Moldovoje aptiktas karantininis kenkėjas

Kenkėjų protrūkių ir perspėjimo bei reagavimo sistemos valdymo grupė Lycorma delicatula (White) įvertino kaip tikėtiną pasaulinės reikšmės kenkėją. Kenkėjas aptiktas Kišiniovo savivaldybėje, Rîșcani rajone, kur suaugę vabzdžiai ir nimfos buvo rasti ant natūraliai augančių augalų, dažniausiai ant Ailanthus altissima (Aukštasis ailantas, Magnolijūnų karalystės augalas).

Apie kenkėjo aptikimą bei šiuo metu taikomas fitosanitarines priemones yra pranešta oficialioje Moldovos Respublikos nacionalinės maisto saugos agentūros interneto svetainėje. Nustatyta užkrėsta teritorija (apie 7000 m2), buferinė zona, buvo panaudoti insekticidai. Šiuo metu skelbiama, kad pirminis židinys pramoninėje zonoje yra likviduotas. Vėlesnių stebėjimų metu buferinėje zonoje viešosiose erdvėse aptiktos pavienės kenkėjo populiacijos. Šių pavienių populiacijų atžvilgiu taikomos fitosanitarinės priemonės.

Kas yra Lycorma delicatula?

Šio vabzdžio natūralus arealas apima Kiniją, Taivaną ir Vietnamą, tačiau kenkėjas išplito ir kitose šalyse, įskaitant Pietų Korėją, Japoniją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Europoje šis kenkėjas vertinamas kaip reikšmingą fitosanitarinę riziką kelianti rūšis. EPPO (Europos ir Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacija) jį priskiria karantininiams kenkėjams, o Europos Sąjungoje Lycorma delicatula yra įtrauktas į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą (Reglamento (ES) 2019/2072 II priedo A dalis, kurioje surašyti Europos Sąjungos teritorijoje neaptinkami karantininiai kenkėjai).

Tai polifagas – kenkėjas, galintis maitintis labai įvairiais augalais. EPPO duomenų bazėje nurodoma labai daug jo augalų šeimininkų, tarp jų – vynmedžiai (Vitis spp.), klevai (Acer spp.), gluosniai (Salix spp.), riešutmedžiai (Juglans spp.), tuopos (Populus spp.), ąžuolai (Quercus spp.), taip pat įvairūs vaismedžiai, pavyzdžiui obelys (Malus spp.), slyvos (Prunus spp.) ir vyšnios (Cerasus spp.).

Lycorma delicatula per metusišaugina vieną generaciją. Žiemoja kiaušinėlių stadijoje, o pavasarį išsirita nimfos. Jos pereina keturias vystymosi stadijas ir palaipsniui tampa suaugusiais vabzdžiais. Kenkėjo gyvenimo ciklas išskirtinis tuo, kad jo kiaušinėlių sankaupos gali būti labai sunkiai pastebimos. Vabzdžio patelė paprastai padeda apie 30–50 kiaušinėlių ir padengia juos vaškine išskyra, kuri išdžiūvusi primena purvo ar molio sluoksnį. Tokios kiaušinėlių masės gali būti aptinkamos ne tik ant augalų, bet ir ant įvairių negyvų paviršių – akmenų, plytų, medienos, transporto priemonių ir kitų objektų. Būtent dėl šios savybės kenkėjas gali būti nepastebimai pernešamas dideliais atstumais su įvairiais kroviniais ir transporto priemonėmis.

Kokią žalą augalams daro Lycorma delicatula?

Nimfos ir suaugę vabzdžiai augalams kenkia pradurdami jų audinius ir siurbdami floemos (augalų apytakinis audinys, kuris transportuoja organines medžiagas (sacharozę ir kitus fotosintezės produktus)) sultis. Didelis kenkėjų skaičius gali stipriai pažeisti augalus, gali vysti lapai, džiūti šakos, pažeisti augalai žūsta.  Žalą augalams sukelia ne tik pats kenkėjų maitinimasis. Vabzdžiai išskiria didelius lipčiaus kiekius, ant jo auga suodgrybiai (mikroskopiniai grybai), todėl augalų lapai pasidengia juodu sluoksniu, sumažėja jų fotosintezės intensyvumas, o augalas dar labiau nukenčia. Didelės Lycorma delicatula populiacijos gali susidaryti ant vieno augalo. Tokiais atvejais po medžiais ir ant jų lapų gali kauptis lipčius, pritraukiantis skruzdėles, bites, vapsvas ir kitus vabzdžius. Ant stipriai užkrėstų augalų gali būti pastebimos ir tamsios suodgrybių apnašos.

Ar Lycorma delicatula pavojinga Lietuvai?

„Nors šiuo metu Lycorma delicatula Lietuvoje nėra nustatytas, jo patekimas į mūsų šalį yra galimas, todėl svarbu iš anksto žinoti, kaip šį kenkėją atpažinti ir užkirsti kelią jo išplitimui. Lietuvoje auga daug potencialių šio kenkėjo augalų šeimininkų. Tai įvairūs lapuočiai, vaismedžiai ir kiti augalai, taip pat auginami vynmedžiai. Kenkėjui patekus į Lietuvą, potencialiai galėtų būti pažeidžiami ne tik žemės ūkio, bet ir dekoratyviniai bei savaime augantys medžiai, – sako Valstybinės augalininkystės direktorius Simonas Pusvaškis. – Svarbu pabrėžti, kad kenkėjo aptikimas kaimyniniame regione savaime nereiškia, jog jis neišvengiamai įsitvirtins Lietuvoje ar sukels didelio masto žalą“.

Galimybę kenkėjui įsitvirtinti lemia klimato sąlygos, tinkamų augalų šeimininkų prieinamumas, kenkėjo gebėjimas daugintis ir kiti ekologiniai veiksniai. Todėl šiuo metu svarbiausia – ne prognozuoti neišvengiamą žalą, o užtikrinti ankstyvą galimo kenkėjo patekimo nustatymą ir pasirengimą reaguoti.

Svarbus kenkėjo plitimo būdas – žmogaus veikla

Ypač didelę riziką kelia kiaušinėlių sankaupos, kurios gali būti paslėptos ant įvairių krovinių ir kitų objektų. Kiaušinėlių masės gali būti padėtos ant medžių kamienų ir šakų, medienos, transporto priemonių, įvairios technikos, konteinerių ar kitų lauke laikomų objektų. Dėl to kenkėjas gali būti pervežtas gerokai toliau, negu pats vabzdys galėtų nukeliauti natūraliai. Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į kenkėjo plitimo riziką gabenant augalus, medieną, įvairius krovinius ir transporto priemones iš teritorijų, kuriose Lycorma delicatula yra nustatytas.

Kaip atpažinti Lycorma delicatula?

Suaugusio Lycorma delicatula ilgis, priklausomai nuo lyties, yra maždaug 20–27 mm. Suaugę vabzdžiai turi ryškias, lengvai pastebimas sparnų spalvas, tačiau ankstesnėse vystymosi stadijose nimfos atrodo visiškai kitaip. Jaunos nimfos yra juodos su baltomis dėmelėmis. Ketvirtosios stadijos nimfos tampa ryškesnės – be baltų dėmelių, jų kūne atsiranda ir raudonos spalvos plotų. Rudenį ypač svarbu ieškoti kiaušinėlių sankaupų. Jos dažniausiai būna padengtos pilkšvai rusva ar gelsvai rusva vaškine medžiaga, primenančia purvą. Kiaušinėlių masės gali būti aptinkamos ne tik ant medžių, bet ir ant įvairių negyvų paviršių.

Ką daryti pastebėjus įtartiną vabzdį?

Pastebėjus vabzdį ar kiaušinėlių sankaupą, panašią į Lycorma delicatula, svarbu nepernešti įtariamo kenkėjo į kitą vietą. Jei įmanoma, reikėtų nufotografuoti vabzdį ar kiaušinėlių masę ir apie įtariamą radinį informuoti Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Ankstyvas kenkėjo nustatymas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių laiku imtis veiksmų ir užkirsti kelią jo išplitimui.

VAT informacija