Naujas akcizas – tarsi savų dūris į nugarą

Brangiausiai apmokestintas kuras

30 metų SND, naudojamoms buitiniams ir komunaliniams poreikiams, galiojo nulinis akcizas. Seimui priėmus Akcizo įstatymo pokyčius, už toną SND visiems vartotojams – paprastiems gyventojams, ūkininkams ir verslininkams – teks mokėti šimtais eurų daugiau.

Aplinkos ministerija, iniciavusi SND apmokestinimą milžinišku akcizu, vadovavosi bent dviem kriterijais – skatinti vartotojus pereiti prie mažiau taršaus kuro ir didinti saugumą, tačiau jie SND sektoriaus vartotojų neįtikina.

„SND apmokestinimą 304 Eur akcizu vertinu kaip labai blogą reiškinį. Kitos kuro rūšys: krosnių, akmens anglies, durpių, gamtinių dujų, tiekiamų iš miesto dujotiekių, palyginti su SND, apmokestintos mažiau kartais. Gamtinės dujos apmokestintos 23, durpės – 15, krosnių kuras – 6 kartus mažiau. Durpėms taikomas 20 Eur/t akcizas, akmens anglims – 15 Eur/t.

Tai reškia, kad vartotojai, naudojantys SND balionus maisto gamybai, savo namų, kaimo turizmo sodybų ir kitų pastatų šildymui, neturės kito pasirinkimo, kaip keisti kuro rūšį. Jo neturės ir didelius kiekius SND suvartojančios mėsos, pieno, žuvų perdirbimo, medžio apdirbimo įmonės, vilnų karšyklos, tūkstančiai ūkininkų, kurie šį kurą naudoja grūdams džiovinti. O kur dar valgyklos, užkandinės, laikinos maisto prekybos vietos, išvežiojamoji lauko prekyba, net ir Kaziuko mugė“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos (PSDA) atstovas Robertas Jokubauskis.

Anot jo, apmaudžiausia, kad SND 50 proc. brangimą turime tik dėl valstybės politikos. PSDA paskaičiavimais, didžiausią paklausą turintis 21 kg SND balionas vartotojams nuo 15 Eur pabrangs iki 23 Eur. Lietuvoje yra 1 mln. balionų. Buitiniams vartotojams per mėnesį parduodama apie 90 tūkst. SND balionų.

Pasaulyje taršiu nelaikomas

„SND pasaulyje yra laikomos ekologišku kuru, nes CO2 emisija mažiausia, palyginti su dyzelinu, durpėmis, anglimi ar bet kuriuo kitu iškastiniu kuru, jis degdamas neišmeta į atmosferą kietųjų dalelių, tačiau Aplinkos ministerija užsispyrusi teigia, kad SND labai teršia aplinką“, – aiškino R. Jokubauskis.

R. Jokubauskio nuomone, minėtas teisės aktas priimtas neįvertinus kaimyninių šalių praktikos. Lenkijoje taikomas 13 Eur/t akcizas, Estijoje – 55 Eur/t, Airijoje – 60 Eur/t. O latviai ir čekai turi nulinį akcizą, nes SND valstybė subsidijuoja kaip ekologišką kurą. Vadinasi, vėl esame „lyderiai“, bet kas pirks brangesnę produkciją, kaip verslininkams reikės išsilaikyti konkurencinėje kovoje užsienio rinkose?

Be to, Europos Komisijos teisės aktuose sakoma, kad apmokestinimas būtų užtikrinamas, atsižvelgiant į energijos rūšį ir jos poveikį aplinkai. Reiškia, kiek teršia, tiek turėtų būti ir apmokestinama, tačiau Lietuvoje suprantama kitaip ir apmokestinama nei proporcingai, nei racionaliai.

„Ūkis, pramonė išgyveno ne vieną krizę – COVID-19 pandemiją, pokovidinę tiekimo grandinių, Rusijos agresijos Ukrainoje. Dabar, išgyvenę šias krizes, gauname dūrį į nugarą iš savų – Aplinkos ir Finansų ministerijų klerkų, kurie sėdėdami gražiame burbule nemato paprasto žmogaus gyvenimo. Šis akcizas palies visus, nes visi valgome“, – pabrėžė R. Jokubauskis.

PSDA atstovas įsitikinęs, kad Aplinkos ministerijos argumentas, esą SND balionai nesaugūs, taip pat neatlaiko kritikos, juo siekiama nukreipti dėmesį nuo ekologijos klausimų, tarptautinės verslų konkurencijos. „Į rinką kasmet patiekiama dešimtys tūkstančių naujų balionų, jie yra saugūs. Visas pasaulis naudoja tokius balionus su SND, nes jie mažiau teršia aplinką, yra mobilūs ir saugūs“, – tvirtino R. Jokubauskis.

Graži utopija

„Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, nuo 2030 metų Lietuva nenaudos jokio iškastinio kuro. Tad ką nuo šios datos naudos ūkininkai, verslas? Elektros kilovatvalandė iš suskystintos naftos kainuoja 7–8 ct, o mes už elektrą šiandien mokame 20–28 ct, priklausomai nuo sutarties.

Idėja, kad nenaudosime iškastinio kuro, graži, bet įsigilinus tampa aišku, kad tai – visiška utopija. Bijau, kad mes, standartinių ūkių, verslų atstovai, turėsime finansuoti žaliojo kurso idėjos įgyvendinimą“, – iškastinio kuro atsisakymu po kelerių metų abejojo R. Jokubauskis.

PSDA dėl akcizo įvedimo SND kreipėsi į Seimą, tačiau jokio atsakymo dar nesulaukė. „Už šį įstatymą balsavo 60 Seimo narių, 20 – prieš, tai rodo, kad visa valdančioji dauguma palaiko aplinkos ministro poziciją šiuo klausimu“, – apgailestavo R. Jokubauskis ir pridūrė, kad žmonės turėtų suprasti, jog dėl to, kad nuo Naujųjų metų kebabas kainuos brangiau, kaltas ne verslas, o mūsų valdžia.

Verslininkas įsitikinęs, kad šis apmokestinimas skaudžiausiai palies neturinčiuosius alternatyvos: „Tarkime, ūkininkui patars statyti saulės jėgainę, tačiau ESO neišduos leidimų, nes tinkluose trūksta galios. Sakoma, kad yra galimybė, tačiau realiai ji neegzistuoja. Aplinkos ministerija teigia, kad visi turėjo galimybę ir laiko pereiti prie švarių, žalių sprendimų, tačiau tai tik graži idėja. Prasilenkia dvi realybės – Vilniaus žaliojo kurso ir kaimiškoji.“

Apmokestino ne tą kurą

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkui Aušriui Macijauskui atrodo paradoksalu, kad gamtinės dujos vis dar laikomos žaliuoju kuru, nors yra iškastinis kuras, kurio naudojimą siekiama sumažinti. SND, kurios yra atlieka, gaunama iš naftos gaminant degalus, laikomos taršiu kuru. „Visame pasaulyje energijos gamyboje atliekų suvartojimas yra skatinamas. Jei reikia ką nors apmokestinti, tai visų pirma gamtines dujas“, – neabejojo A. Macijauskas.

A. Macijauskas teigia: „Didelė dalis džiovyklų, esančių pas ūkininkus, naudoja SND, o elevatoriai, priklausantys didelėms verslo įmonėms ar įmonių grupėms, naudoja suskystintas gamtines dujas. Tai reiškia, kad ūkininkai eilinį kartą baudžiami, jog neturi sąlygų gauti gamtinių dujų, nes neatvesti dujotiekiai. „Ūkininkams įsirengti suskystintų gamtinių dujų saugyklą labai brangu, nes šios dujos turi būti laikomos –170 laipsnių temperatūroje. O ir tokioje saugykloje tarsi savotiškame termose jas ilgiausiai išlaikyti pavyks mėnesį, nes jos sušyla ir išeina į atmosferą.“

LGAA pirmininkas įsitikinęs, kad valstybė arba turėtų pasirūpinti, kad iki kiekvieno ūkio būtų atvestas gamtinių dujų vamzdis, arba nedaryti konkurenciją iškreipiančių veiksmų. „Kai grupė žmonių yra nubaudžiama, nes gyvena toli nuo miesto, eilinį kartą pasakoma kaimiečiams kuo skubiau važiuoti į miestą. Taip nutinka, nes valdžioje yra žmonės, nesimokę gamtos mokslų ir nesuprantantys jos dėsnių“, – redakcijai akcentavo A. Macijauskas.

Žaidžia savus žaidimus

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 93, 2023 m. rugpjūčio 22 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.