Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Algimanto SNARSKIO piešinys.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Moratoriumas tikrintojų sankcijoms

2026/10/01


Padidink tekstą

Gamta žemdirbius baudžia be įspėjimo, o valdininkai – jau pagal aktą. Liūtys skandina laukus, į juos neįvažiuoja technika, srutų rezervuarai dėl milžiniško kritulių kiekio persipildo, tačiau kontroliuojančios institucijos vis tiek randa kaltąjį – žemdirbį. Sankcijų akte juodu ant balto įrašoma: „Srutų rezervuaras persipildė ir srutos ištekėjo į aplinką.“ Bet kur gyvulių augintojas turėjo jas dėti, kai dėl ekstremalių liūčių į laukus nebuvo galima nei įvažiuoti, nei srutų paskleisti? Čia ir prasideda valdiškas absurdas – pati valstybė pripažįsta, kad dėl perteklinių kritulių susidarė ekstremalioji situacija, tačiau jos padarinius tikrintojai gali vertinti taip, lyg ūkininkas būtų dirbęs normaliomis sąlygomis. Tad, jei stichija užtvindė laukus – ūkininko bėda, persipildė rezervuaras – vėl jo kaltė. Tarsi žemdirbys dar privalėtų mokėti sustabdyti lietų. Todėl Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas siūlo skelbti moratoriumą sankcijoms už pažeidimus, kuriuos tiesiogiai nulėmė ekstremalios liūtys ir perteklinė drėgmė. Jo teigimu, tai nėra prašymas ūkininkams suteikti neliečiamybę. Kalbama apie elementarų gebėjimą atskirti piktybinį reikalavimų nepaisymą nuo situacijos, kai žmogus objektyviai negalėjo jų įvykdyti.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas ŠPAKAUSKAS:

„Jeigu iš tikrųjų yra force majeure aplinkybės ir jeigu ne dėl ūkininko kaltės atsitiko kokia nors nelaimė, tuomet jau reikėtų į situaciją žiūrėti objektyviai. Aš gal nesutikčiau su moratoriumo skelbimu. Manyčiau, kad pirmiausia reikėtų pabandyti pasikalbėti. Mes, kaip ūkininkų bendruomenė, nesame gavę tokių žinučių, kad kas nors būtų atvažiavęs ir nubaudęs ūkininką dėl to, ko jis negalėjo padaryti. Todėl manyčiau, kad iš pradžių vis tiek reikėtų pabandyti šią problemą išdiskutuoti, paklausti ir išsiaiškinti. Galbūt pirmiausia reikėtų pasidomėti konkrečiu atveju, jei toks buvo.

Manau, tai galėtų būti labai gera tema ir tolesnėms diskusijoms. Kitas dalykas – jeigu yra force majeure aplinkybės, tai force majeure ir turi galioti. Jeigu pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos, ūkininko atsakomybė turi būti vertinama atsižvelgiant į aplinkybes. Juk gali pasitaikyti kokių nors užtvindymų ar kitokių nuo mūsų nepriklausančių nelaimių. Tokiais atvejais ir bendruomenė turėtų įsitraukti. Todėl pirmiausia turime bandyti problemą aptarti žemesniame lygmenyje. Jeigu nepavyktų, problemą keltume jau aukštesniu lygmeniu. Jeigu jau visai blogai, tuomet kalbėtume Vyriausybės lygmeniu, galbūt kreiptumėmės ir į premjerą, jeigu tai iš tikrųjų yra problema, aktuali platesnei bendruomenei.

Tačiau jeigu tai tėra vienas pavienis atvejis, jį reikėtų labai gerai išnagrinėti. Kad nebūtų taip, kaip jau yra atsitikę man, kai ūkininkas pasakojo, jog nukentėjo nuo valdininkų, tačiau vėliau paaiškėjo ir kitokių aplinkybių. Todėl reikėtų labai konkrečiai išnagrinėti pačią situaciją. Bet kažkokiam bendram moratoriumui aš tikrai nepritarčiau. LŪS nėra už tai, kad dėl vieno asmeninio atvejo iš karto būtų skelbiamas moratoriumas sankcijoms.“

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Vaidas VEDEIKIS:

„Manau, kad tai yra vienas išskirtinis, vienetinis atvejis. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl tiek daug prilijo, ar ūkininkas nebuvo išvežęs srutų, ar susiklostė dar kokios nors aplinkybės. Tačiau nesu už tai, kad iš karto reikėtų taikyti sankcijas. Į tokią situaciją būtina pažvelgti ir iš žmogiškosios pusės, įvertinti visas aplinkybes.

Nubausti mes visi mokame – galima greitai paskirti baudą ir tuo viską užbaigti. Tačiau nemanau, kad dėl to kaltas ūkininkas, jeigu per valandą ar, sakykime, per parą pas mus, Šilutėje, iškrito katastrofinis vandens kiekis. To niekas negalėjo numatyti – nei ūkininkas, nei baudėjai. Pirmiausia reikėtų išklausyti ūkininką, galbūt jam pasiūlyti pagalbą ar suteikti konsultaciją, ką būtų galima padaryti, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų bei su tokia problema nesusidurtų kiti ūkininkai. Baudimas šiuo atveju nėra tinkamiausias būdas. Ir kam nuo baudos bus geriau? Srutos jau išsiliejo, jų atgal į rezervuarą nebesugrąžinsime. Įvykis jau įvyko, faktas yra faktas. Ar to reikia, kad baudėjai galėtų užsidėti sau pliusą, prieš kažką pasirodydami ir pasakyti: štai, mes kažką padarėme, kažką nubaudėme. Tačiau įvykio pasekmių vis tiek niekas nepanaikins, o nuo paskirtos baudos niekam geriau nebus. Nemanau, kad iš tikrųjų taip reikėtų elgtis.

Ar apskritai reikėtų tokio moratoriumo? Kyla kitas klausimas – ką mes tuo pasiektume? Ūkininkams ir taip dabar nelengvi laikai, metai sunkūs, o čia dar prisideda ir gamta. Nemanau, kad ūkininkas būtų piktybiškai pripylęs į rezervuarą tiek srutų, kad jos pradėtų tekėti per viršų, ar būtų sąmoningai padaręs ką nors panašaus.

Taip, faktas yra faktas – konstatuokime tai. Tačiau jeigu čia gamtos stichija, katastrofinis reiškinys, galbūt ūkininkas buvo viską apskaičiavęs ir numatęs, kad per tam tikrą laiką srutas išveš. Tuo labiau, kad jeigu nuolat lyja, laukai šlapi, į juos neįmanoma įvažiuoti. Tokiais atvejais reikia laukti, kol atsiras galimybė įvažiuoti į laukus ir ištuštinti rezervuarą.

O jeigu per parą iškrenta ne šiaip kritinis, o katastrofinis vandens kiekis, pabandykite įsivaizduoti, kas tuomet darosi. Realiai per rezervuaro viršų jau liejasi ne vien srutos – didelę dalį sudaro lietaus vanduo. Taip, pats įvykis yra blogas, bet negalima visko vertinti taip paprastai ir visą atsakomybę iš karto suversti ūkininkui.

Pirmiausia reikėtų ieškoti išeities ir sprendimo, kaip tokių atvejų išvengti ateityje. Čia ne ūkininkas kaltas. Nebent galime kaltinti gamtą ir tadają bausti už tai, ką padarė.“

Raseinių r. Nemakščių sen. ūkininkas, kooperatyvo „Rugio broliai“ vadovas Alfredas BARDAUSKAS:

„Ar reikia tokių sankcijų? Ar reikia moratoriumo toms sankcijoms? Jis jau seniai turėjo būti paskelbtas. Dabar nebereikėtų apie tai tik kalbėti – spalio 1-oji jau beveik atėjo, o kiek visokių terminų ir reikalavimų įsigaliojo.

Tokio absurdo, koks dabar vyksta žemės ūkyje, gyvenime nesu matęs nuo pat sovietmečio. Žmogus važiuoja su kultivatoriumi, prisimontavęs „Multidrill“, ir spalio 1-ąją sėja tarpinį pasėlį. Koks yra tokio tarpinio pasėlio tikslas? Gerinti dirvožemį. O ką žmogus daro dabar? Velka tą padargą per košę, degina degalus, nors pasėlis greičiausiai nė nesudygs. Bet nuotraukų pasidarys, kad vėliau kas nors jo nenubaustų.

Net jeigu spalio mėnesį tarpinės kultūros – ridikai ar garstyčios – ir sudygtų, tai įsivaizduokite, kokios jos bus po dviejų ar trijų savaičių, kai užšals. Gal du lapelius bus išleidę. Kaip čia pasakius – ten net nebus normalaus lapelio, iš kurio būtų kokios nors naudos. Ir vis tiek ūkininką verčia, kankina, reikalauja visa tai daryti.

Per paskutines 30 dienų mūsų krašte iškrito 120 mm kritulių. Traktoriai visiškai negali įvažiuoti į laukus. O dabar dar tik svarstoma, ar reikia ką nors daryti. Tai jau seniai turėjo būti padaryta. Aš net neturiu žodžių.

Šie metai visomis prasmėmis parodė bendrą padėtį. Nesvarbu, kokia valdžia – durk pirštu, o stuburo – nėra. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje mažai beliko tikrų lyderių. Turime kiekvienas asmeniškai kapanotis iš tos duobės, vykdyti nesąmoningus reikalavimus ir kažkaip išgyventi.

E. Pranauskas pasako gerų dalykų, tačiau jo niekas neklauso. Niekas nieko neklauso. Ministras šneka – „lia lia lia“, visi šneka, tikrintojai važiuoja, Darbo inspekcija važiuoja. Visi dirba savo darbus, o jūs, kvaileliai, pirkite trąšas tris kartus brangiau, dyzeliną – irgi tris kartus brangiau, o grūdus parduokite už ne didesnę kainą negu pernai.

Na, ir kas dabar gali pasakyti, kur čia yra teisybė? Nėra jos. Į viską nusispjauta. Netikiu, kad bus paskelbtas moratoriumas sankcijoms, netikiu, kad politikai tai padarys. Nes tai neįmanoma. Visa ši sistema ne tam sukurta. Ji sukurta tam, kad, kaip sakoma, ūkininką tampytų už visų galų, o ne tam, kad pati pagaliau ateitų į protą ir priimtų protingus sprendimus.

Tas pats ir dėl dyzelino. Jau dvi savaites svarsto, kalba apie akcizų mažinimą, apie tai, ką reikėtų daryti. Šneka, šneka ir šneka, tačiau kai ateina laikas priimti konkretų sprendimą – nieko nėra. Tokia padėtis šiandien. Biurokratai viską yra paėmę į savo rankas, nieko negalima padaryti. Kiekvienam asmeniškai bus labai sunku. Šie metai sunkūs, o kitais metais turbūt išlįs dar labai daug negerų dalykų. Jau dabar tai matyti.

Kai važiavau į Kauną, mačiau, kiek laukuose dar nenukulta – ir pupų, ir kviečių, ir miežių. Mes nuo automagistralės matome tik dalį, o pavažiavus kur nors atokiau turbūt paaiškėtų, kad nenukulti liko labai dideli plotai. Man nuoširdžiai gaila tų ūkininkų. Padėtis iš tikrųjų labai prasta.

Bet niekam tai neįdomu. Sėkite tarpinius pasėlius, šienaukite visus žolynus, arkite ir vykdykite visus kitus reikalavimus, nes kitaip negausite išmokų.“

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos pirmininkas Nerijus GRICIUS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 29 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.