todėl dabartinės reformos tikslas šias tendencijas tik sustiprins“, – rėžė ūkininkas.

Pašnekovas pripažino, kad tarp žemės ūkio subjektų yra tokių, kuriems pavyko sukurti verslo vertikalę, tai yra žaliavų (trąšų, augalų apsaugos produktų, žemės ūkio technikos) tiekėjai, turintys stambias bendroves, realizacijos segmentą, eksportuotojai. Jei mokesčių reforma būtų nukreipta į juos, nebūtų abejonių, kad ji reikalinga. „Manau, kad tikri specialistai, o ne mėgėjai, turi pasigilinti į situaciją ir nustatyti grupę, kuriai galėtų ir turėtų būti didesni mokesčiai“, – redakcijai sakė R. Juknevičius.

Gamybos priemonių apmokestinimas

Finansų ministerija teigia padariusi reveransą ūkininkams, atsižvelgusi į pateiktas pastabas, todėl paliko lengvatinių sąlygų. Pavyzdžiui, GPM mokesčio tarifą mažas pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunantiems asmenims mažina iki 3 proc. Kartu siūloma GPM neapmokestinti žemės ūkio pajamų, jei ūkininkas mokestiniu laikotarpiu nėra registruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju, neapmokestinti šeimos nariams tęstiniam ūkininkavimui perleidžiamų ūkių. Pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems ūkininkams ketinama leisti nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti išlaidas už įsigytą techniką neribojant jos amžiaus. Ministerija siūlo nebeleisti nuo paties ūkininko apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Taip esą po siūlomų GPM pakeitimų mokesčiai padidėtų maždaug 5 tūkst. ūkininkų, o trečdaliui GPM mažėtų.

R. Juknevičius skeptiškas ir griežtai pasisako prieš tokias lengvatas, kurios veikiau panašios į apmokestinimus. Be to, kitų ūkininkų pozicija – tokia pati. „Tai ko mes siekiame, didinti atskirtį? – retoriškai klausė R. Juknevičius. – Ši reforma atveria galimybes užsienio investuotojams, stambiam kapitalui, kalbama apie lengvatas inovacijoms, investicijoms, tačiau tos lengvatos mūsų ūkininkui yra nepasiekiamos. Lietuvoje ūkininkai skaičiuoja tik pirmos kartos ūkius, jie dar nėra susiformavę kaip kitose Europos šalyse. Mokesčių reforma pakenks smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kurie turi didesnę apyvartą ir privalo mokėti PVM. Juk atvejai, kai ūkiai mokesčiams ir kitiems įsipareigojimams, paskoloms atiduoda daugiau nei pusę visų pajamų, nėra reti.“

Pasak R. Juknevičiaus, žemė – gamybos priemonė, ji perkama iš ūkininkų uždirbtų pinigų, kurie jau prieš tai apmokestinti, taip pat ir už banko paskolas. Tai kuo gi žemės ūkis išsiskiria iš kitų verslų, jei pagrindinė gamybos priemonė turi būti apmokestinama NT mokesčiu. „Galima apmokestinti viską, kuo naudojasi ūkininkai, galima iš ūkininko laikinai pasiekti naudos, tačiau jei jie neuždirbs pinigų, jie trauksis iš gamybos, kaip pieno ūkiai. Šiai tendencijai sustiprėjus, mokamų mokesčių valstybei tik mažės“, – apibendrino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Klaidinga lyginti su kitais verslais

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pripažino, kad būtų teisinga pradėti galvoti apie fizinį ūkių statuso perregistravimą į juridinį. „Žinoma, tai taikoma tiems, kurie dirba kaip verslo įmonės, – ŪP teigė jis. – Tuo metu ūkiui, kuris išauginamą produkciją naudoja tik savo reikmėms – savas sviestas, savos daržovės, turėtų negalioti jokie mokesčių reformoje aptariami mokesčiai.“

Jo teigimu, būtina sumažinti ūkininkų kaip fizinių asmenų bankroto pasekmes. Ūkininkai tokiu atveju gali prarasti visą turtą, net ir gyvenamąjį plotą, todėl jų veiklą reikėtų pertvarkyti ir suvienodinti su juridinių asmenų veiklos apskaita.

Daug nerimo ūkininkams sukėlė numatomas nekilnojamo turto apmokestinimas. Įstatymo projektu siūlomas mokesčio tarifas juridiniams asmenims (tarp jų ir žemės ūkio bendrovėms bei įmonėms) sudarytų nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tuo metu fiziniams asmenims nekilnojamojo turto, naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos, ūkininkams, šio mokesčio tarifas būtų mažesnis – nuo 0,1 proc. iki 1 proc. „Manau, kad žemės ūkio veikla užsiimantiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustatyti skirtingas ūkininkavimo sąlygas yra neteisinga. Diskriminacijai pašalinti siūlome įvesti vienodus mokesčius“, – pridūrė J. Sviderskis.

Įvedamas nekilnojamojo turto mokestis žemės ūkio subjektams neskatins investuoti į žemės ūkio sektorių, nepritrauks naujų investuotojų ir neprisidės prie šalies ekonomikos augimo, o Lietuva aplinkosauginėms bei kitoms negamybinėms priemonėms žemės ūkyje yra prisiėmusi finansinių įsipareigojimų.

„Nesame konkurencingi, mūsų turtas per metus būna įdarbintas mažai laiko, pavyzdžiui, sandėliai, garažai, fermos. Jie negeneruoja tiek pajamų kaip monetų kalyklos, – aiškino redakcijos pašnekovas. – Iš esmės klaidinga žemės ūkio verslą vienodinti su kitais, jau nekalbant apie aukštųjų technologijų įmones, kurių žemės ūkio veikloje reikia daug (fermos, garažai, pavėsinės, daržinės, sandėliai ir kt.). Daugelis jų naudojami sezoniškai, o Lietuvos žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos itin atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo kaimyninių šalių.“

Esminės klaidos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 103, 2023 m. rugsėjo 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės koliažas

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.