Naujausi ES maisto eksporto ir importo rodikliai

ES žemės ūkio maisto produktų sektorius padidino teigiamą prekybos balansą per pirmuosius septynis 2026 m. mėnesius. Tai teigiama naujausioje Europos Komisijos paskelbtoje ES žemės ūkio maisto produktų prekybos ataskaitoje.

Komisija aiškina, esą „nuo sausio iki liepos mėn. pastebimai išaugo ES žemės ūkio maisto produktų eksporto į kelias šalis vertė“, o išsamesniame pranešime teigiama: „Sukauptas 30,1 mlrd. eurų perteklius yra 2,9 mlrd. eurų didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“. Tačiau ar tikrai viskas taip gražu, kaip teigiama EK pranešime?

Eksportas

Pasak Komisijos, ES produkcijos eksportas į Egiptą padidėjo 22 proc., daugiausia dėl kviečių, o eksportas į Ukrainą išaugo 10 proc., daugiausia dėl spiritinių gėrimų. Tuo tarpu eksportas į Turkiją išaugo 7 proc., daugiausia dėl veršienos ir jautienos.

Taip pat nustatyta, kad kitų gyvūninės kilmės produktų eksportas padidėjo 549 mln. eurų, arba apie 11 proc., o spiritinių gėrimų ir įvairių likerių – 470 mln. eurų.

Tačiau europiečiams ne visur taip gerai sekėsi. Vertinant produktų kategorijas, tai kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių eksportas sumažėjo 1,3 mlrd. eurų (-16 proc.), o kiaulienos, alyvuogių ir alyvuogių aliejaus eksportas taip pat gerokai traukėsi.

Nelabai džiugias tendencijas rodo ir absoliutūs skaičiai eurų išraiška. Nuo sausio mėnesio bendras eksportas pasiekė 138,7 mlrd. EUR, o tai yra 1 proc. mažiau nei praėjusiais metais (-1,6 mlrd. eurų), daugiausia dėl sumažėjusio kakavos ir kiaulienos eksporto.

Be to, nuo kovo mėnesio Hormūzo sąsiauryje prasidėjusi laivybos blokada paveikė eksportą į Artimuosius Rytus – eksportas į Jungtinius Arabų Emyratus sumažėjo net 23 proc., arba 437 mln. eurų.

Tačiau naujausioje ataskaitoje pažymėta, kad nuo 2026 m. birželio mėn. eksporto skaičiai buvo artimi vidutiniam lygiui.

Importas

Vertinant į ES gabenamų prekių kiekį, bendras importas siekė 108,6 mlrd. eurų, t. y. 4,5 mlrd. eurų (4 proc.) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Importas iš Dramblio Kaulo Kranto sumažėjo 1,2 mlrd. eurų (-21 proc.), o importas iš Kamerūno ir Nigerijos susitraukė net po 46 proc.

Tuo tarpu importas iš Brazilijos padidėjo 528 mln. eurų (+5 proc.), daugiausia dėl didesnių sojų pupelių kiekių, o importas iš Argentinos išaugo 240 mln. eurų (+8 proc.), daugiausia dėl saulėgrąžų sėklų.

Vertinant produktų kategorijas, grūdų importas sumažėjo 609 mln. eurų (-11 proc.), o pieno produktų importas – 308 mln. eurų (-19 proc.).

Tuo tarpu vaisių ir riešutų importas padidėjo 587 mln. EUR (+3 proc.), taip pat padidėjo nevalgomųjų techninės paskirties produktų, margarino ir kitų aliejų bei riebalų importas.

Parengė Ričardas Čekutis