Pomona +18,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 15 Spa 2026
Pomona +18,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 15 Spa 2026




Morkos Šateikų ūkyje laistomos ir rudenį

2020/10/01

Padidink tekstą

Šiaulių rajono Daugėlaičių kaime, už poros kilometrų nuo Kryžių kalno, žaliuoja didžiulės morkų plantacijos. Tai – ūkininko Lino Šateikos ir jo sūnaus Juliaus daržininkystės ūkiai. Jie augina 150 ha morkų ir tiek pat svogūnų. Per sezoną jų valdose dirba 90 darbininkų. Pats darbymetis Julius Šateika. Jaunasis ūkininkas, dviejų ūkių agronomas Julius, greitakalbe žeria skaičius: jau baigiami nukasti svogūnai – iš 150 ha liko apie 20 ha. Kombainu nukasti geltonieji ir raudonieji svogūnai pažeriami ant lysvių, kuriose jie augo. Džiūsta beveik dvi savaites. „Šiemet orai palankūs, svogūnai gerai išdžiūsta“, – paaiškino Julius. Išdžiovinti svogūnai pargabenami į sandėlius ir paruošiami prekybai. Specialia įranga yra nuvalomi, tik rankomis reikia atrinkti nekondicinius ir supilti į 15 kg talpos maišus. Svogūnams laikyti sandėlių talpa nemaža – juose telpa 6 tūkst. tonų. Tačiau jų jau negana, todėl stato dar vieną naują svogūnų sandėlį, kurio vertė – 2 mln. eurų. Ūkininkai mano, kad šis sandėlis atsipirks per dešimt metų. Moderniame sandėlyje bus reguliuojama temperatūra, per specialias angas bus ištraukiamas oras, svogūnai bus ventiliuojami. Rodydamas laukuose džiovinamus geltonuosius ir raudonuosius svogūnus, Julius kalbėjo, kad šiais metais jų ūkyje užaugo normalus derlius, jokių rekordų – iš vieno hektaro prikasė apie 40 t svogūnų. Jis prisiminė 2017 metus, kada iš hektaro prikasė po 55 t svogūnų. Ūkio savininkų siekiamybė – prikasti iki 80 t/ha svogūnų. Visą vasarą Šateikų daržininkystės ūkio laukai buvo laistomi – 40 ha svogūnų laistė po žeme įrengta lašeline laistymo sistema, o kituose svogūnų plotuose veikė kilnojamieji laistymo įrenginiai. Žaliuoja morkų plantacijos

Didžiulėse morkų plantacijose žaliuoja vešlios morkos. Kiek akys užmato, per laukus tęsiasi labai ilgos ir kaip strėlės tiesios morkų vagos. Laukuose sultingas šaknis nokina 120 ha morkų. Nukasė tik ankstyvąsias, jų plotai buvo nedideli, tik 30 ha. Vidutinis derlius buvo 60 t/ha. Sandėlyje morkoms plauti yra įrengta automatinė linija, po to jos rūšiuojamos pagal storį, tik rankomis yra atrenkamos netinkamos prekybai ir supilamos į 1ir 10 kg talpos maišelius.

Pasak jaunojo agronomo, visą rugsėjo mėnesį ir dar dvi spalio savaites laukuose sparčiai auga morkos – sultingos šaknys visuose plotuose per dieną užauga apie vieną toną. Morkoms reikia daug drėgmės, todėl ir rudenį moderniame Šateikų daržininkystės ūkyje vešlių morkų plantacijos per parą laistomos po 13 valandų. 60 ha plotas laistomas stacionaria purkštukų įranga, kurią laukuose prižiūri du budintys darbuotojai, o kituose plotuose „šokinėja“ fontanai – veikia kilnojamoji laistymo sistema.

Vėlyvąsias morkas ūkininkas kasti pradės spalio antroje pusėje. Derliaus nuėmimo darbus planuoja užbaigti iki lapkričio pradžios. Julius sako, kad vėlyvųjų morkų vidutinis derlius ankstesniais metais būdavo apie 100 t/ha. Tokio pat derliaus tikisi ir šį rudenį. Morkoms laikyti turi užtektinai sandėlių, kurių talpa yra 12 tūkst. tonų.

Supirkimo kainos mažos

Šateikų ūkyje užaugintos morkos ir svogūnai pristatomi į tris didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus, dalį derliaus išveža parduoti į Estiją, taip pat yra pratęstos pardavimo sutartys su pirkėjais iš Latvijos.

Jaunasis agronomas sakė, kad šį sezoną gana mažos daržovių supirkimo kainos – prekybininkai už morkų ir svogūnų kilogramą moka po 0,16 Eur. Ūkininkai tikisi, kad po naujųjų metų daržovių supirkimo kainos bus nors kiek didesnės. Julius nusiteikęs gana optimistiškai, nesiskundžia, kad šį sezoną daržoves tenka parduoti gana nebrangiai – už savikainą. Be abejo, tenka skaičiuoti visas išlaidas, analizuoti finansinę padėtį. Jis sakė, kad apyvartinėms lėšoms pinigų užtenka, tik kas penkerius metus būna neblogas pelnas. Be to, ūkininkai Šateikos dalį užaugintų daržovių parduoda perdirbėjams. Kiekvieną savaitę jie parduoda 15 t luptų svogūnų ir 15 t skustų morkų.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė

Dalintis
2026/10/15

Biodegalai taps atpirkimo ožiu?

Valdantieji niekaip nenori beprotiškai išbrangusiems degalams mažinti mokesčių, kurie sudaro vos ne pusę visos galutinės kainos, savo dalies neketina menkinti ir naftininkai. Tad dėmesio centre atsidūrė biodegalai, kurie įmaiš...
2026/10/15

„Kiaunorių dvaro istorijos pėdsakais“

Kelmė („Bičiulis“). Tytuvėnų kultūros centro Kiaunorių skyrius pakvietė atvykti į Kiaunorių dvarą ir pristatė naujus Kiaunorių dvaro savininkus Jurgitą ir Kilian Hoey. Susipažinti su naujais šeimininkais, dvaro istorija ir ...
2026/10/15

Kukurūzų veislių pasirinkimas prasideda ne nuo katalogo, o nuo bandymų Lietuvos laukuose

Kukurūzų augintojams yra dvi žinios: pirmoji „bloga“ – visiems tinkančios tobulos veislės nėra; antroji gera – ilgalaikiai tyrimai leidžia ūkininkams pateikti tikslias konkrečių veislių pasirinkimo rekomendacijas, atitinkan...
2026/10/15

Atrodo kaip kaštonai, tačiau ragauti saugu - kaip paruošti kaštainius?

Rudeniui įsibėgėjant, parduotuvių lentynose jau pasirodė šviežias kaštainių derlius iš Ispanijos. Nors kaštainiai lietuvių virtuvėje vis dar nėra kasdienis ingredientas, jie sulaukia vis daugiau dėmesio tarp mėgstančių ...
2026/10/15

Rezonansiniame ikiteisminiame tyrime pareikšti nauji įtarimai

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroras, vadovaujantis didelio visuomenės atgarsio sulaukusio M. S. nužudymo Panevėžio rajone ikiteisminiam tyrimui, priėmė sprendimą šį tyrim...
2026/10/15

Erelis žuvininkas iš Suomijos jauniklius atsivedė Asvejos regioniniame parke

Asvejos regioniniame parke sėkmingai perėjo ir du jauniklius išaugino erelis žuvininkas. Specialistus labiausiai nustebino tai, kad paukštis buvo žieduotas Suomijoje. Tai pirmasis žinomas atvejis Lietuvoje, kai šios rūš...
2026/10/15

ILTE per penkerius metus planuoja suteikti 9 mlrd. eurų paskolų, apie pusę – iš nuosavų lėšų

Nacionalinis plėtros bankas ILTE per penkerius metus planuoja suteikti 9 mlrd. eurų paskolų konkurencingumui ir inovacijoms, tvariai ekonomikos transformacijai, infrastruktūros ir saugumo projektams, kapitalo rinkos plėtrai.
2026/10/14

Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki &scaro...