Naudota padanga: ir atlieka, ir priemonė

Remiantis oficialia statistika, kasmet į Lietuvą importuojama po 40 tūkst. t naujų bei apie 4 tūkst. t restauruotų bei naudotų padangų. Tačiau utilizuoti kasmet surenkama kur kas mažiau – 2019 m. buvo surinkta 27,4 tūkst. t. Tad, nors per metus nuo padangų gaisro Alytuje pranašystės, kad padangos degė ir dar degs, kol kas neišsipildė, padangų surinkimo ir utilizavimo problematika išlieka aktuali. Tiesa, ne visas skubama utilizuoti – žemės ūkyje randama ir kitokių būdų, kaip panaudoti transporto priemonėms nebetinkamas padangas.

Naudoja pagal kitą paskirtį

Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas Remigijus Kelneris „Ūkininko patarėjui“ tikino, kad šio rajono ūkininkams žemės ūkio technikos padangų tvarkymas yra opi problema, nes šių atliekų susikaupia daug, padangos didelės, todėl užauga jų kalnai. „Niekas nežino, kuo tai gresia: ar neužpuls aplinkosauga, kaip ir dėl vandens gręžinių ar mėšlo. Vieną dieną atsibusi ir sužinosi, kad turi mokėti kokias nors baudas už ne taip tvarkomas naudotas padangas ar dėl to, kad jų nepridavei utilizuoti“, – baiminosi R. Kelneris.

Gyvulių augintojai, anot jo, naudotoms padangoms jau rado vietą – jomis slegia silosą ir taip šį pašarą apsaugo, kad negestų. „Gyvulių augintojai turi didžiulius kaupus siloso, todėl visos padangos naudojamos jam slėgti. Padangų vis dar trūksta – kai siloso tranšėjos plotas didelis, vėjas pradeda kilnoti silosą dengiančią plėvelę. Todėl reikia ant jos padangą dėti prie padangos. Tada silosas negauna oro ir nepradeda šusti“, – aiškino ūkininkas.

Anot R. Kelnerio, jam yra tekę Olandijoje matyti, kad ir ten siloso tranšėjų uždangalams prilaikyti naudojamos senos žemės ūkio technikos padangos. Bet ten didelėms padangoms tik kraštai apipjaunami ir jie naudojami silosui paslėgti. „Taip labai lengva sandėliuoti silosą, o kai krauna visą padangą, susidaro visas kalnas. Tai ir baisiai atrodo, ir nešvaru“, – svarstė R. Kelneris ir pripažino, kad Lietuvoje dar neregėjęs tokio susidėvėjusių padangų naudojimo būdo.

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad žemdirbiai dar jaučia padangų, tinkamų pašarams prispausti, trūkumą. „Jų dar vis trūksta, nes po padangų gaisro Alytuje atsiranda vis naujų padangų tvarkymo reikalavimų“, – tikino P. Puskunigis.

Kainuoja nemenkus pinigus

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas teigė, kad yra daug įmonių, kurios surenka žemės ūkio technikos padangas ir montuoja naujas, nes atiduoti netinkamas naudoti klientui draudžiama. „Padangas jau galima vežti ir į Akmenės cemento gamyklą deginti. Už tai reikia mokėti pinigus, bet ką darysi“, – pasiguodė rajono ūkininkų vadovas ir pasidžiaugė, kad bent Kėdainių rajone retkarčiais padangų utilizavimo išlaidas kompensuoja savivaldybė.

LŽŪBA prezidento teigimu, yra ir dar vienas būdas, kaip atsikratyti senomis padangomis, tiesa, turint mažesnį jų kiekį. Jas galima nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau, pasak P. Puskunigio, tai žemdirbiams kainuoja nemažus pinigus. Pavyzdžiui, už tonos padangų sunaikinimą Marijampolės atliekų tvarkymo centrui tenka sumokėti 240 eurų.

Naudotų padangų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas yra ribotas. Dažniausiai šios atliekos smulkinamos, iš jų gaminamos granulės, o šios naudojamos arba naujoms padangoms gaminti, arba įmaišomos į asfaltą klojant kelius, dviračių takus, sporto aikšteles, kitą dangą. Rečiau naudojamas pirolizės būdas, kai iš padangų gaminama anglis, dyzelinas. Pats prasčiausias netinkamų naudoti padangų atliekų naikinimo būdas – deginimas šilumos energijai gaminti. Šią procedūrą Lietuvoje atlieka tik AB „Akmenės cementas“.

Sąlygos šešėliui

Aplinkos ministerija surengė nuotolinę konferenciją, kurioje pristatė studijos „Padangų atliekų panaudojimo statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“ ataskaitą. Studijos rengėja UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ 150 puslapių darbe išanalizavo naudotų padangų atliekų tvarkymo patirtį devyniose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir pateikė rekomendacijas dėl padangų atliekų surinkimo ir panaudojimo, produkcijos, pagamintos iš padangų atliekų, gamybos ir naudojimo skatinimo, kovos su nelegaliu padangų atsikratymu teisinių, organizacinių, ekonominių ir finansinių priemonių taikymo Lietuvoje. Rekomendacijos bus panaudotos padangų atliekų tvarkymo sistemai šalyje tobulinti.

Studijoje nurodoma, kad žemės ūkio technikos padangos yra priskiriamos prie atliekų, susidarančių vykdant ūkinę veiklą, todėl jos negali būti šalinamos gyventojams skirtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ar atliekų priėmimo punktuose, tačiau ūkininkas, įsigydamas žemės ūkio technikos padangas, kaip ir bet kuris fizinis asmuo, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Pardavėjas privalo priimti tiek senų padangų, kiek klientas nuperka naujų.

Gamintojai, importuotojai neprivalo žemės ūkio technikos padangų apskaityti atskirai, o jų tvarkymo kaštai didesni. Todėl tikėtina, kad, užuot pasirūpinę, kaip sutvarkyti šias didžiąsias padangas, dalis gamintojų ir importuotojų pasirenka atliekų tvarkytoją, kuris jiems sutvarko atitinkamą kiekį krovininių, lengvųjų automobilių padangų ir pasinaudoja mokesčio lengvata, bet didžiųjų padangų netvarko.

Studijos išvadose nurodoma, kad tokia sistema sudaro sąlygas atsirasti šešėliui – pavyzdžiui, įmonė į vietos rinką išleidžia tūkstantį tonų padangų ir paskui pateikia duomenis, kad šis kiekis sutvarkytas, tačiau praktiškai tvarkytojai sutvarko tik dalį didžiųjų žemės ūkio technikos padangų, o kitą „padengia“ sutvarkydami šešėlines lengvųjų automobilių padangas. Tad atitinkamas kiekis žemės ūkio technikos padangų galimai lieka netvarkytas.

Be to, kaip nurodoma studijoje, AB „Akmenės cementas“ nebepriima žemės ūkio technikos padangų iš ūkininkų, todėl nebėra galimybės jų sutvarkyti deginant.

Rengiant studiją viešojoje erdvėje 170 ūkininkų skundėsi, kad senų padangų priėmimo sistema nėra nei patogi, nei efektyvi, todėl dažnai padangų atliekos, jų teigimu, tvarkomos neteisingai: sandėliuojama, atsikratoma kartu su komunalinėmis atliekomis, išmetama pakelėse, pamiškėse.

„Iš tokių pasisakymų galima spręsti, kad ūkininkai naudoti nebetinkamas žemės ūkio technikos padangas priduoda kaip fiziniai asmenys“, – daro išvadą tyrėjai.

Skaičių ekvilibristika

Lietuva iš studijoje apžvelgtų devynių valstybių yra naudotų padangų eksporto lyderė. Ryškiausias eksporto pokytis buvo 2016–2017 m., kai padangų atliekų eksportas Lietuvoje išaugo nuo 38 iki 70 proc. visų surinktų padangų. Toks didelis pokytis siejamas su AB „Akmenės cementas“, kuri ypač daug padangų degino iki 2014 m., o 2014–2016 m. šios veiklos visai nevykdė. Vėlesniais metais degino gerokai mažesnį padangų atliekų kiekį.

Daugiau padangų deginama Lenkijoje ir Latvijoje – daugiausia į šias valstybes eksportuojama padangų atliekų iš Lietuvos. Lietuvoje kol kas padangos negaminamos, todėl ir granulių naudojama mažiau.

Šiuo metu sudėtinga įvertinti tikrą naudotų padangų tvarkymo padėtį Lietuvoje, nes nėra oficialiai apskaičiuota, kiek padangų įvežama kartu su naudotomis transporto priemonėmis, kiek parduodama internetu, kiek atvežama naudotų padangų ir čia realizuojama pakartotinai.

Oficialiai skelbiama, kad 2015–2019 m. į Lietuvą buvo importuojama po 40 tūkst. t naujų pneumatinių guminių padangų ir dar apie 4 tūkst. t restauruotų arba naudotų padangų kasmet, tačiau, kai kurių rinkos stebėtojų nuomone, iš tikrųjų įvežama apie 35 tūkst. t daugiau.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kasmet surenkamų senų padangų kiekis analizuojamu laikotarpiu svyravo tarp 81 ir 97 proc. nuo rinkai patiekto kiekio. 2010–2019 m. sutvarkomų padangų atliekų kiekis išaugo 11 tūkst. t ir 2019 m. pasiekė 27,4 tūkst. t. Padangų surinkėjams nuo 2016 m. taikoma užduotis perdirbti (ar kitaip panaudoti) ne mažiau kaip 80 proc. vidaus rinkai patiektų padangų. 2018 m. Lietuvoje buvo apdorota, perdirbta, panaudota ar eksportuota 90,5 proc. naudoti nebetinkamų padangų, tačiau dėl statistinės skaičių ekvilibristikos sudėtinga įvertinti, ar Lietuva įvykdo jai skirtą netinkamų naudoti padangų surinkimo ir utilizavimo užduotį.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

123rf nuotrauka

2021-02-26