Mokestis už lietų?

Pasvarstykime: ir už, ir prieš

Ūkininkai privalės plačiau praverti pinigines – Seimas įvedė mokestį už naudojamą paviršinį vandenį. Politikai nusprendė, kad daugiau nei 10 kub. m per parą ežerų, upių ir kitų paviršinių vandens telkinių vandens sunaudojantys gyventojai nuo 2024 metų privalėtų registruotis, o sunaudojantieji daugiau kaip 100 kub. m – mokėti specialų mokestį.

Įstatymo projektą inicijavo Aplinkos ministerija. Numatyta, kad, jei vidutinis vandens sunaudojimas per parą viršys 10 kub. m, teks ne tik registruotis Aplinkos apsaugos agentūroje, bet ir savo lėšomis įsirengti paviršinio vandens naudojimo apskaitos prietaisus. Jie bus privalomi ir mažosioms hidroelektrinėms iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo ir per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitai. Tad šįkart „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, ar visi žemdirbiai už vandenį mokės sąžiningai, o gal stengsis išsisukti nuo tokio mokesčio?

Raseinių r. Ariogalos sen. ūkininkas, lapinių daržovių augintojas Vaidas NAGRECKIS: „Nemanau, kad ūkininkai dėl vandens mokesčio ims sukčiauti. Svarbu, kad būtų nesudėtingi skaitikliai ir mažiau biurokratijos. Nematau tikslo dėl tokios nedidelės sumos kažką daryti prieš valdžią.

Prisiminkime vieną dalyką – kam yra keliami visi mokesčiai? Galutiniam vartotojui. Daugelis nesuvokia tokio dalyko, kad padidinus bet kurį mokestį, už jį sumokės ne daržovių augintojas, o jų pirkėjas. Ir tie patys Seimo nariai už jas mokės brangiau.

Lietuvos žmonės turėtų atsipeikėti ir pažiūrėti, kaip yra Vakarų Europoje, ar ten reikia mokėti už paviršinį vandenį, naudojamą augalams laistyti, ar ne. Tegul valdžia pirmiausia pasižiūri, kaip yra ten, anuose kraštuose. Kokias išmokas ten gauna daržininkai, kokios yra nuolaidos ir mokesčių lengvatos sezoniniams darbuotojams? Kažkodėl šito mūsų valdžia nenori matyti.“

Seimo Regionų frakcijos narys Remigijus ŽEMAITAITIS: „Balsavau prieš, nes šis mokestis visiškai nepritaikytas Lietuvai, tai naujas, labiau skirtas Vakarų Europai, o ne Rytų Europai. Pas mus lietaus periodas yra gana ilgas, turime neišsenkančias upes ir ežerus bei tvenkinius, kritulių (lietaus) norma visą laiką yra virš vidutinės nustatytos vadinamosios normos. Ir antras dalykas – esant tokiai infliacijai ir perspektyvai, kad ateinančius dvejus trejus metus ji išsilaikys dėl aukštų kainų, realiai ūkininkų žaliavos kaina gali pakilti nuo 2 iki 4 proc.

Žemdirbiai visokiais būdais apeis šitą įstatymą, nemokėsiu ir aš, ūkininkaujantis Rusnės saloje, kur paviršinio vandens yra daugiau, nei reikia. Susidoroti su tokiu įstatymu bus labai paprasta – tereikės išskaidyti ūkį, perregistruojant jį šeimos nariams, giminėms, pažįstamiems. Vienam žmogui bus užrašyti mėsiniai galvijai, kitam – pieninės karvės, ir pan. Tokiu atveju prievolės mokėti už vandenį bus išvengta, nes smulkiuose ūkiuose vandens reikės mažiau. Kitas dalykas – kaip šis mokestis bus renkamas ir kaip nustatomas tarifas. Dėl to kyla didžiausi klausimai – kaip iš tikrųjų reikės visa tai apskaityti. Ar neatsitiks taip, kaip dabar yra su mokesčiu už šiukšlių tvarkymą, t. y. su rinkliava, susidedančia iš pastoviosios ir kintamosios dalių, kai ūkininkai, turintys grūdų sandėlių, yra priversti mokėti už tai, kad tie sandėliai neva šiukšlina. O mokėti grūdų augintojai priversti tiek pat, kaip ir tie, kurie kasdien šiukšlina ir kaupia kalnus šiukšlių.

Rusnės saloje yra perteklinio vandens, ten įrengtos šliuzinės sistemos, pumpavimo stotys. Aš nerandu jokių argumentų, kaip būtų galima paaiškinti tokius Seimo valdančiųjų sumanymus. Žinau tik tiek, kad jie planuoja įkurti naujų darbo vietų savo chebrai, sukurti sistemą, kaip turėtų būti padaryta tokia rinkliava ir tokiu būdu apmokestinti... vandenį.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS: „Visi pertekliniai reikalavimai, nesąžiningi naudotojų arba subjektų atžvilgiu, yra bandomi apeiti. Tai bet kokie mokesčiai ir pan. Absurdiški sumanymai niekada gyvenime neišauga iš geros vietos. Taip yra ir šiuo atveju – ar ne kvailai atrodo, jog kai tiek lyja, turime tiek perteklinio vandens, dar sugalvoja jį taupyti, t. y. apmokestinti.

Ir Smetonos, ir sovietiniais laikais buvo sausinami laukai. Ir dabar melioruojami. Šie darbai privalomi, nes Lietuva, kaip šalis, yra perteklinės drėgmės zonoje. Ir tik dabar sugalvojo apmokestinti vandenį. Apmokestinti galima ir pagalvę, pabezdėjimą, kai ūkininkas privalgo daugiau barščių ar rūgpienio... Tokie mokesčiai – kvailoki sprendimai, o jiems įvykdyti, įgyvendinti reikės suburti tūkstantinę kontrolierių armiją. Ir visi jie puls dirbti, visi plos ir gausis kaip šūds ant pagaliuko.

Aš jau ne kartą esu kalbėjęs apie dirbtinius vandens telkinius. Dabar jie yra arba privatizuoti, arba kam nors išnuomoti. Nors sovietmečiu jie buvo įrengti būtent daržovių laukams drėkinti sausros metu. Tokia buvo tvenkinių paskirtis – sukaupti kuo daugiau vandens. Kai pradedama laistyti laukus, telkiniuose nuslūgsta vanduo, o jų savininkai iškart uždraus naudoti vandenį, neduos leidimo. Ne mokestis bus problema, o gauti leidimą, kad iš to tvenkinio, kuris tam ir buvo padarytas, būtų galima laistyti laukus.

Atsitiks taip, kad savininkas ims koneveikti ūkininką, kad tvenkinyje koks karosas ar kita žuvelė jau galvelę iškišusi ir jai per mažai vandens. Atsives gamtos apsaugos absurdą – inspektorių, o jam ūkininko darbai „iki lemputės“, jis ir pasakys: „Ne, negalima, yra labai nukritęs fiziologinis vandens lygis.“

Atsivešime daržovių iš Lenkijos ar dar iš toliau, kur leidžiama jas laistyti tokių tvenkinių ir upių vandeniu.

Dar ne tokių stebuklų su tokiais ministrais sulauksime. Nesuprantu, kodėl daržovių augintojai nieko nesako aplinkos ministrui, tyli, kaip vandens į burnas prisisėmę. Netikiu, kad jie dar nesuvokia, kaip čia bus, nes jie nėra kvaili žmonės. Galbūt pažadėjo žemdirbiams subsidijų, kad šie patylėtų... Gali ir taip būti.“

Algimanto SNARSKIO piešinys

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS