Naujos tendencijos žemės ūkyje: nuo ūkininko ūkio link juridinio asmens

Mokesčių atžvilgiu ir viena, ir kita veiklos forma turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Pateikiu keletą pagrindinių skirtumų tarp šių ūkininkavimo formų, o spręsti palieku ūkininkaujantiems.

UAB, ŽŪB, Kooperatinių bendrovių, Mažųjų bendrijų subjektai yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, todėl akcininkai/pajininkai/dalininkai čia rizikuoja tik į įmone įneštu turtu, o ne savo asmeniniu. Ūkininkai už savo įsipareigojimus rizikuoja tiek ūkio, tiek asmeniniu turtu.

Pelno mokesčio įstatyme įmonėms įteisintos lengvatos, kurios netaikomos ūkininkams.

Jeigu įmonė dalyvauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje (MTEP) ir investuoja lėšas, apmokestinamojo pelno dalis, apskaičiuota iš pačių įmonių vykdomoje MTEP veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises), atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą.

Įmonės, vykdančios investicinius projektus ir investuojančios į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 100 proc. per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti. Lengvatos taikymą planuojama pratęsti  iki 2028 m. Ūkininkai tokios lengvatos taikyti negali.

Įmonėms, teikusioms paramą, skaičiuojant pelno mokestį, leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, įskaitant perleisto turto, suteiktų paslaugų vertę, bet ne didesnes kaip 40 proc. jos pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas bei leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinius nuostolius. Ūkininkai suteikti paramą gali, tačiau mokestinių lengvatų neturi.

Ūkininkai gali išsiimti pinigus iš ūkio asmeniniams poreikiams, papildomai jų neapmokestinant, kai tuo tarpu juridinių asmenų savininkai, išsiimdami dividendus ar kitas išmokas, turi mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, išsiimdamas lėšas pagal civilinę paslaugų sutartį, dividendų pavidalu arba asmeniniams poreikiams, privalo sumokėti GPM (jį sumoka pats gyventojas iš savo asmeninių lėšų). Išsiėmus lėšas asmeniniams poreikiams, gali būti taikomas NPD.

Ūkininkai ne PVM mokėtojai nemoka GPM nuo žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų. Ūkininkai PVM mokėtojai moka 15 proc. GPM mokestį nuo apmokestinamųjų pajamų, tačiau turi teisę taikyti pajamų mokesčio kreditą. Įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų ir metinės mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur, savininkai neturi daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių kitose įmonėse, moka 5 proc. pelno mokesčio tarifą, o kitos įmonės, išskyrus žemės ūkio kooperatyvus – 15 proc. tarifą.

Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Jeigu šių kooperatyvų mokestinio laikotarpio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 proc. ir mažiau visų jo pajamų, tai tokiam vienetui taikoma bendra pelno apmokestinimo taisyklė.

Naujai įregistruotų smulkiųjų įmonių už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu, jeigu įmonėse vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eurų bei savininkai neturi daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių kitose įmonėse. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiai įmonei, kurios savininkas yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

Ūkininkai gali netvarkyti išlaidų apskaitos mokesčių tikslais, bet taikyti leidžiamų atskaitymų iš pajamų būdą atskaitant sumą, lygią 30 proc. kalendoriniais metais gautų (uždirbtų) pajamų. Tačiau pastebima, kad toks būdas ūkininkų tarpe taikomas labai retai, nes ūkininkai patiria ženkliai daugiau išlaidų nei 30 proc. pajamų dydžio.

Ūkininkai VSD ir PSD įmokas moka tik tuomet, kai jie yra PVM mokėtojai, atvejais kai nėra kitur drausti šiomis draudimo rūšimis. Tačiau jeigu ūkininkų, PVM mokėtojų veikla yra nuostolinga ir jie nėra kitur drausti valstybiniu socialiniu draudimu, jie neįgyja už tuos laikotarpius draudimo stažo pensijoms ir pašalpoms gauti. Mažosios bendrijos nariai moka VSD ir PSD įmokas tuomet, kai išsiima lėšas asmeniniams poreikiams.

Jeigu anksčiau asmuo niekada nedirbo savarankiškai (neturėjo verslo liudijimo, nebuvo įregistravęs individualios veiklos ar individualios žemės ūkio veiklos, neturėjo individualios įmonės, nebuvo ūkinės bendrijos tikruoju nariu ar mažosios bendrijos nariu), tai vienerius metus nuo asmens priskyrimo prie savarankiškai dirbančių asmenų kaip individualią žemės ūkio veiklą vykdančių, VSD įmokų galima nemokėti. Tai yra įtvirtintos vienerių metų valstybinio socialinio draudimo įmokų „atostogos“, suteikiančios galimybę ūkininkams, pirmaisiais veiklos metais nemokėti VSD įmokų.

Informacija pateikta remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Dabar Lietuvoje planuojama mokesčių reforma kai kuriais atvejais gali pakeisti pateiktą informaciją.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.