Natūralaus lietuviško medaus dienos – nesaldžios

Pasienyje tikrina ne visą medų

Iš kurių šalių ir kiek į Lietuvą įvežama medaus?

Pernai iš Europos Sąjungos (ES) ir trečiųjų šalių į Lietuvą įvežta 1 784 t medaus. Daugiausia jo įvežta iš Ukrainos – 884 t. Kitos šalys ir iš jų pernai į Lietuvą įvežti medaus kiekiai: Lenkija – 407 t, Kinija – 357 t, Belgija – 61 t, Latvija – 58 t, Nyderlandai – 11 t.

Ar iš svetur į Lietuvą įvežamam medui keliami tam tikri reikalavimai, jei taip – kokie ir kada VMVT ar kita institucija jį tikrina, kokiais atvejais neleidžiama jo įvežti į mūsų šalį, jei apskritai kartais taip nutinka?

Pagal galiojančius ES teisės aktus, medų galima įvežti iš šalių, kuriose užtikrinama medaus kenksmingų liekanų stebėsena ir kurios yra įtrauktos į Europos Komisijos (EK) patvirtintą sąrašą. Tiekiamas į rinką medus turi būti natūraliai bičių surinktas autentiškas produktas be pašalinių cukrų ir atitikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 patvirtinto Medaus techninio reglamento nustatytus saugos, sudėties, medaus kilmės ir ženklinimo reikalavimus.

Iš trečiųjų šalių importuojamo medaus valstybinė veterinarinė kontrolė atliekama įvežimo pasienio veterinarijos postuose. Kiekvienai įvežamai siuntai atliekamas dokumentinis ir fizinis patikrinimas. Pagal patvirtintą valstybinių mėginių ėmimo planą pasienio postuose paimami medaus mėginiai laboratoriniams tyrimams, siekiant įvertinti medaus atitiktį saugos ir kokybės reikalavimams, tam atliekami kenksmingų liekanų tyrimai. Taip pat tiriama medaus sudėtis ir vertinama kokybė. Visų pastaraisiais metais atliktų tyrimų duomenys patvirtino, kad visas įvežamas medus visais atvejais buvo saugus ir kenksmingų liekanų nebuvo nustatyta.

Tačiau atlikus medaus tyrimus naujausiais patvirtintais metodais, nustatyta atvejų, kai medus nėra identiškas natūraliam medui ir yra suklastotas. Vadovaujantis nepatenkinamais laboratorinių tyrimų rezultatais, 2022 m. balandžio 6 d. priimtas VMVT Kauno departamento sprendimas uždrausti tiekti į rinką 37 683 kg medaus. Dėl tos pačios priežasties 2023 m. gegužės 5 d. VMVT Kauno departamento sprendimu uždrausta tiekti į rinką 20 040 kg iš Kinijos importuoto medaus.

Skundų beveik nėra

Kai kurie Lietuvos bitininkai teigia, jog į šalies rinką patenka daug nekokybiško arba suklastoto medaus iš Ukrainos, Kinijos. Ar tiesa?

EK 2021–2022 metais organizavo ES šalyse narėse, tarp jų – ir Lietuvoje, projektą „Iš avilių“, kuriuo buvo siekiama įvertinti suklastoto medaus paplitimą ES rinkoje. Projekto rezultatai patvirtino pirminę prielaidą, kad nemaža dalis į ES importuojamo medaus neatitinka „Medaus direktyvos“ nuostatų (46 proc. iš 320 mėginių). Daugiausia įtariamai suklastoto medaus siuntų importuota iš Kinijos (74 proc.).

VMVT dalyvavo EK organizuotose kontrolės priemonėse, vykdo nuolatines jai priskirtas kontrolės priemones. VMVT nustatyti klastojimo atvejai pagal minėtą EK organizuotą projektą pernai padėjo užkirsti kelią tiekti į rinką 37 683 kg medaus su jame nustatytais netipiškais medui oligosacharidais ir dėl juslinių reikalavimų neatitikimo. Šiemet pasienyje atlikus planinius įvežamo medaus tyrimus ir nustačius, kad suklastota 20 040 kg importuojamo medaus dėl jo sudėtyje esančių pašalinių cukrų, jo tiekimas į Lietuvos rinką buvo uždraustas. Manome, kad VMVT taikytos kontrolės priemonės svariai prisidėjo prie to, kad Lietuvos rinkoje suklastoto medaus būtų mažiau.

Dėl nustatytų medaus sudėties nukrypimų ir sugriežtintos laboratorinės kontrolės importuojamo iš Kinijos medaus apimtys stabilizavosi arba bent mažėja. Antai į Lietuvą 2020 m importuota 426 t, 2021 m. – 243 t, 2022 m. – 357 t, per 2023 m. pirmąjį pusmetį – 85 t medaus.

Per pastaruosius trejus metus nekokybiško medaus atvejų iš Ukrainos nebuvo nustatyta.

Jei importuotas medus tikrinamas pasienyje, kokie tikrinimų rezultatai – ar įvežtinis medus visada kokybiškas? Kaip pastaraisiais metais kinta situacija?

Taikomos valstybinės veterinarinės kontrolės priemonės, vykdoma laboratorinė medaus kontrolė ir priimtos rinkos ribojimo priemonės, vartotojų skundų mažėjimas leidžia daryti išvadą, kad nekokybiško importuojamo medaus rinkoje mažėja.

VMVT užtikrina ne tik importuojamo medaus įvežimo kontrolę, bet kontroliuoja ir koks medus patenka į rinką, kasmet atlieka planinius prekybos tinklų ir turgaviečių patikrinimus, siekiant užtikrinti, jog vartotojus pasiektų saugus ir kokybiškas medus. Patikrinimų metu inspektoriai vertina, ar tiekiamas į rinką medus atitinka nustatytus kokybės ir saugos reikalavimus, ženklinimo informaciją.

Pernai VMVT gavo vieną vartotojo skundą dėl nelietuviškos kilmės medaus kokybės. Šiemet gautas vieno vartotojo skundas, tačiau atlikus patikrinimą jis nepasitvirtino.

Klastotę sunku nustatyti

Kokie suklastoto medaus požymiai, iš ko jis gaminamas?

Nežinia, kaip Kinijos medaus gamintojai klastoja medų. Gal tam naudojami cukraus sirupai ir klastotė atliekama ne primityviais metodais, o panaudojant naujausius biotechnologijų pasiekimus. Kad medus suklastotas, pasiseka įrodyti tik panaudojus naujausius laboratorinius metodus: skysčių chromotografiją, branduolinę magnetinio rezonanso spektroskopiją. Tokie tyrimai atliekami tik trijose ES akredituotose laboratorijose. Siekiant užkirsti kelią medaus klastojimui, labai svarbu, kad šie metodai būtų plačiai įdiegti ir taikomi Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Net patyrusiam bitininkui, juolab eiliniam medaus vartotojui organoleptiškai įvertinti ar nustatyti suklastotą medų nėra galimybių.

Įsigyjant medų svarbu atkreipti dėmesį į jo kilmės šalį. Šiuo metu vartotojams medaus ženklinime pateikiama informacija, kuri įvardijama kaip ,,ES ir ne ES medaus mišinys“, ,,ne ES medaus mišinys“. Dažnai tokie medaus mišiniai gaminami lietuvišką ir ES šalių medų sumaišant su importuotu medumi iš Ukrainos, Kinijos ar kitų trečiųjų šalių. Sumaišius įvairų medų, gamintojui nelieka prievolės nurodyti tikrąją medaus kilmės šalį. Todėl dauguma medaus pirkėjų nežino konkrečios medaus kilmės. Mišiniams gaminti skirtas importuotas medus prieš fasuojant jį į prekybai skirtą pakuotę yra šildomas, homogenizuojamas. Šio proceso metu daugiau ar mažiau pakenkiama medaus natūralumui ir vertingosioms savybėms. Gaminant medaus mišinius, dažnai pridedama vietinio lietuviško ar kitos šalies geresnės kokybės medaus. Bet jo kiekiai mišinyje labai maži, dažniausiai siekia vieną ar kelis procentus.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į medaus galiojimo laiką, spalvą, konsistenciją, kvapą. Medaus kvapas arba aromatas priklauso nuo jame esančių eterinių aliejų. Bekvapis ar turintis nebūdingą kvapą medus turėtų kelti įtarimą, ar jis nėra suklastotas. Kiekvienos medaus rūšies specifinį kvapą nulemia žiedų nektaras, laikymo sąlygos. Perkant medų svarbu atkreipti dėmesį, kad medus nebūtų suputojęs. Jame esantys burbuliukai ar rūgštokas skonis išduoda, jog medus surūgęs.

Lietuviškas medus – natūralus

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 110, 2023 m. rugsėjo 30 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės ir VMVT nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Daugeliu atvejų lietuviškas medus – natūralus, kokybiškas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.