Naujam NŽT vadovui teks mėžti Augijo arklides  

Dėl žemės ūkio ministro atostogų vis atidedant konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pareigas, naujasis šios įstaigos vadovas pradės dirbti tikriausiai tik spalį. Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad ministras į darbą grįžta kitą pirmadienį, pasirašys reikiamus dokumentus ir konkursą bus galima skelbti. Viceministras viliasi, kad būsimas NŽT vadovas sustiprins per 16 metų tragiškai pašlijusį pagrindinės institucijos, kuri įgyvendina valstybės žemės tvarkymo ir administravimo politiką, įvaizdį.

Techninės vėlavimo priežastys „Konkurso pradžia užtruko dėl techninių priežasčių. Nė vieno kito Žemės ūkio ministerijos pareigūno, net ministro pavaduotojų, parašai netinka naujojo NŽT vadovo atrankos procesui pradėti“, – teigė A. Bogdanovas. Anot viceministro, reikalavimai kandidatams galėjo būti ir griežtesni, bet teisės aktai kartelės į šį postą pretendentams labai neužkėlė. „Kviečiame visus vadovaujamo darbo patirtį turinčius, skaidria europietiška įstaiga Nacionalinę žemės tarnybą pasiryžusius padaryti įvairių sričių specialistus. Gal tik medikų nesitikime pamatyti“, – dalyvauti konkurse pretendentus šmaikščiai ragino A. Bogdanovas.

Geriausias – skaidrus žemėtvarkininkas Viceministrui norėtųsi, kad tar­nybai vadovautų bent jau žemėtvarkininkas, teisininkas, bet ne toks, kaip labai menkai žemės nuosavybės teisių atkūrimo tvarką išmanęs personalo teisės specialistas, buvęs NŽT direktorius Danielius Kuprys, kuriam valstybinės žemės valdymo reikalai buvo „tamsus miškas“. „Kaip man paaiškino ministerijos teisininkai, konkurso laimėtojas maždaug po pusantro dviejų mėnesių pradeda eiti pareigas. Bet kokiu atveju daugiausia tinkamumo balų surinkusį asmenį turės patikrinti Specialiųjų tyrimų tarnyba“, – sakė žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas.

Rolando Pakso palaiminta O „Ūkininko patarėjas“ primena skaitytojams, kaip keitėsi 1,05 mln. ha valstybinės žemės valdančios, parduodančios, nuomojančios, perleidžiančios NŽT vadovai. Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos 2001 m. liepos mėnesį, prieš pat savo žlugimą, įsteigė Rolando Pakso Vyriausybė, po vienu stogu įkurdinusi buvusį Žemėtvarkos ir teisės departamentą bei panaikintą Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą. 2010 m. liepos 1 d. išformavus apskričių viršininkų administracijas, jų turėtos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai, įsteigti 48 visoje Lietuvoje veikiantys teritoriniai NŽT žemėtvarkos skyriai (nuo 2012 m. balandžio 2 d. atskyrus Elektrėnų ir Trakų bei Lazdijų ir Druskininkų skyrius – 50).

Dėl asmeninių ir verslo priežasčių NŽT generaliniu direktoriumi nuo 2001 m. liepos iki 2011 m. rugpjūčio dirbo Kazys Maksvytis. Jis pasiprašė atleidžiamas „dėl asmeninių priežasčių“, bet tik po to, kai Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti, kodėl keliasdešimt piliečių, Vilniaus apskrityje turėjusių gauti žemės sklypus pirmiausia, buvo nustumti į eilės galą. Žiniasklaida atkapstė, kad K. Maksvyčio šeima už sklypo, kuris tikriausiai buvo įgytas pasinaudojus tarnybine padėtimi, nuomą iš bendrovės „Geonafta“, išgaunančios naftą Vakarų Lietuvoje, gavo iki 75 tūkst. litų. NŽT direktoriaus pareigas nuo 2011 m. spalio 4 d. perėmė ir iki 2013 metų lapkričio 12 d. ėjo buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys. Kai V. Lopinys įteikė ministrui Vigilijui Juknai atsistatydinimo pareiškimą, ministerija jį apdovanojo garbės ženklu už nuopelnus Lietuvos žemės ūkiui. V. Lopinys tapo verslininku.

Laikinieji ir ambicingoji Po to Nacionalinei žemės tarnybai pakaitomis vadovavo laikinieji direktoriai Vaidas Pakalka (vos neužkrovęs valstybei pareigos sumokėti vienai bendrovei 2,3 mln. Eur už tariamą žalą ir teismo nubaustas 20 713 eurų bauda) bei Algis Bagdonas. 2014 m. gruodžio 17 d. prie NŽT vairo stojo nauja direktorė, NŽT Kauno skyriaus vadovė, teisininkė Daiva Gineikaitė.  2015 m. gruodį dau­gia­vaikė motina D. Gineikaitė Kaune neblaivi vairavo automobilį, medikų padedama bandė tai nuslėpti ir 2016 m. sausį neteko posto. Bet NŽT tinklalapio skyrelyje „Įstaigos istorija“ Nacionalinės žemės tarnybos vadovų galerija baigiama D. Gineikaitės portretu ir paaiškinimu, kad „ji pertvarkė vidinę tarnybos struktūrą, nurodė nuolat tikrinti teritorinius NŽT padalinius, nustatė naujus ir ambicingus tarnybos uždavinius“.

Lydėjo piktnaudžiavimo šešėlis 2016 m. balandžio mėnesį Žemės ūkio ministerija pranešė, kad NŽT vadovo konkursą laimėjo Lietuvos policijos mokyklos darbuotoja Daiva Mūrienė, kurios tėvai draugavo su žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės šeima. Vienas konkurso dalyvis, teisininkas Liudvikas Ragauskis, apskundė jo rezultatus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. D. Mūrienė atsisakė naujųjų pareigų. 2016 m. gegužę ministrė V. Baltraitienė NŽT direktoriumi paskyrė antrąją vietą laimėjusį atrankos konkurso dalyvį 34 metų verslininką, socialdemokratų partijos nario pažymėjimą turintį D. Kuprį, vadovavusį 4 įmonėms: žemės ūkio bendrovėms „Žvikė“ ir „Žemvilda“, mažajai bendrijai „Mamuto ola“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Saulėsagra“. D. Kupriui nespėjus apšilti kojų NŽT direktoriaus kabinete, „Ūkininko patarėjas“ pirmasis pranešė, kad paskirtasis tarnybos vadovas, žinodamas visą informaciją apie valstybinę žemę, baigiantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo terminui, prieš pat vidurnaktį, prisirašė sau Kupiškio rajone didžiausią karvių ūkį turinčios Danutės Adamonienės dirbamus laukus ir paprašė už juos tiesioginių europinių išmokų.

Kas toliau tvarkys valstybės žemę? Vis dėlto D. Kuprys ištempė Nacionalinės žemės tarnybos būstinėje ilgiau nei metus – žemės ūkio ministras Bronius Markauskas jį atleido tik šį rugpjūtį, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai paskelbus, kad „geležinkelininkas“ (daug metų socdemų tėvonijoje, Lietuvos geležinkelių bendrovėje, dirbęs) D. Kuprys „kolekcionuoja“ valstybinę žemę – nuomojasi maždaug 55,4 ha 13-oje iš 50 NŽT prižiūrimų teritorijų. Koks bus kitas NŽT direktorius – korumpuotas „valandos kalifas“ ar sąžiningas, kruopštus, reiklus kaip brigados generolas, geodezijos profesorius Stasys Dirmantas, tarpukariu įkūręs Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungą?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas