Mokslo kelyje ir inovacijų priešakyje drąsiau, kai jungia seserų bendrystė (interviu)

Kokie pirmieji įspūdžiai tapus Lietuvos mokslo premijos laureatėmis?

Skaidrė. Nepatyriau kažko ypatingo, bet, žinoma, pajutau lengvą jaudulį su džiugesio gaidele, lydimą palengvėjimo jausmo dėl įveikto iššūkio.

Gražina. Pirmiausia labai apsidžiaugiau dėl Skaidrės, nes ji tikrai nusipelnė šio įvertinimo. Žinoma, jaučiau vidinį pasitenkinimą, kad turėjau galimybę prisidėti prie šio darbų ciklo įgyvendinimo ir taip pat esu įvertinta tokiu reikšmingu apdovanojimu.

Kas Jus atvedė į mokslininko kelią, ir kodėl būtent žemės ūkio srities?

Skaidrė. Į mokslininko kelią atvedė gyvenimas. Įgijusi viršutinių drabužių siuvėjos specialybę svajojau puošti žmones, tačiau pasikeitus politinei ir darbo rinkos situacijai, po vaikų priežiūros atostogų (1995 m.) džiaugiausi gavusi darbą tuomečiame Lietuvos žemdirbystės institute. Dirbama techninį darbą su mokslininkais jaučiau, kad norisi turėti daugiau su žemės ūkio sritimi susijusių profesinių žinių, todėl įstojau į Lietuvos žemės ūkio universitetą (dabartinį Vytauto Didžiojo universitetą). Tuo laiku dar negalvojau apie mokslininko kelią, tikslas buvo žinios. Ir tik pabaigus magistratūros studijas atėjo aiškus suvokimas, kad norisi ne tik prisidėti prie mokslinių tyrimų, bet ir juos inicijuoti, ieškoti sprendimų, todėl 2004 metais, iš karto po magistratūros studijų, įstojau į doktorantūrą.

Gražina. Likimas. Mane čia tikrai atvedė likimas. Vaikystėje svajojau tapti dainininke, buvau įsitikinusi, kad pasirinksiu menininkės kelią, tačiau pats likimas įvykius sudėliojo taip, jog atsidūriau čia. Žemdirbystės institute pradėjau dirbti, vos tik suėjo 18 metų (kitą dieną po gimtadienio), jauna sukūriau šeimą, gimė vaikai, tačiau nedavė ramybės mintis, kad reikia įgyti specialybę. Nors iki vaikų gimimo dirbau trumpai, tačiau darbas institute buvo atradimas – man buvo įdomus net tik pats procesas, bet ir rezultatas. Kai vaikai šiek tiek ūgtelėjo, ėmiau rimčiau svarstyti apie studijas ir kokį kelią pasirinkti. Priėmiau sprendimą, kad menas gali būti šalia, jei tik to norėsiu, ir pasirinkau agronomo specialybę, susijusią su darbu. Kad būtų smagiau, mama paskatino studijuoti kartu su Skaidre. Taip ir prasidėjo mudviejų mokslo kelionė.

Jūsų kaip mokslininkių biografijos visiškai sutampa – tais pačiais metais studijavote tuomečiame Lietuvos žemės ūkio universitete, tais pačiais metais apgynėte disertacijas, kartu gavote ir Lietuvos mokslo premiją. Kodėl pasirinkote skirtingas tyrimų sritis?

Skaidrė. Tyrimų sritį nulėmė darbas skirtinguose skyriuose. Iki magistratūros studijų pabaigos dirbau Bitininkystės skyriuje. Paskatinta tuometės Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos dr. Irenos Brazauskienės, savo ateitį susiejau su šiuo skyriumi ir javų varpų fuzariozės sukėlėjais, kurie ir buvo mano doktorantūros studijų bei vėlesnių tyrimų pagrindinis objektas.

Gražina. Tyrimų sritį pasirinkau pagal skyriuje atliekamų darbų tematikas. Mūsų tyrimų sritys gal ir skirtingos, tačiau jos viena kitą papildo, o daugeliu atveju yra neatsiejamos.

Jūsų tyrimų sritys šiek tiek skiriasi – dirvožemis bei augalai ir dirvožemio mikroorganizmai bei augalų patogenai, bet turbūt yra ir sąlyčio taškų. Kokie jie?

Skaidrė. Doktorantūros tematika apie Fusarium genties grybų plitimą ir mikotoksinų kaupimąsi javų grūduose, mokslinio vadovo prof. habil. dr. Zenono Dabkevičiaus ir mokslinės konsultantės dr. Audronės Mankevičienės kompetencija šioje tyrimų srityje ir įtraukimas į Žemės ūkio ministerijos užsakomuosius tyrimus, Valstybinio mokslo ir studijų fondo ir kitų nacionalinių šaltinių finansuojamus projektus, susijusius su Fusarium grybų plitimu ir jų produkuojamų antrinių metabolitų mikotoksinų tarša grūduose, įpareigojo aktyviai bendradarbiauti su visais skyriais, o ypač Dirvožemio ir augalininkystės skyriumi. Siekėme ištirti, kaip įvairios agrotechnologijos, ypač naujos – žemės dirbimas, javų veislės, tręšimas, augimo reguliatorių ir fungicidų naudojimas – lemia varpų fuzariozės išplitimą ir grūdų užterštumą Fusarium grybais bei mikotoksinais.

Gražina. Be dirvožemio nebūtų ir dirvožemio mikroorganizmų, o be augalų nebūtų ką veikti augalų patogenams. O jeigu rimtai, tai dirvožemio kokybė ir jame vykstantys procesai labai priklauso nuo auginamų augalų, mikroorganizmų sudėties, jų aktyvumo, kaip ir pastarieji yra tiesiogiai susiję su, pvz., dirvožemio reakcija, granuliometrine sudėtimi, organinių medžiagų kiekiu, sorbcine geba ir kt. Įvairios žemės dirbimo ir augalų auginimo technologijos, kintantis klimatas turi įtakos ir ligų, kenkėjų bei piktžolių plitimui. Tik gerai žinant ligų sukėlėjų arba piktžolių įsitvirtinimą agroekosistemoje, išmanant jų biologiją galima pasiūlyti tinkamiausias kontrolės priemones.

Premija jums paskirta už 15 metų tyrimų rezultatus. Kas per šį laikotarpį buvo sunkiausia ir kas labiausiai džiugino, įkvėpė nenuleisti rankų ir eiti toliau?

Skaidrė. Kaip ir daugeliui mokslininkų, turint tyrimo idėją turbūt sunkiausia yra rasti finansavimą, bet kartu ir džiugina gautas finansavimas stažuotėms užsienyje bei projektinei veiklai. Nuo 2009 iki 2023 m. dalyvauta 18-os nacionalinių ir 3-jų tarptautinių projektų veikose, kvalifikacija kelta trijose trumpalaikėse stažuotėse. Ypač didelį įspūdį paliko pirmoji publikacija 2009 m., kuri buvo ilgalaikės stažuotės Orhuso universiteto Žemės ūkio mokslų fakultete (Flakeberge) rezultatas. Ten įsisavinti ir pritaikyti Fusarium grybų tyrimams augalinėje žaliavoje tuo metu itin inovatyvūs molekuliniai tikrojo laiko PGR metodai, vėliau pritaikyti Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje tiriant ne tik šių, bet ir kitų javų bei rapsų ligų sukėlėjus.

Iš vėlesnių darbų labai gera prisiminti pirmuosius laimėtus pačių inicijuotus Nacionalinių mokslo programų projektus „Sveikas ir saugus maistas“ ir „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“. Surinkta daug įvairių duomenų, paskelbta nemažai publikacijų, su turimais duomenimis įsijungta į taip vadinamus „sklaidos“ projektus, kurių metu žinios perduotos ūkininkams, konsultantams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Daug galimybių, patirties ir emocijų suteikė dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir konferencijose. Taip pat labai džiaugiuosi dirbdama su doktorantais, kurių reikšmingi darbai padeda dar geriau suprasti mikroorganizmų svarbą žemės ūkyje.

Gražina. Premija nebuvo mūsų pirminis tikslas, mes tiesiog dirbome darbus: kėlėme aktualius klausimus, gilinome žinias, rengėme projektus, vykdėme eksperimentus, o gauti rezultatai įkvėpdavo ieškoti toliau, plėsti ir gilinti tyrimus. Ir tik atsigręžus atgal, peržvelgus sukauptas žinias atsirado noras jas labiau įprasminti – išryškinti jų svarbą.

Kad esate seserys, padėjo ar pasunkino tyrimų organizavimą ir rezultatų pateikimą?

Skaidrė. Manau, kad padėjo, nes turėjome galimybę diskutuoti rūpimais klausimais net ir nedarbinėje aplinkoje. Bet turbūt daug svarbiau ne tai, kad mes seserys, bet tai, kad galėjome drąsiai dalintis atsakomybe ir vienodai matėme kiekvieno tyrimo ir priimtų įsipareigojimų svarbą.

Gražina. Be jokios abejonės, palengvino. Mus nuo vaikystės sieja ypatingas ryšys – suprantame viena kitą iš pusės žodžio. Visuomet be didesnių sunkumų pasiskirstome atsakomybes ir, jei reikia, pasikeičiam, persidėliojam užduotis – niekada neskaičiuojam savo laiko, kai reikia labiau susitelkti ar ilgiau padirbėti.

Abi esate skyrių vedėjos. Šalia mokslinio darbo tai yra papildomos pareigos, reikalaujančios laiko ir gebėjimų. Kaip tvarkotės su šia veiklos sritimi?

Skaidrė. Ne paslaptis, darbo valandų neužtenka. Tenka susidurti ir su nelengvais iššūkiais, tačiau viską atperka džiugios akimirkos – pasiekti laimėjimai, žinojimas, kad galiu pasikliauti skyriaus darbuotojais. Esame nedidelis kolektyvas, todėl mano siekis yra palaikyti vienas kitą, bet kartu būti atviriems bendradarbiaujant su kolegomis.

Gražina. Skyriui vadovauju vos keletą mėnesių, tad dar sunku pasakyti, kaip šį darbą pavyks suderinti su moksline veikla. Neslėpsiu, kol kas papildomos pareigos atima daug laiko (galbūt todėl, kad man daug kas nauja), bet aš tikiuosi, kad laikui bėgant viskas stos į savo vėžes.

Aktualus klausimas – mokslo ir mokslininkų vieta visuomenėje. Jūsų požiūriu, kaip mūsų šalies mokslininkų pasiekimai atrodo pasaulinio mokslo kontekste ir ką būtų galima pakeisti, patobulinti, kad tų pasiekimų būtų dar daugiau?

Skaidrė. Kadangi pati dirbu žemės ūkio mokslų srityje, man yra aišku ir netgi atrodo daug patikimiau, kai gautos tyrimų išvados nėra labai sukonkretintos, bet yra pateikiamos su išlygomis, apibrėžiančiomis tam tikrų veiksnių visumą, kurie gali turėti įtakos rezultatams. Tačiau visuomenei reikia atsakymų be išvedžiojimų, todėl neretai mokslininkai lieka ne iki galo suprasti. Vis dėlto manau, kad dauguma visuomenės supranta mokslo svarbą. Žemės ūkio mokslų srityje mes šiek tiek atsiliekame nuo lyderiaujančių šalių, bet tampame/esame matomi ir dedame daug pastangų, kad būtume pripažinti kaip svarbūs, patikimi partneriai. Manau, kad einame tinkama linkme: daug dėmesio skiriame bendradarbiavimui, pasidalijimui patirtimi ir bendriems tyrimams.

Gražina. Be mokslo nebūtų pažangos, inovacijų, naujų technologijų, taigi, mokslas vaidina labai svarbų vaidmenį. Taip, daliai visuomenės mokslininko darbas mažiau suprantamas, tačiau su mokslo pasiekimais susiduriama kasdien, tik ne visada apie tai susimąstoma. Mūsų šalies mokslininkai prisideda prie pažangiausių pasaulinio lygio mokslinių pasiekimų tokiose srityse kaip medicina, fizika ar dirbtinis intelektas. Žemės ūkio mokslų pasiekimai mažiau apčiuopiami, tačiau ne mažiau svarbūs ir reikšmingi, taip pat ir pasaulinio mokslo kontekste, nes dažnu atveju yra nulemti vietos, dirvožemio ir agroklimatinių veiksnių, todėl mūsų tyrimų indėlis yra labai svarbus formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. Itin didelę reikšmę turi mokslo finansavimas, nes įgalina ne tik vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet ir pritraukti aukšto lygio specialistus, mokslininkus.

Premija gauta, mokslinės veiklos rezultatai įvertinti. Kokius matote tolesnius tikslus ir iššūkius, ką dar planuojate nuveikti per savo mokslinę karjerą?

Skaidrė. Premija – labai reikšmingas tam tikro mokslinės veiklos etapo įvertinimas, tačiau tai kaip jubiliejus – ateina ir praeina... Smagu stabtelėti, pasidžiaugti, prisiminti, kas nuveikta, pasvarstyti, ką dar būtų galima nuveikti, įvertinti ne tik savo, bet ir artimųjų, kolegų, vadovų, užsienio partnerių, rėmėjų ir kitų indėlį. Džiugu dėl savęs, dėl mūsų mokslo institucijos, dėl šalies! Turbūt svarbu būti matomiems.

Kaip ir visame pasaulyje, pastarųjų metų tyrimai yra nukreipti į Žaliojo kurso strategijos įgyvendinimą, dirvožemio sveikatos, bioįvairovės, saugaus maisto užtikrinimą. Abi esame įsitraukusios į 2024 metais pradėtus LR ŽŪM užsakytus tyrimus, kuriais siekiama įvertinti dirvožemio mikrobiotos funkcinį potencialą, taip pat LMT mokslininkų grupių projektą, kurio metu bus vertinamas tarpinių pasėlių fungistatinis poveikis dirvožemio mikroorganizmams. Praėjusiais metais buvo pradėti doktorančių darbai, šiais ir ateinančiais metais tikimės apginti tris disertacijas. Taigi, iššūkių yra tikrai daug.

Gražina. Planų labai daug, kad tik užtektų sveikatos ir resursų juos įgyvendinti. Pradėta keletas naujų tyrimų ir reikia, kad jie įsibėgėtų, tada bus galima galvoti apie perspektyvas. Turime būti lankstūs ir savo tyrimus gebėti pritaikyti prie besikeičiančios aplinkos, geopolitinės situacijos ir kt.

Be mokslinės veiklos, turite ir asmeninį gyvenimą, pomėgių. Papasakokite, kaip leidžiate laisvalaikį, kas padeda pailsėti po sunkios darbo dienos? O gal jūsų darbas ir yra hobis, todėl, kaip juokaujama, tada nereikia atostogų?

Skaidrė. Nuo darbo atitrūkti padeda laiko leidimas su šeima ir anūkais, poilsis gamtoje, kelionės į užsienio šalis, nors ir nedažnos, bet labai atpalaiduojančios išvykos motociklais su vyru ir Kėdainių baikerių klubu „Horizontai“. Žiemos vakarais – kino filmai, mezgimas, susitikimai su draugais. Nemaža dalis atostogų vis dar atitenka darbui, bet tai yra dėl tempo, kuris tiesiog neleidžia ilgam iškristi iš konteksto. Ar tai hobis? Galbūt, bet labiau – gyvenimo būdas.

Gražina. Laiko leidimas su šeima, artimaisiais, vaikščiojimas (abu su vyru mėgstam žygius), penktadienio filmas su dukra, piešimas su anūkėmis, kelionės. Meluočiau, jei sakyčiau, kad visą laisvalaikį skiriu sau, dažnai jis skirtas ir darbui, bet kadangi tai neatsiejama mano gyvenimo dalis, tai, matyt, man darbas kartais ir yra laisvalaikis. Kai pradėjau mokslininkės karjerą, turbūt 75 procentai darbo man buvo tarsi hobis, dabar sakyčiau, kad 50 procentų. Bet sakoma, kad jei 25 procentai darbo yra tavo mėgstama veikla – vadinasi, tau nereikia dirbti.

Šaltinis: LAMMC