Natūralumas, alsuojantis senove

Trūko alternatyvos miestui

„Kai mirė močiutė ir nepavyko sodybos parduoti pirmam jos panorusiam pirkėjui, man buvo ženklas sustoti ir pagalvoti – gal man lemta joje vasaroti? – prisipažino Danguolė, kurios vaikystė prabėgo Palo­menėje. – Prisiminimai ir sentimentai tam kampeliui niekur nedingo. Nors dabar tenka nemažai pavargti, grožis atsiperka.“

Sodybos šeimininkė yra baigusi foto­grafijos studijas, o Vaidas – bitininkystę, bet Lietuvos permainų metai sutrukdė iškart įsidarbinti pagal profesiją, todėl iki šiol jie dirba su tuo nesusijusius darbus. Atnaujinti sodybą ir įkurti ekologinį ūkelį iššūkis buvo ne tik Danguolei, bet ir Vaidui, užaugusiam Kaune.

Kodėl ir kam reikėjo miesto žmonėms kaimo, „Dangiško ūkelio“, kuriame dabar praleidžia vasaras ir užsibūna dar ilgiau? „Užsisėdėjimas mieste, gyvenimas neatsi­traukiant nuo kompiuterio kenkia fizinei ir emocinei žmogaus sveikatai, – atsakė Vaidas. – Pabėgęs nuo miesto šurmulio, pirmiausia kaime randu alternatyvą – ra­mybę ir erdvę. Mes nesistengiame sukurti antro miesto. Čia daugiau ir pajudame, ir užsiauginame visaverčio maisto, sten­giamės kuo mažiau priklausyti nuo maisto pramonės. Žmonės dažniau serga dėl per menko fizinio aktyvumo ir primityvios mitybos, maitinimosi pusfabrikačiais ir panašiai.“

Autentika ir dekoratyvumas

Šiandien sodybą iš vienos pusės supa senas sodas, o iš kitos – jaunų medžių pa­vėsis, apie kurį pagalvota dar nuo pirmųjų žingsnių šiame kampelyje. Vienas po kito į sodybą atkeliavo ir retesnių sodmenų, tarp jų ir kanadinis raudonlapis ąžuolas, metasekvoja (2014 m. išrinktas gražiausiu Europos medžiu), pačių šeimininkų iš Danijos ir Austrijos parsigabentos pušelės, eglutės, kėniai, net iš Norvegijos Vaido draugo atvežtas beržas, dekoratyvinis pilnaviduris jazminas, deucija... Didelėje erdvėje dera sūpynės, tvenkinukas, palikta daug vietos naujoms idėjoms.

Pastatai, apraizgyti vynuogėmis ir akti­nidijomis, išsaugoti autentiški, pristatant priestatėlius.

„Man visada imponavo natūralistinis stilius, kas unikalu, autentiška, – pabrėžė Vaidas. – Geriau natūralus medis, nors ir kreivas, bet ne obliuotas balkis. Autentiška yra tai, ką pats padarai arba kai pakvieti amatininką.“

Lysvių lopinėliai

Kadangi lysvės išdėstytos lopinėliais tam skirtoje teritorijoje, aplink jas pjauti žolę sunkiau, bet tai leido kitur palikti daugiau erdvės ir jaustis laisviau įgyvendinant atei­ties planus.

Tarp braškių, bulvių ir kitų daržovių – česnakų juostos, padedančios juos apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. „Aš net jų žiedkočius mėčiau tarp bulvių, kad mažiau kolorado vabalų būtų, bent jau tikėjau tuo, ir iš tiesų jų ilgai nesimatė, – atkreipė dėmesį Danguolė. – Stengiamės sodinti pažaliavusias bulves, nes tikime, kad tokias mažiau puola kenkėjai.“

Šios sodybos lysvėse nenaudojamos jokios cheminės priemonės, tik raugai, skystas biohumusas, gerosios bakterijos. Natūraliai auginant daržoves, derliai būna nedideli, bet to ir nesiekiama.

„Juk, tarkim, ir pomidoras nelygu po­midorui, – palygino Vaidas. – Šiltnamyje prisotintus trąšomis galima užauginti reto grožio, bet juose bus tik ląsteliena ir vienas kitas pasiklydęs vitaminas. O mums ne pomidoro grožis svarbiausias, bet jo vertė, sukurta iš žemės ir saulės, natūraliai iš gam­tos. Be trąšų bent jau sau galima užsiauginti daržovių ir nesekinant gamtos.“

Pomidorų raišioti nereikia, nes naudojami vingiuoti stulpeliai, apie kuriuos jie apvijami. Pomidorams skirta vietos ir lauke, ir mini šiltnamuke su pagilintu taku – taip patogiau juos prižiūrėti.

Pamėgtų braškių veislių ‘Malvina’ ir ‘Daroyal’ stiebai labai statūs, tvirti, patogu mulčiuoti. ‘Daroyal’ veislė gana ankstyva, uogos didelės ir skanios. ‘Malvina’ yra vė­lyvesnio derliaus veislė, bet uogos taip pat didelės, gražios ir skanios.

Kam reikia šiltlysvių?

Sodyboje galima pamatyti ne vieną šiltlysvę. Kaip jos ruošiamos ir kuo naudingos?

„Pirmiausia iškasamas įgilinimas, kuris gali būti 20–50 cm, – visą ruošos eigą komentuoja Vaidas. – Tada ten kraunama organika: nereikalinga mediena, smulkintos šakos, lapai, kitos žaliosios atliekos. Ant jų pilame 20–40 cm juodžemio. Ant jo klojame paprastą kartoną, o ant karto­no – storą sluoksnį šieno arba šiaudų. Kartonas neleidžia sudygti piktžolėms ir lietui paplauti žemių, o kitais metais į tokią lysvę jau galima sodinti norimus augalus. Pūvant medienai ir kitai organikai, išsiskiria šiluma, kuri ypač pavasarį labai reikalinga pasodintiems augalams. O perpuvusi organika yra puikus maistinių medžiagų sandėlis mūsų augalų šaknims.“

Pastebėta, kad daržovės, pavyzdžiui, bulvės, moliūgai, šiltlysvėse auga ne tik sparčiau, bet būna ir švaresnės, sveikesnės.

Ir piktžolių šiltlysvėse mažiau. Nors Vai­das sako esąs romantikas, mėgsta grožėtis piktžolėmis, o Danguolė kiekvieną laisvą minutę jas rauna.

Sena papildo nauja

Kadangi senajame močiutės sode dau­giausia dera vasariniai obuoliai, sodyboje atsirado žieminių vaismedžių plotelis. Šalia tvenkinuko gražiai prigludo naujas šilauogynėlis. Gervuogių veislė ‘Polar’ – bespyglė, didelėmis, skaniomis uogomis, atspari šalčiams. O smailialapės aktinidijos ūgliai (lietuviškieji kiviai) tokie vešlūs ir sparčiai plintantys, kad vos spėjama juos karpyti, nors dar visai neseniai buvo lau­kiama pirmųjų uogų derliaus.

Netgi Kaukazo slyvaičių sodybos šei­mininkai neiškirto, o ir jose įžvelgė grožį, formavo kaip bonsus.

Įdomu tai, kad gėlynėlyje (tarp rus­menių, kanų, lelijų) kuo puikiausiai auga saulėgrąžos, smidrai, pupos, kitos daržovės.

Vabzdžių ir kitų padarėlių prieglobstis

Vietos ir dėmesio šioje sodyboje skiria­ma ne tik augalams – kurmiai čia draugai, o ne kenkėjai, kuriuos reikėtų vaikyti. Prie­šingai – Vaido pastebėjimu, kurmiai lysves saugo nuo kurklių ir kitų daržo niokotojų, todėl šie žemės gyventojai jaučiasi saugiai.

Čia laisvai prieglaudą randa varlytės, rupūžiokai, drieželiai, kuriems net vardai išrinkti, užsuka ežiukai, prie tvenkinio atskrenda gandrai, pilkieji garniai, nardo antys, žolynuose įsikūrė kurapkų šeimynė­lė, gamtos pranašumais mėgaujasi Vaido dukrytės šuo Nova.

Nova – nepaprastas šuo. Iš prieglaudos paimta kalytė labai ypatinga, ji – kanite­rapinis šuo: padeda žmonėms greičiau pasveikti po sunkių ligų, traumų, atsigauti emociškai.

„Džiaugiamės ir jos, ir kitų gyvų pada­rėlių buvimu mūsų ūkelyje, vertiname ir globojame visus, kurie mus supa“, – sako Vaidas.

Išskirtinis sodybos akcentas – vabzdžių nameliai. Ypač jie svarbūs naudingiesiems vabzdžiams entomofagams: auslindoms, auksaakėms, žygiams, vyčiams, boružėms, padedantiems kovoti su kenkėjais. Šiuos viešbutėlius mėgsta ir vabzdžiai apdulkin­tojai: laukinės bitelės, žiedmusės, vapsvelės ir drugeliai. Kai kurie iš tų vabzdžių ir peri tuose nameliuose.

Laukinės bitelės apdulkina sodybos augalus. Kaip paaiškino bitininkas Vaidas, būtent laukinės bitės ir kamanės Lietuvoje neleidžia išnykti daugeliui retųjų lauko augalų.

„Naminės bitės gyvena šeimomis, o laukinės – pavieniui, kiekviena atsakinga už save, – atkreipė dėmesį sodybos puo­selėtojas Vaidas. – Laukinė bitelė, kaip ir kamanė, niekada negels be reikalo, todėl nereikia bijoti šių vabzdelių ir pulti mojuoti rankomis vos tik juos pamačius. Geriau palydėkime mielu žvilgsniu šias darbštuoles, nepailstamai dirbančias nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro.“

Vaido MILIKAUSKO ir Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.