Nacionalinė miškų inventorizacija: miškų prieaugis Lietuvoje didėja

Šie tikslūs, tarptautinius standartus atitinkantys NMI miško matavimai atskleidžia, jog ketvirtadalis šio kaupimo tenka apsauginiams miškams ir net trys ketvirčiai – ūkiniams. Kirtimų apimtys siekia pusę viso prieaugio, tad viešojoje erdvėje sklandantys teiginiai, kad netrukus iškirsime visus miškus, nėra pagrįsti. Tai pavirtina ir faktas, kad ūkiniuose miškuose brandžių medynų plotas nuolat didėja – nuo 2002 metų šis plotas padidėjo beveik trečdaliu (30 proc.) ir šiuo metu sudaro 22 proc. visų medynų.

NMI matuoja medžius, todėl gali viską pasakyti apie jų skaičių. Per 21 metus Lietuvos medynuose medžių padaugėjo 12 proc., t. y. nuo 2,98 mlrd. 2002 metais iki 3,33 mlrd. 2023 metais. Labiausiai didėjo stambių medžių dalis: didesnio nei 26 cm skersmens medžių – beveik trečdaliu (nuo 228 mln. iki 295 mln.), o stambesnių nei 50 cm skersmens medžių – net dvigubai. Be to, statistika rodo, kad vidutinis medžių amžius per 26 metus padidėjo nuo 51 iki 54 metų, o brandžių medynų ūkiniuose miškuose – nuo 74 iki 79 metų.

Nacionalinės miškų inventorizacijos, kuri vykdoma jau 26 kartą, metu nustatomi svarbiausi medynų rodikliai – medžių rūšys, būklė, skersmuo, ardai (sluoksniai), aukštis, tūris, prieaugiai, žuvimas ir kiti. Vertinami ir pažeidimai – pavadinimas, šaltinis, vieta, intensyvumas. Taip pat įvertinami miško kirtimai, atkūrimas, savaiminis miško plitimas, dirvožemio bei kiti rodikliai. Iš viso matuojama virš 100 rodiklių.

Tarnybos darbuotojų komanda kasmet aplanko visą Lietuvos teritoriją ir specialiai pažymėtose vietose išmatuoja jose augančią augmeniją.

Siekiant geriau pritaikyti miškus įveikti klimato kaitos reiškinius, Valstybinės miškų tarnybos nuomone, reikia siekti tolygios medynų amžiaus klasių struktūros, didinti medynų tvarumą, formuoti tinkamos rūšinės sudėties ir tankumo medynus ankstyvame amžiuje.

VMT informacija