Nauja tendencija Europoje – natūralios kapinės: racionalumas ir galimybė ūkininkams

Ką reiškia natūralus laidojimas?

Natūralaus laidojimo žemės ūkio paskirties teritorijose praktika jau du dešimtmečius sėkmingai taikoma Jungtinėje Karalystėje. Valstybė netgi remia ūkininkus, kuriančius natūralias kapines savo žemėje. Valstybės nustatyta ir tokio laidojimo tvarka.

Kaip teigiama Natūralių kapinių asociacijos svetainėje, pirmosios šiuolaikinės natūralios kapinės Jungtinėje Karalystėje buvo atidarytos 1993 m., o šiandien jų yra šimtai tiek JK, tiek JAV bei Kanadoje.

Tokiose kapinėse nėra jokių tradicinių atminimo ženklų ar kitų vizualiai matomų ir ilgai išliekančių simbolių, čia paprasčiausiai ant žemės išpilami pelenai arba kūnas dedamas į biologiškai skaidų karstą ar įvyniojamas į drobulę ir laidojamas pasirinktoje vietoje, ją uždengiant prieš tai tvarkingai nuimta velėna. Cheminis balzamavimas ar įvairios saugyklos-kenotafai draudžiami. Vietoj antkapių kapai kukliai pažymimi mažu akmeniu, vietiniu augalu arba pasitenkinama vienkartiniu pagerbimu.

Antai šeimyninį verslą plėtojanti britų ritualinių paslaugų firma „Leedam“, bendradarbiaujanti su ūkininkais visoje Jungtinėje Karalystėje, taip aprašo natūralaus laidojimo koncepciją: „Natūralios laidojimo vietos siūlo gražią ir tvarią alternatyvą tradicinėms kapinėms ir krematoriumams. Galite pasirinkti visišką palaidojimą arba palaidojimą pelenais, tačiau antkapio ar paminklo nėra. Viskas, kas naudojama, yra natūralu ir biologiškai skaidoma. Tai reiškia, kad nereikia balzamuoti ar naudoti plastiko, o karstai, urnos ir gėlių kompozicijos taip pat yra biologiškai skaidžios“.

Be to, firma teigia, jog tokios kapinės žemės savininkams gali suteikti gerokai daugiau pajamų nei iš tradicinės žemdirbystės, o taip pat patenkina augančią paklausą aplinkai palankioms alternatyvoms tradicinėms laidotuvėms. Kita vertus, tokia alternatyva vietos valdžios institucijas išvaduoja nuo nuolatinio galvos skausmo ieškant sklypų naujoms kapinėms. Akcentuojama tokio pasirinkimo aplinkosauginis bei ekonominis aspektai.

Idėja ir pelnas

Nyderlanduose tokią praktiką inicijavo į šį verslą pasukę Stefas van Boekelis ir Willemas van der Puttenas, rašo „Nieuwe Oogst“.

Idėja perimti šią koncepciją iš Anglijos kilo S. van Boekeliui pasikelbėjus su savo tėvu: „Kai jis pasiūlė mūsų dirbamą žemę paversti kapinėmis, buvau gana nustebęs. Tačiau ši idėja manęs neapleido. Turėjau su ja kažką daryti. Pradėjau tyrinėti galimybes ir parašiau verslo planą. Esu įsitikinęs, kad tai galėtų būti įdomu Olandijos ūkininkams.“

Tai patraukliausia pirmiausia dėl finansinės naudos. „Ūkininkai gali iš to uždirbti nemažai pinigų“, – sako W. van der Puttenas. – „Grąža siekia apie 40 procentų, tą patį matau ir kitose natūraliose kapinėse. Žinoma, to nepasieki per pirmuosius metus, bet po penkerių metų tai tampa pelninga.“

Pasak verslininko, tai suteikia ūkininkams struktūrinį pajamų šaltinį, kartu leidžiant jiems toliau naudoti dalį žemės, pavyzdžiui, ganant gyvulius.

Saugus sprendimas

Dar vienas svarbus ūkio kapinių privalumas – asmeninis dėmesys. „Kai šeima yra susijusi su konkrečia vieta, klientai iš tikrųjų eina pas tą žmogų“, – aiškina W. van der Puttenas. – „Tai skiriasi nuo laidojimo į kaimo ar miestelio kapines. Asmeninis kontaktas skiriasi nuo anoniminių savivaldybių kapinių.“

Šie ūkininkai įsitikinę stabiliu ir nepriklausomu ūkininkų pajamų modeliu. Tradicinis žemės ūkis priklauso nuo geopolitinės padėties, rinkos kainų ir klimato, tuo tarpu paklausa galutinei poilsio vietai visada išliks. Jie tiki, kad ypač neapibrėžtumo laikais ūkininkai ieško būdų, kaip gauti stabilias pajamas.

„Svarbiausia, kad ūkininkai nesusidurtų su jokiomis nemaloniomis staigmenomis“, – sako W. van der Puttenas. – „Kapų teisės yra labai sudėtingos ir gali galioti amžinai. Jei nesudarysite palankių susitarimų, jos jums galios visą gyvenimą. Sukūrėme modelį, kuriame numatyta ir išėjimo iš verslo strategija. Jei koncepcija neveikia, ją galima nutraukti. Tai reiškia, kad ūkininkams tai yra saugus žingsnis.“

Viskuo pasirūpina

Standartiškai Nyderlandų savivaldybės kapinių priežiūrai skiria nuo 200 000 iki 350 000 eurų. Pavyzdžiui, Steenwijkerlando savivaldybėje yra 25 kaimai. Visi šie kaimai nori savo kapinių, tačiau tai maži kaimai, kuriuose laidotuvės vyksta maždaug kartą per mėnesį. Didžiausias išlaidas sudaro transportas ir personalas. Natūralaus laidojimo koncepcija paremta privačiu sektoriumi ir S. van Boekelis teigia, jog jie pasirūpina visais niuansais: „Tyrimai, leidimų išdavimo procesas, bendravimas su provincijos valdžia ir savivaldybe, ryšių su laidojimo namų direktoriais valdymas, rinkodara, klientų aptarnavimas, administravimas. Ūkininkas iš esmės tik suteikia savo žemę laidotuvėms konkrečiu laiku“. Priklausomai nuo pageidavimų, ūkininkai taip pat gali atlikti savo vaidmenį. Pavyzdžiui, organizuodami ekskursijas arba tvarkydami teritoriją.

Idėja – palikti kraštovaizdį kuo mažiau paliestą. „Natūralios kapinės nėra griežtai sutvarkytas parkas“, – akcentuoja S. van Boekelis. – „Norime kuo labiau išsaugoti esamą kraštovaizdį. Pavyzdžiui, pasodindami medžius ant kai kurių kapų, paversdami pievą mišku. Infrastruktūra minimali: daugiausia automobilių stovėjimo aikštelė ir pėsčiųjų takas.“

Kadangi ši koncepcija Nyderlanduose yra unikali, leidimai ir reglamentai vis dar kelia iššūkių. Dirvožemio, floros ir faunos tyrimai, archeologiniai tyrimai ir konsultacijos su savivaldybėmis užima laiko. „Leidimų išdavimo procesai gali užtrukti nuo šešių iki devynių mėnesių. Tai nauja tema, o savivaldybės turi ribotas žinias natūralių kapinių klausimu. Ne specialistui sukurti verslo planą praktiškai neįmanoma“, – sako S. van Boekelis ir tikisi sukurti daugiau teritorijų su natūraliomis kapinėmis. – „Kiekvienas, kuris yra matęs natūralias kapines, žino, kokios jos ypatingos. Tai visiškai kitokia patirtis. Visiška ramybė daro ją unikalią.“

Parengė Ričardas Čekutis