Morkos: ne visada gražios ir skanios – kaip išvengti problemų?

Susipynusios ir kreivos

Tokioms morkoms pakenkti galėjo šviežias mėšlas, azoto trąšos. Formai įtakos gali turėti ir nepalankios oro, kai po ilgesnės sausros užlieja liūtis. Be to, ne mažiau įtakos turi akmenuotas dirvožemis.

Keistų formų morkas ne tik nepatogu paruošti maistui, bet ir sunkiau išlaikyti žiemą.

Morkinės musės

Vienas iš pavojingiausių morkų kenkėjų, kuris visą sezoną maitinasi daigais ir šakniavaisiais, yra morkinė musė.

Jei sklype pasirodo morkinių musių, galite pamiršti apie gerą derlių. Musių lervos įsigraužia jaunų šakniavaisių viršūnėlėse, o stambesniuose šakniavaisiuose – iki pat šerdies. Laikomi saugyklose tokie šakniavaisiai greitai supūva.

Pažeistus augalus galima atskirti pagal violetinį ar raudoną lapų atspalvį, vėliau lapai pagelsta ir nudžiūsta. Šakniavaisiai tampa beskoniai.

Kovoti su šiuo kenkėju nelengva, nes musės veisiasi visą vasaros sezoną, o rudenį dažnai lieka šakniavaisių viduje. Daržovių apsaugai nuo kenkėjų beveik visada yra naudojami insekticidai. Cheminius produktus efektyviausia naudoti tada, kai pasirodo kenkėjai.

Kartaus skonio

Dažna kartumo priežas­tis gali būti morkinė musė. Šakniavaisiai išskiria nuodus, kad įveiktų lervas, todėl suprastėja daržovių skonis. Kartumo morkoms suteikia ir mechaniniai pažeidimai, tad kaupti jas reikėtų labai atsargiai.

Įtrūkusios ar tuščiavidurės

Priežastys – azoto perteklius, ne­reguliarus laistymas, sunkus dirvo­žemis. Vertėtų sumažinti dirvožemio rūgštingumą (pavyzdžiui, kalkinti jį). Negalima morkų laistyti kasdien po truputį, geriau 2–3 kartus per savaitę po daugiau.

Organinių trąšų į dirvą reikėtų įterpti dar prieš metus iki morkų sodinimo.

Lyg plaukeliais padengtos

Iš tiesų tai ilgos šaknelės, dengiančios visą morkos paviršių. Priežastys – nekoky­biškas dirvožemis, nereguliarus laistymas.

Tokios daržovės savo maistinių ir sko­nio savybių nepraran­da, tačiau trumpiau laikosi.

Puvinys

Grybinės morkų ligos matomos plika akimi. Šakniavaisiai būna dė­mėti, nemaloniai kvepia ir, žinoma, netinkami maistui. Tokius augalus reikia sunaikinti, nes jie gali užkrėsti dirvą ir kitus šakniavaisius grybelių sporomis.

Puvinys gali atsirasti dėl šalto ir drėgno oro, kalio trūkumo, derliaus nuėmimo lietingu oru, drėgnos patalpos, kurioje laikomos morkos.

Siekiant išvengti puvinio, kitais metais pravartu imtis šių prevencinių priemonių:

• sumažinti dirvos rūgštingumą,

• pakeisti morkų sodinimo vietą (ypač tinka ten, kur augo garstyčios),

• reguliariai laistyti,

• naudoti mažiau azoto, daugiau fosforo ir kalio trąšų.

Dar labai svarbu šakniavaisius iškasti sausą dieną, gerai išdžiovinti.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.