Nauji kasos aparatai – dar viena našta kaimui?

Valdiškas požiūris

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pastaruoju metu kas savaitę į i.EKA (išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemis) duomenis pradeda teikti po daugiau kaip tūkstantis kasos aparatų. Iš viso šiandien duomenis jau teikia daugiau kaip 11 tūkst. klientų iš beveik 40 tūkst. kasos aparatų. Nelaukdami gegužės 1 d. termino į i.EKA duomenis esą pradėjo teikti daugiau kaip 7 tūkst. smulkiųjų verslininkų iš daugiau kaip 9 tūkst. kasos aparatų.

„Kaip ir ankstesniais šio įstatymo įgyvendinimo etapais, taip ir šiame, paskutinei klientų grupei iki metų pabaigos esame pasirengę netaikyti atsakomybės, kai vėluojantys įsidiegti reikalavimus atitinkantį kasos aparatą, aktyviai dės pastangas tai padaryti. Jei klientas kreipėsi į sertifikuotą aptarnavimo įmonę, sudarė sutartį dėl kasos aparato įrengimo ar modernizavimo ir turi nustatytą EKA įdiegimo arba atnaujinimo datą, VMI tokiam mokesčių mokėtojui atsakomybės netaikys“, – teigia VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius.

Žinoma, VMI pasakoja, jog įgyvendinus i.EKA projektą, kasos aparatų naudotojai mokesčių administratoriui kasos aparatais periodiškai teikia apskaitomų operacijų duomenis, projektas leido modernizuoti ir optimizuoti kasos aparatų naudojimo tvarką, verslui pasiūlyta daugiau naujų e.paslaugų ir pan. Esą i.EKA projektu sumažinta verslo administracinė našta, didinamas VMI veiklos efektyvumas ir mažinamas šešėlinės ekonomikos mastas.

O kaip yra iš tikrųjų?

Verslininko pozicija

Švenčionėlių verslininkas Ričardas Maliavka, turintis statybinių bei buitinių prekių parduotuvę, dėl naujų kasos aparatų įvedimo nemato jokio palengvinimo verslui – atvirkščiai, naujoji prievolė atnešanti tik nuostolius: „Aš manau, kad ši iniciatyva kilo dėl paprasto noro pasipinigauti – ar šis naujas aparatas, ar tas senas, ten viskas tas pats, mums nieko tai nepakeitė, pildai tą knygą ir tiek. Na, nebent valdžiai kažkoks palengvinimas, kadangi mokesčių inspekcija iškart mato tuos duomenis“.

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas verslininkas įvardijo ir didžiausią, jo manymu, naujos tvarkos trūkumą: „O dabar blogybė yra ta, kad jeigu dingo interneto ryšys – viso gero, negali aptarnauti pirkėjo. Man neseniai štai buvo toks atvejis: žmogus atėjo nusipirkti plėvelės šiltnamiui, mes jam atmatavome, atkirpome, o tuo metu kaip tik interneto ryšys dingo – ir jis stovi prie kasos, negalime jo aptarnauti, negalime parduoti. Jis apsisuko, išėjo, o kur man dėti tą plėvelę – jau sugadintas dalykas, niekam neparduosi tokio gabalo... Ir taip yra su visomis sveriamomis ar matuojamomis prekėmis. Gerai, jeigu internetas dingsta, kai aptarnauji vietinį žmogų – velniai nematė, atsiskaitys vėliau. O jeigu pirkėjas ne vietinis? Visa tai neša tik nuostolius. Ir apskritai: kažkas ant mūsų kupros varo nesibaigiantį biznį – anie aparatai velnias žino kiek kainavo, šitie dar daugiau kainuoja ir pabaigos tokiam bizniukui nematyti... Valdžia geriau žiūrėtų, kaip smulkiam verslui palengvinti, bet kažkaip jai visada gaunasi atvirkščiai“.

Smulkieji piktinasi

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė Zita Sorokienė sako, jog smulkusis verslas turi pernelyg smulkias apyvartas, kad būtų verčiamas investuoti į išmaniuosius kasos aparatus: „Tokie reikalavimai tiesiog smarkiai sukelia administracinę ir finansinę naštą, o kai kam daro ją tiesiog nepakeliamą. Mes rašėme raštus visoms suinteresuotoms institucijoms, tačiau mums nepavyko jų įtikinti. Tad manome, jog šie pokyčiai pirmiausia yra susiję su lobizmu – kažkam labai norisi užsidirbti iš tų, kurie ir taip sunkiai suduria galus... Akivaizdu, kad tokiais reikalavimais siekiama tiesiog kuo daugiau tų „išmaniųjų“ aparatų parduoti, nors ir dabartinis aparatas ar dar anksčiau buvusieji taip pat rodo apyvartas, o mokesčiai yra mokami būtent nuo apyvartų...“

Pasak pašnekovės, valdžia dabar mėgina žmones įtikinti, esą jau dabar „matys viską“ ir niekas negalės nuslėpti mokesčių: „Ar tikrai matys? Nieko jie nematys. Kas „mušė“ į kasos aparatą, tas ir toliau „muš“, o kas elgėsi nesąžiningai, jie ir toliau taip elgsis. Nes prie kiekvieno kasos aparato nepastatys nei policininko, nei kontrolieriaus ar mokesčių inspektoriaus. Todėl viskas čia aišku: kažkas prigamino „išmaniųjų“ kasos aparatų, o dabar reikia juos parduoti. Dabar valdžia privers juos įsigyti net ir tuos, kurie dirba laikinuose statiniuose, automobilių furgonuose ar vėjo perpučiamuose kioskeliuose... Absurdas. Dabar gali dirbti be kasos aparato, jeigu viena siena atvira, o jeigu pusė sienos – tai jau negali... Juk tai tiesiog pasityčiojimas, žmogaus orumo pažeidimas“.

Pasak Z. Sorokienės, labiausiai smaugiami ir vėl bus smulkiausieji, turintys mažiausias apyvartas, nes vienas toks išmanusis aparatas gali kainuoti ir 1000 eurų, neskaitant jo aptarnavimo ar galimo remonto išlaidų.

„Žinoma, kai kurie žmonės tiesiog neapsikenčia, neišlaiko ir meta verslus... Juk tose prekyvietėse, kuriuos seniai užgožė bei nukonkuravo didieji prekybos centrai, liko tik tie žmonės, kurie jau neturi kur eiti ir neturi kitokio pasirinkimo – jie dar šiaip-taip išgyvena iš esamų apyvartų, tačiau dabar tikrai padaugės metančių verslus, kai baigsis tas valdžios moratoriumas nebausti iki metų pabaigos, jeigu verslininkas pagrįs priežastis, dėl kurių jis negali įsigyti tų aparatų. O rimčiausia priežastis – žmonės tiesiog neturi pinigų. Galėtų bent jau kompensuoti tas išlaidas, bet kur ten – niekas net nenori apie tai girdėti..., – piktinasi pašnekovė.

Parengė Ričardas Čekutis