Vaikyste kvepiančios žemuogės: skaniau nebūna...

Kad ilgai derėtų

A.Soikino pastebėjimu, daržininkai mėgėjai ir ūkininkai profesionalai dažniausiai renkasi remontantines beūses žemuoges: „Tokių augalų privalumas yra tas, kad nereikia vargti karpant augančių ūsų, o uogos noksta nuo pavasario iki pat pirmųjų šalnų. Garantuotai turėsite lengvai prižiūrimą lysvę ir kasdien renkamą derlių.“

Šiame daigų ūkyje auginama raudonų remontantinių žemuogių veislė ‘Regina’. Panašių, ilgai derančių veislių čia galima išsirinkti ir daugiau. Kiek kitokios formos, apvalainomis uogomis išskirtina ‘Baron Solemacher’.

Atsigręžkime į geltonas uogas

Vis dažniau daržininkai daigyne dairosi geltonų remontantinių beūsių žemuogių. A. Soikino patirtimi, labiausiai pasiteisinusi geltonųjų veislė didelėmis ir saldžiomis, sultingomis uogomis yra ‘Yellow Wonder’.

Literatūroje skaitome, kad geltonos spalvos žemuogėse daugiau geležies. „Dažnas daržininkas mūsų ūkyje ieško būtent šių žemuogių daigų po to, kai žmogui jo šeimos gydytojas rekomenduoja auginti ir valgyti kuo daugiau geltonųjų žemuogių“, – pastebi pašnekovas.

Dar vienas šios veislės privalumas yra tas, kad šios spalvos uogas paukščiai lesa daug rečiau. „Juokaujant galima sakyti, jog paukščiai nesupratingi ir, matydami geltonos spalvos uogą, mano, kad ji dar nėra sunokusi ir netinkama lesti, todėl palieka ją ramybėje“, – atkreipia dėmesį A. Soikinas.

Jo teigimu, nereikėtų persistengti ir visą plotą užsodinti vien geltonomis žemuogėmis – vien dėl tos priežasties, kad maži vaikai, kaip ir paukščiai, labiau mėgsta ieškoti lysvėje raudonų uogų.

„Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama, bet vargu ar kas nors užmerktomis akimis iš skonio atskirs, kuri raudona, o kuri geltona žemuogė“, – pastebi A. Soikinas.

Koks vazonas tiktų kiemo atrakcijai?

Daigų augintojas daržininkams pataria atkreipti dėmesį ir į raudonas remontantines žemuoges, kurios užaugina vadinamus ūsus: „Daug metų mūsų ūkis labai nedideliais kiekiais augino ‘Attila’ veislės žemuoges. Gana skeptiškai jas vertinome tol, kol viena augintoja pasidalino nuotraukomis, kaip jai pavyko užauginti mūsų ūkyje įsigytus šių žemuogių daigus. Sunku tą įspūdį nupasakoti, bet įsivaizduokime pakabinamą vazoną, kuriame auga baltais žiedais nusagstytas žemuogių krūmas. Tarp žiedų, kur tik pažvelgsi, visur jau sunokusios ar tik pradėjusios nokti uogos. Krūmo užauginti ūsai svyra iš vazono, o ant jų taip pat visa galybė baltų žiedų, sunokusių ir pradėjusių nokti uogų. Kad dar labiau paskatintume pasidomėti šiomis žemuogėmis, norime priminti, jog tai remontantinė veislė, todėl baltais žiedais grožėsitės, o uogomis vaišinsitės nuo pavasario iki pat pirmų didesnių šalnų.“

Beūsės uogos: pasidauginkime sėklomis

Beūsės žemuogės dauginamos sėklomis, o tai, anot A. Soikino, gana sudėtingas, brangus ir ilgas procesas. Sėti ir daiginti galima pradėti vasaros pabaigoje, bet teks daigelius laistyti, papildomai tręšti, saugoti nuo stipresnių šalnų, pavasarį „žadinti iš po žiemos miego“ ir t. t., ir tik tuomet pasodinti į nuolatinę auginimo vietą. Bet galima daiginti ir sausį–vasarį, sulaukiant derliaus tais pačiais metais. Tokiu atveju teks atsakingai rūpintis sėklų daiginimo temperatūros, drėgmės ir šviesos balansu.

Nors tai nėra paprasta, pašnekovas pataria pabandyti ir pačiam užsiauginti žemuogių daigų. Nepavyks dabar – pasiseks kitą kartą: juk galima tai daryti du kartus per metus: vasaros pabaigoje ir iš karto po Naujų metų šventės.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Artūro Soikino nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.