Moliūgų derlius kvepia „krapų detektyvu“

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė Nors lietuviškas klimatas šilumą mėgstantiems moliūgams gana svetimas, atrodytų, ir šalies daržininkams šių daržovių auginimas turėtų būti nepatrauklus, tačiau stebina tai, kad jų plotai per dvejus metus išsiplėtė net aštuonis kartus. Ar tai reiškia, kad ir vartotojų poreikis išaugo beveik dešimteriopai? Anaiptol. Plotų padaugėjo, derliaus – ne Moliūgų paklausa Lietuvoje auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip atsiranda nauji jų plotai. Girdėti nuomonių, kad moliūgų auginimas – tai dar vienas kelias semti europines išmokas per daug nelenkiant nugaros. Patyrę moliūgų augintojai šių augalų plotų per daug didinti nesiruošia, o šiuos metus vadina itin nepalankiais – dėl šalto pavasario ir nuolatinių liūčių vasarą šių daržovių derlius prastas, tad rinkoje moliūgų jau trūksta. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, kalbėdama apie greitai išsiplėtusius moliūgų plotus šalyje, stebisi, kad šis plotas tarp asociacijos narių liko per daug nepakitęs, nors prekiniai ūkiai yra geriausiai susipažinę su jų auginimo technologijomis. „Deklaruotas moliūgų plotas išaugo iki beveik 208 ha, iš šio ploto asociacijos narių sudaro tik 9,5 ha. Po pernykščio moliūgų pertekliaus plotai net sumažėjo 2 ha. Nors moliūgų plotai padidėjo kelissyk, bet derliaus praktiškai nėra. Žinoma, vėsi, sausringa, o po to per drėgna vasara padarė savo, tačiau žiūrint į taip išaugusius deklaruotus moliūgų plotus jų derlius tikrai turėjo atsverti blogų orų įtaką. Peršasi išvada, kad plotai išaugo tik dėl išmokų – įkiši sėklytę į vieną kvadratinį metrą velėnos – ir jau vadini pasėliu. Viskas prasidėjo tada, kai atsirado susietoji išmoka. Kartu su susietosiomis išmokomis atsirado pseudoaugintojų, kurie tik ir žiūri, kaip ją gauti pigiausiomis sąnaudomis – kur sėklos mažiausiai reikia, kur minimali priežiūra, o derlius jiems neaktualus“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė. Anot jos, kol kontrolieriai atsakingai nepatikrino, krapų pasėliai buvo viršiję net morkų ar burokėlių pasėlių plotus. Šiemet atsirado kita kultūra, tad po truputį tikrinamas kontrolierių budrumas. Krapai iki beveik 900 ha taip pat išaugo ne per vienus metus. Z. Cironkienę nustebino tai, kad LDAA ūkiai, kurie yra prekinės produkcijos ūkiai, moliūgų plotus sumažino, o moliūgų plotų nuošalesniuose ūkiuose, pasak jos, „dygte pridygo“. Tačiau ji neneigia, kad ir patys vartotojai dažniau domisi moliūgais, cukinijomis, daugiau apie juos kalbama žiniasklaidoje, viešojo maitinimo įstaigos vis dažniau juos įtraukia į meniu, žmonės pradėjo rudenį šiais gražuoliais puošti verandas, namus, pokylių sales. Ir nebūtinai tai susiję su atkeliavusia iš užjūrio Helovino švente. „Moliūgai realizuojami tik vidaus rinkoje, tačiau šiemet jų jau trūksta, o štai pernai niekas nežinojo, kur juos padėti. Iš tiesų, kol kas nemanau, kad didelė moliūgų plėtra yra reikalinga, palankiais metais tikrųjų jų plotų užtenka tiek, kiek yra, ypač jei prekinės produkcijos augintojai ryšis investuoti į moliūgų saugyklas“, – apie rinkos poreikius kalbėjo Z. Cironkienė ir pridūrė, kad šalies moliūgų augintojai daugiausia realizuoja juos šviežius, perdirbti moliūgus, dažniausiai juos raugiant, darant cukatas ar kitus gardumynus, renkasi tik vienetai. Plotų didinti nežada Kai prieš ketverius metus Kėdainių krašto ūkininkas Gintaras Zauka pirmą kartą pasėjo moliūgus, jis nė neįsivaizdavo, kokio derliaus tikėtis. Pasak vyro, iš pradžių 1 ha atrodė labai didelis iššūkis, juolab kad šių daržovių auginimo technologijos jis neišmanė. Tačiau ūkininkas tvirtai žinojo, kad, turėdamas 10 ha žemės, grūdininkystės verslo neplėtos, tad moliūgai pasirodė perspektyvi kultūra. Pirmasis derlius G. Zaukos ūpo nenumušė, 15 t/ha moliūgų pirmai pradžiai pasirodė neblogas pasiekimas. Kitąmet, pasimokius iš ankstesnių klaidų, užderėjo 25 t/ha. Tačiau šiuos metus ūkininkas vadina vidutiniais, mat iš hektaro rinko tik apie 20 t. „Pavasarį, iškart pasodinus moliūgus, užlijo, dirva lengvai sudrėko. Tačiau vasarą užsilaikiusi santūri šiluma moliūgams visai nepatiko, derlius tikrai nėra rekordinis“, – dėstė pašnekovas ir pasidžiaugė, kad jau beveik visas derlius realizuotas. Ūkininkas augina ir didžiuosius, ir mažiuosius moliūgus. Paklausiausi – 2–3 kg sveriantys moliūgai. Tačiau apie 20 arų jis paskyręs ir dekoratyviniams, kuriuos perka namams puošti, ypač prieš Heloviną. Šiemet G. Zauka buvo apsėjęs 3 ha moliūgais, ploto didinti kol kas nežada. Vis dėlto ūkininkas neslepia, kad prieš kelerius metus imtis moliūgų auginimo buvo gana rizikinga – informacijos beveik nebuvo, o agronomų, išmanančių šią sritį, – vienetai. Derliaus mažiau, kainos – didesnės Rugsėjo pirmoje pusėje moliūgus nuo 6 ha lauko nuėmęs Šakių r. daržininkas Martynas Laukaitis taip pat peikė šiųmetę vasarą, kuri ir pasiglemžė pusę moliūgų derliaus. Jo teigimu, moliūgai mėgsta sausesnį ir šiltesnį klimatą, o ši vasara buvo ir per šalta, ir per drėgna. Prasto, dvigubai už pernykštį mažesnio moliūgų derliaus sulaukęs daržninkas neatmetė galimybės, kad augalų mezgimąsi apsunkino ir tai, kad augalai laiku nebuvo apdulkinti. „Moliūgų užaugo mažiau nei pusė derliaus, o vėlesnės veislės išvis nespėjo subręsti, juos nurašėme į nuostolius“, – atsiduso M. Laukaitis. Nors šiemet derlius menkesnis, ūkininkams už moliūgus mokama 1,5 karto daugiau nei pernai. Pasak daržininko, moliūgai mėgsta lengvesnę priesmėlio ar priemolio dirvą, geriausia juos sodinti jau sudygusius birželio pirmoje pusėje. Šis laikas palankiausias dėl mažesnės šalnų rizikos, mat moliūgai ypač joms neatsparūs. Pašnekovas pastebėjo, kad užtenka ir vieno laipsnio žemiau nulio tam, kad visas pasėlis nueitų perniek. Derlių nuimti rekomenduojama dar iki pirmųjų šalnų. Tačiau, pasak M. Laukaičio, moliūgų nuėmimas – išskirtinai tik rankų darbas, todėl rudenį prireikia nemažai darbo jėgos. Ir ekologai išaugina gigantus Devynerius metus ekologiškai moliūgus auginanti Ieva Stragytė šiandieną sandėlyje laiko apie 8 t, dalį jau spėjo parduoti. Nors ekologiniai ūkiai pajėgūs iš vieno hektaro surinkti ir 20 t, tačiau, pasak ūkininkės, šiemet ūkyje jų tebuvo 6–8 t. Ypač prastai užaugo muskusiniai moliūgai, jie nesubrendo, todėl ūkininkė baiminasi, kad jų visai nepavyks išsaugoti. „Pas mus ankstesniais metais buvo ir 20–30 kg sveriančių moliūgų, šiemet tokių nepasitaikė, – apgailestavo ūkio šeimininkė, šiemet kartu su tėvais auginusi apie 2,5 ha moliūgų. – Mes, ekologai, esame savotiškai susitaikę su derliaus netekimu. Gera produkcija sudaro tik 50 proc. ir iš viso to – 30 proc. daržovių pakenčiamos išvaizdos, likusi – standartinė, graži, be pažeidimų, primenanti išaugintą chemizuotame ūkyje.“ Ekologiškų produktų kainos nuo įprastinių dažniausiai skiriasi dvigubai, tad šiemet ir už ekologiškus moliūgus prašoma 1,5–2 Eur/kg. „Kartais moliūgai vis tiek neatsiperka, bet prašyti daugiau iš pirkėjų jau nebegalime“, – teigė I. Stragytė. Aliejinius moliūgus auginusi ūkininkė pasakojo, kad kitąmet bandysianti vėl dalį lysvės apsėti šios veislės moliūgais, juos parduoti kolegai, kuris vėliau spaustų iš jų aliejų. Kaip ir visi „ŪP“ kalbinti moliūgų augintojai, I. Stragytė apie moliūgų plėtrą kalba atsargiai, nes jų paklausa vidaus rinkoje beveik atsirėmė į lubas. Cukinijų plėtra atrodo skaidresnė Priešingai nei moliūgų, cukinijų priežiūra sudėtingesnė. Anot LDAA direktorės, jas reikia laistyti, taip pat reikia padengti paklotes, jei vaisiai purvini, juos nuplauti, kitaip tariant, cukinijų augintojams keliami panašūs reikalavimai kaip ir auginantiesiems agurkus. Tačiau tikriems smulkesniems augintojams šios daržovės yra patrauklios dėl ankstyvesnio ir intensyvesnio nei moliūgų sezono, didesnių pajamų, joms nereikia saugyklų, jos tapo dažna viešnia miestiečių virtuvėje. Todėl nestebina, kad cukinijų plotai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo, tačiau protingo – nuo 12,7 iki 36 ha. „Tiesa, LDAA nariai cukinijų pasėlių plotus padidino nuosaikiai – tik 2,3 ha. Prekiniams ūkiams tai nėra itin patraukli daržovė dėl didelio rankų darbo imlumo“, – reziumavo Z. Cironkienė. Patisonai dar laukia savo eilės Išrankesni pirkėjai prekyvietėse jau kuris laikas pasigenda pamėgtų patisonų ar aguročių. Patyręs daržininkas M. Laukaitis teigė šiemet keliuose aruose auginęs patisonų. Derlius – kuklus ir jau parduotas. Nors šias daržoves jis augina jau penktus metus, didesnės paklausos joms daržininkas sako nematantis, todėl ir kiti augintojai į savo lysves šias daržoves įsileidžia nedrąsiai. Ar toks pats likimas ir aguročių? M. Laukaitis pabrėžė, kad tai yra latvių pamėgta daržovė, lietuvių skoniui jie neįtinka, todėl ir daržininkai jų praktiškai neaugina.