Nauda, praktiškumas ir grožis

Gerų sprendimų kaina

„Meilę ir susidomėjimą augalais jaučiau nuo pat vaikystės, augau Žemaitijoje, šalia nuostabaus Renavo dvaro (Mažeikių r.) ansamblio. Daug laiko praleisdavau parke, meistriškai priderintame prie upės vingio, traukė augalų įvairovė ir gausa, – pasakojo Ilona. – Manau, kad tai paveikė supratimą apie augalų svarbą kuriant grožį, sezonų kaitą. Kasdien aplankydavau didžiulius žibuoklių, laukinių tulpių, pakalnučių ar baltagalvių plotus, kurie išugdė šį gerą ir tyrą jausmą, todėl natūraliu grožiu noriu dalytis ir su kitais. Vaikystėje labai mėgau karstytis po medžius, įgūdžiai ir medžio sukeliamas saugumo jausmas išliko iki šių dienų, praverčia genint senus sodus.“

Ilonos teigimu, įsigijus sodybą ir pra­dėjus renovuoti seną namą bei kiemą, tapo aišku, kad aplinka reikalauja ne tik sunkaus darbo, bet ir supratimo. Tai lėmė ir jos profesijos pasirinkimą. Pirmieji metai buvo kupini eksperimentų, šiuo metu sodybos šeimininkei keliančių šypseną ir primenančių paauglystės etapą žmogaus gyvenime.

„Mano nuomone, lengviau sukurti naujus želdynus – tai tarsi piešti ant šva­raus, balto popieriaus lapo, – teigia kraš­tovaizdžio dizainerė. – Su sodyba kartu įgyjama jau sukurta aplinka ir dauguma sprendimų jau yra priimti: senas sodas, brandūs medžiai, gėlynai, nutiesti take­liai ir panašiai. Galbūt patogiau būtų, jei medis augtų keliais metrais toliau, tačiau tenka prie jo prisitaikyti. Visada vertinu išlaikytą pusiausvyrą tarp seno ir naujo, tokios sodybos turi geros energijos ir neapsakomo žavesio.“

Kraštovaizdžio dizainerė sako, kad dažniausiai iškyla klausimas, ar išsaugoti medžius ir kitus augalus, jei taip – kuriuos? Stebina, kai norima viską išlyginti ir pradėti iš naujo. Specialistė pataria atidžiai įvertinti augalų sveikatą, būklę ir amžių. Priėmus gerus sprendimus, brandūs augalai sukuria didžiulę vertę, akį traukiantį vaizdą sode ir sujungia praeitį su dabartimi. Pasodi­nus jauną medelį, reikės ilgiau laukti, kol bus galima džiaugtis jo grožiu, pavėsiu ir branda. Brandūs medžiai sukuria pridėtinę sklypo vertę, todėl prieš juos šalinant, vertėtų neskubėti ir pagalvoti.

Vaisiniai ir dekoratyviniai augalai – drauge

Sodybos kūrėjos teigimu, seniau mūsų krašte buvo mėgstama sodinti daug vaisme­džių ir vaiskrūmių, iš dekoratyvinių augalų dominavo spygliuočiai, ypač tujos, eglės ir kadagiai. Deja, kai medžių ir krūmų sodina­ma per daug ir augalai neformuojami, jie perauga ir vaizdas tampa statiškas, erdvė lieka nesuvaldyta.

Pasak Ilonos, ne išimtis buvo ir jos šeimos sodyba, kurioje augo daug vaismedžių, vaiskrūmių. Įvertinę, kad mažai šeimai tikrai nereikia keliolikos vyšnių ir tiek pat agrastų krūmų, Valuckiai paliko tik po du augalus, paskui pasodino įvairesnių: laz­dynų, šilauogių, valgomųjų sausmedžių, įrengė naujus želdynus.

„Myliu gėles, – prisipažįsta Ilona. – Bet be sodo augalų, dovanojančių vertingų ir skanių vaisių, sodybos neįsivaizduoju. Jei šeimoje yra mažų vaikų, derlius ypač aktualu. Juk taip smagu raškyti obuolius nuo obels, pusryčiams prisiskinti šilauogių ar rudenį gliaudyti lazdynų riešutus. Stengiuosi suderinti naudą, praktiškumą ir grožį, todėl šilauogių krūmeliais atskyriau ūkinę zoną, kuri traukos centru tampa ne tik derliaus metu, bet ir lapeliams nusidažius nuostabiu raudoniu ir iš toli mojant prieiti pasigrožėti.“

Visi lazdynus žino kaip riešutmedį, kraštovaizdžio dizainerė sodyboje juos panaudojo kūrybiškai – šiais sodo augalais pridengė kaimynų ūkinius pastatus. Paste­bėjusi, kad liko neišnaudotos erdvės, po lazdynais įrengė mišrų pavėsio želdyną. Suformavo nedidelę kalvelę ir apsodino snapučiais, viksvomis, bruneromis, astranci­jomis, eleborais. Toliau įkurdino šluotelines hortenzijas, aroniją, rusmenes, bergenijas ir šiam želdynui parinko struktūrinius auga­lus – kukmedžius, kuriuos vėliau formuos vertikalios kolonos forma.

Saulėtoje sodo pusėje vietą rado ke­meras, šilokai, lendrūnai, soros, ežiuolės, liatriai, flioksai ir kitos daugiametės gėlės. Visi augalai mulčiuojami pušų žieve, taigi priežiūra minimali. Ten vaikai įkurdino ir spalvotus vabzdžių namelius. Žinoma, tai labiau dekoro elementas, nes vabzdžiai mie­liau gyvena tarp stambaus mulčio gabalų.

Abejojantiesiems dėl saugaus sugyveni­mo tarp mažų vaikų ir nuodingų augalų, specialistė pataria gerai apsvarstyti, ką so­dinti. Jų šeimoje vaikai augalų neragauja, nes apie juos daug žino, tad ilgų diskusijų nebuvo. Visai kas kita būtų kalbant apie vaikų žaidimų aikšteles ir darželius.

Poilsio erdvė – lauko kambarys

„Kad maksimaliai galėtume mėgautis lazdyno teikiamu pavėsiu, pagaminome suoliukus, kurie lyg prilaikanti sienelė su­piltai kalvelei. Norėdami nukreipti dėmesį nuo baltų silikatinių plytų sienų, įrengėme skydus iš lapuočių lentų. Dabar puikiai dera tamsus medinis namo fasadas, suoliukai ir tvora. Poilsio, pasisėdėjimų ir laužavietės vietoje dėl saugumo pylėme skaldos, – pa­sakojo Ilona. – Vietoje nenaudingo kampo sklype pavyko sukurti puikų lauko kambarį, kuriame ir pietaujame, ir leidžiame jaukius vakarus. Itin karštomis vasaros dienomis buvo tiesiog nuostabu turėti ir pavėsio zoną. Vasaros vakarais vaikai mėgo kieme įsikurti stovyklavietę su palapine, kurioje netrūko smagių šėlionių, klausimų apie žvaigždes ir pačių skaniausių, prie laužo iškeptų zefyrų.“

Sodybos šeimininkės teigimu, kai norisi pasilepinti saulutės spinduliais, galima mėgautis poilsiu terasoje. Papildomai ten įrengtas tekančio vandens upeliukas, kuris maloniai čiurlena, nustelbia pašalinius garsus, ramina mintis.

Valuckių šeimos augintinė, Vakarų Škotijos baltoji terjerė Venta, labai smalsi ir aktyvi, todėl, kad neištryptų augalų, Ilona iš anksto pasirūpino suformuoti jai bėgimo taką. Jis labai praverčia ir skinant riešutus, vaikams pastriksėti, gaudynėms su keturkojais.

Trešnė – želdyno akcentas

„Šiuo metu mylimiausias medis kie­me – trešnė. Gyvybingumas ir grožis iš­ryškėja kaip tyli stiprybė ir duotybė, kai prieš mus stovi medis, apsipylęs žiedais, – žavėdamasi sakė Ilona. – Trumpas ir efektingas žydėjimas tikrai atima kvapą.“ Augalas kasmet formuojamas, ribojamas augimas, suteikiama norima forma. Pasak specialistės, vaismedžio formavimas nepla­nuotai išryškino vieną trešnės pranašumą – paukščiai nemato prinokusių uogų, taigi nereikia dengti ar apsaugoti. „Kaip smagu prigulti pievelėje po trešne, kai uogos jau prisirpusios! – prabėgusias vasaras prisi­minė pašnekovė. – Tai puikus pavyzdys, kai vaismedis želdyne tampa akcentiniu augalu. Dauguma svečių nusprendė, kad tai – pats tobuliausias medis.“

Apšvietimas sode

Tęsdama sodo dekoratyvumo temą, kraštovaizdžio dizainerė pataria pagalvoti ir apie augalų apšvietimą. Tamsoje sėdėti nejauku, o klaidžiojant po tamsų sodą gali kilti ir pavojų. Dekoratyvinis apšvietimas pripildo kiemą romantikos, ryškina deta­les. Kieme galime jaukiai vakaroti net ir sutemus.

Ilona sako, kad svarbu nepersistengti, nes ryškiai apšvietus visą plotą, išnyksta šešėliai, o per daug išsklaidytoje šviesoje dingsta kontrastas: „Naktis be mėnulio gūdi, o šviečiant pilnačiai – paslaptin­ga. Mūsų trešnė matoma pro svetainės langus ir jos apšvietimas tapo geriausiu sprendimu.“

Gyvenimas ir kieme

Renovuodami sodybą, Ilona ir Gedas Valuckiai daugiausia dėmesio skyrė pato­gumui ir pojūčiams lauke. Kiemo danga – granito skalda, tad tai ir geras masažas basoms kojoms, ir vaikai bėgioja be var­go. Aplink namus auga daug gėlių, tad netrūksta įvairių tekstūrų, spalvų, kvapų ir vabzdžių.

Ilona pastebi, kad smagu su vaikais žaisti – surask kuo daugiau boružių arba tam tikros spalvos žiedų. Lavinanti veikla, kelianti domėjimąsi aplinka. Po sena sodo obelimi linguojantis hamakas iškart nukelia į vaikystę, todėl sodas šeimai itin svarbus ir būtinas. „Žinoma, daug norų riboja nedidelis žemės plotas, tad pagrindinė užduotis – viską suderinti. Svarbu, kad kiemas būtų gyvenamas, kintantis, patogus kiekvienam šeimos nariui, – teigė sodybos kūrėja. – Žinoma, vaikai užaugs, pasikeis ir poreikiai. Tada ir sodas keisis, bus pri­taikytas būtent tam gyvenimo etapui.“

Metų kaita

„Kurdama želdynus, pirmiausia gal­voju apie žiemos sezoną, kuris mūsų šalyje ganėtinai ilgas ir tamsus, – atviravo Ilona. – Stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą tarp sumedėjusių ir žolinių augalų. Savo sodyboje želdynus kuriu iš pačių įvairiau­sių augalų, nes man svarbu matyti metų kaitą. Dėl nuolatinės kaitos sodams reikia ir pertvarkų. Keičiamės mes patys, turi keistis ir mus supanti aplinka.“

Kraštovaizdžio dizainerė įsitikinusi, kad laiku atlikta želdynų priežiūra ir profesi­onalo žvilgsnis padeda išlaikyti daugelį metų puošnius ir gyvybingus gėlynus, kitus želdynus. Iššūkių tikrai nestinga, tačiau rezultatas ir užsakovų atsiliepimai viską atperka.

Mėgstama ir floristika

Pasibaigus sezonui, sodybos kūrėjos mintys nuo augalų toli nepabėga. Vienas iš hobių – floristika. Šioje srityje Ilonai norisi išbandyti įvairias technikas: vielos, šakelių, gipso, parafino, šias medžiagas jungiant su trapiais gėlių žiedais – visuma neretai sukuria efektingų derinių. Moteris kasmet augina ir gėlių skinti, kad visada galėtų džiaugtis ar nudžiuginti artimuosius sezoninėmis puokštėmis.

Įkvėpimas ateina kuriant, eksperimen­tuojant. Pavyzdžiui, iš žalių viržių šakelių pašnekovė sukūrė Kalėdų eglutę. Dau­guma kūrybinių atradimų, sukurtų sodų vaizdais Ilona dalijasi asmeninėje feisbuko paskyroje „Žiedų Svajos“, atspindinčio­je eksperimentuoti nebijančios kūrėjos pasaulėjautą. Visada labai džiugu, kai kažką įkvepia, pasidalija idėjomis ir drąsa išbandyti ką nors naujo. Žinoma, sezono metu hobiams laiko sunku rasti, nes dirba ir sodininke, ir apželdintoja.

„Svarbu ne tik sukurti, bet ir tinkamai prižiūrėti. Praktika – pati geriausia moky­toja, o želdynai – tarsi gyvieji sodininkų sukurti paveikslai. Tad kurkime, bandykime ir visada pasidžiaukime žiedais, paukščių čiulbesiu ir vieni kitais“, – su meile sako Ilona.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Ilonos Valuckienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.