Moldovoje nesiliauja AKM protrūkiai

Naujausi atvejai – šernų populiacijoje

Nacionalinė maisto saugos agentūra (ANSA) praneša apie patvirtintą afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį šernų populiacijoje Lipčani miesto, Bričeni rajono, pasienio zonoje.

Atvejis buvo patvirtintas 2025 m. balandžio 18 d. Gavę Lipčani mero telefono skambutį, į įvykio vietą nuvyko vietinio teritorinio maisto saugos poskyrio atstovai kartu su vietos valdžios institucija, Aplinkos apsaugos inspekcija ir Pasienio policija.

Gyvūnas rodė klinikinius ligos požymius, pasireiškusius agresija, užpakalinių galūnių pažeidimais ir neurologiniais sutrikimais – būklėmis, dėl kurių jis akivaizdžiai kentėjo. Kad nutrauktų kančias ir sumažintų kūno jautrumą skausmui, šernas buvo apsvaigintas. Tuo pačiu metu buvo paimti mėginiai ir išsiųsti laboratoriniams tyrimams. Rezultatai patvirtino afrikinio kiaulių maro viruso buvimą.

Nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. Moldovos Respublikos teritorijoje užregistruoti 2 nauji AKM protrūkiai: vienas tarp naminių kiaulių Radenii Vechi vietovėje, Ungheni rajone, ir vienas protrūkis tarp 9 šernų gaišenų Lozova vietovėje, Straseni rajone.

Iš viso nuo 2016 iki 2025 metų Moldovos Respublikos teritorijoje buvo aptikti 265 šernų, užkrėstų AKM virusu, gaišenos.

Atvejis kiaulininkystės ūkyje

ANSA kovo pabaigoje pranešė apie dar vieną AKM protrūkį komerciniame kiaulių ūkyje Cimiseni gyvenvietėje, Criuleni rajone.

Virusas buvo patvirtintas atlikus laboratorinius tyrimus. Netrukus buvo sušaukta Regiono išskirtinių situacijų komisija, kuri patvirtino būtinas priemones AKM protrūkiui likviduoti, taip pat siekiant užkirsti kelią ligos plitimui už jo ribų.

Ūkio regionas buvo izoliuotas, įvestos karantino priemonės, nustatytos apsaugos ir stebėjimo zonos. ANSA specialistai, padedami veterinarijos gydytojų ir įmonės darbuotojų, pradėjo priemonių planą, skirtą kuo greičiau likviduoti protrūkį ir visapusiškai įvertinti situaciją.

Gyventojai nepatenkinti

Kaip praneša portalas agroexpert.md, Žemės ūkio ir maisto pramonės ministerija (MAIA) pateikė paaiškinimus dėl nugaišusių bei likviduotų kiaulių laidojimo Roscani miestelyje, Anenii Noi rajone, atsižvelgdama į aplinkinių kaimų kaimų gyventojų išreikštą susirūpinimą bei protestus.

Pasak valdžios institucijų, laidojimui pasirinktas vietinis sąvartynas, kuriam būdingas daugiausia molingas dirvožemio sluoksnis su mažu pralaidumu, kuris riboja gruntinio vandens infiltraciją ir užterštumą. Be to, ši vieta nėra netoliese tekančios upės apsaugos zonoje.

„Procedūra atliekama laikantis nacionalinių ir tarptautinių sanitarinių bei veterinarinių standartų. Tarp laidojimo sluoksnių užbertos chloro pagrindo dezinfekavimo priemonės padeda sumažinti biologinę ir aplinkosauginę riziką. Tuo pačiu metu laidojimo duobės yra 6–9 metrų gylio“, - aiškina ministerija.

Moldovos Aplinkos apsaugos inspekcijos ir Nacionalinės maisto saugos agentūros komandos atliko patikrinimus vietoje. Siekiant apsaugoti kaimynines teritorijas, nustatytos aiškios sąvartyno ribos, o jo perimetras esą bus aptvertas apsaugine tvora.

Tuo metu Roscani kiaulių fermos savininkė po AKM protrūkio paskaičiavo 440 mln. lėjų (22,5 mln. eurų) nuostolių. Pasak bendrovės direktorės Ekaterinos Perebinos, padėtis kritinė, paveikti visi 14 gamybos pastatų, teko paskersti 10 000 kiaulių.

Taikomos priemonės

ANSA teigia, jog tokio masto protrūkių likvidavimo veiksmai yra sudėtingi, paprastai trunka iki 2–3 savaičių ir apima nemažai priemonių.

Pirmiausia būtina nustatyti 3 km apsaugos zonas ir 10 km stebėjimo zonas aplink protrūkio zoną, įgyvendinant atitinkamas sanitarines-veterinarines priemones. Taip pat svarbus kontrolinių postų perkėlimas ir išdėstymas prie pagrindinių išėjimų iš kiaulių fermos, kartu su dezinfekcijos barjero įrengimu. Tuomet atliekama dezinfekcija vietose, kuriose buvo laikomi sergantys gyvūnai;

Žinoma, įvedamas draudimas įvežti kiaules į užterštą ūkį ir išvežti iš jo. Kiaulės izoliuojamos. Lygiagrečiai taikomi transporto ir žmonių judėjimo apribojimai, taip pat uždraudžiama prekyba gyvūnais, o iš užkrėsto ūkio išvykstantis transportas turi būti kruopščiai dezinfekuojamas, o ūkio kiaulių skerdenos sunaikinamos pagal galiojančius norminius aktus.

ANSA akcentuoja, jog reikalauja maksimalios kiaulių savininkų atsakomybės. Pastebėję ligos požymius arba aptikę gyvūnų lavonų, jie privalo skubiai informuoti teritorinius maisto saugos padalinius, veterinarijos gydytojus arba vietos valdžios institucijas.

Kiaulių savininkų taip pat prašoma nenaudoti maisto likučių pašaruose ir laikytis minimalių biologinio saugumo reikalavimų.

Protrūkiai apėmę visą šalį

Vien tik kovo mėnesį Moldovos Respublikoje užregistruoti devyni AKM protrūkiai:

- 1 protrūkis Ghidigičio savivaldybėje netoli Kišiniovo;

- 4 protrūkiai Četrosu, Bulboakos, Roșcani ir Telitos vietovėse

Anenii Noi rajone;

- 2 protrūkiai Kopčako kaime, Čadiro-Lungos rajone;

- 1 protrūkis kiaulių fermoje Anenii Noi rajone;

- 1 protrūkis kiaulių fermoje Criuleni rajone,

Iš viso nuo metų pradžios nustatyti 31 ligos židiniai, iš kurių 19 sėkmingai išnaikinti. Šiuo metu visus nuostolius ir jų pasekmes vertina kiekvieno regiono ekstremalių situacijų komitetai.

Kartu ANSA primena gyventojams, jog AKM yra labai užkrečiama virusinė liga, kuria serga tik naminės kiaulės ir šernai, tačiau ji nėra pavojinga žmonėms. Daugiau nei 90 proc. užsikrėtusių gyvūnų nugaišta. Nuo afrikinio kiaulių maro nėra vakcinos ar gydymo. Virusas ilgą laiką gali išgyventi užkrėstų gyvūnų mėsoje ir organuose. Liga plinta per tiesioginį kontaktą tarp kiaulių ir šernų, per užterštą maistą, užterštas transporto priemones ir įrangą, bet taip pat ir per žmones, kurie gali pernešti virusą per daiktus, batus, drabužius ar įrangą.

Parengė Ričardas Čekutis