Žmonių tipai klimato kaitos vertinimui
Kalbant apie klimato kaitą ir jos sprendimą, kaip vienas galimų auditorijos segmentavimo įrankių, gana dažnai naudojama Jeilio universiteto mokslininkų sukurta „Šešių Amerikų“ (ang. Six Americas) klasifikacija.
„Ši klasifikacija remiasi idėja, kad žmonės skirtingi ir turi skirtingas psichologines, kultūrines ir politines priežastis veikti ar neveikti kovoje su klimato kaita. Klasifikacija atsižvelgdama į egzistuojančius auditorijos skirtumus tarp įsitraukimo/motyvacijos, susirūpinimo ir tikėjimo problemos egzistavimo lygių išskiria šešis galimus auditorijos segmentus“, – sako KTU mokslininkė Agnė Budžytė.
Lietuvos gyventojų klimato krizės tipai
2022 metų pabaigoje atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, jog tarp Lietuvos gyventojų dominuoja susirūpinusių ir atsargių auditorijų segmentai.
Kiekvienas iš šių auditorijos segmentų turi skirtingus informacijos prioritetus, pvz. turintiems gilesnį problemos suvokimą ir žinojimą, kur kas aktualesnė informacija apie kasdienines praktikas, galinčias paskatinti aktyviau prisidėti prie problemos sprendimo.
Tad informacija apie tvarų transportą, energijos taupymą ir atsakingą vartojimą, ekologiškų iniciatyvų ekonominę naudą ir kt. aspektus turėtų gana nemažą potencialą tarp Lietuvos gyventojų.
Nors visiškų klimato kaitos skeptikų Lietuvoje gana mažai, būtinybė ir toliau kalbėti apie klimato kaitos problemų aktualumą kasdieniniame gyvenime išlieka. KTU tyrėjų komanda pastebi, kad egzistuojančios abejonės dėl vyraujančio mokslinio konsensuso, klimato kaitos kilmės priežasčių ir kitų niuansų rodo, jog tiek mokslininkai, tiek politikai, verslo organizacijų ir kt. institucijų atstovai dar turi nemažai darbo siekiant demistifikuoti klimato kaitą, bei didinant visuomenės sąmoningumą.
Pokalbis – svarbus klimato krizės sprendimo įrankis
Taip pat KTU tyrėjai teigia, jog norint užtikrinti didesnį visuomenės susitelkimą ir įgalinimą, bei siekiant maksimaliai gerų rezultatų būtina skatinti organiškas „iš lūpų į lūpas“ sklindančias žinutes.
„Žvelgiant į tyrimo metu gautus rezultatus matyti, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų jau yra gana gerai informuoti tiek apie galimas klimato kaitos priežastis, tiek apie jų pačių indėlio svarbą, tad susiklosčiusi situacija rodo, jog neturime bijoti kalbėti apie klimato kaitą ir galimus jos sprendimus su savo draugais, kolegomis ir artimaisiais, nes didelė tikimybė, kad rasite bendrų sąlyčio ir interesų taškų. Gerųjų praktikų pavyzdžiai, pasidalinimas patirtimis ir idėjomis gali įkvėpti pokyčiams ir diskusijomis, kurios ne tik sutelks bendruomenes, bet, tikėtina, paskatins ir tvarius kolektyvinius pokyčius“, – sako A. Budžytė.
Šaltinis: KTU
Tekstas parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“ (KLIM-KOM).
123rf ir KTU nuotraukos