Dieną miškai ir laukai pilni gyvasties – viskas juda, skamba, klega. O naktį? Atrodo, visi miega. Tačiau ir naktis turi savo gyvenimą.
Stovi girios sankryžoje ir lauki, kol suūks pelėda. Staiga už griovio sutraška lūžtančios šakos, kažkas sunkiai nušlepsi. Sustingsti – galvoje šmėsteli mintis: kada jis čia atpėdino? Juk stoviu jau gerą pusvalandį. O jis, matyt, tyliai prislinko, užuodė ir, išsigandęs, pasišalino. Lieki stovėti nutirpęs su palengvėjimu – gerai, kad ne į mane bėgo.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Elmaras DUDERIS / BIRŽIEČIŲ ŽODIS