(Ne)smulkūs smulkiojo verslo iššūkiai

Turi būti skanu patiems

Ieva ir Artūras Nečiajauskai jau 10 metų gamina pesto padažą. Kaip pasakojo Ieva, viskas prasidėjo buitiškai – nuo bazilikų pertekliaus mamos darže. „Jau tada gamindavau maistą įvairiems renginiams ir kartu pateikdavau bazilikų padažo. Daugiausia komplimentų būtent dėl jo ir sulaukdavau. Žmonės sakydavo, kad man reikia atidaryti pesto restoraną! Po truputį asortimentas pradėjo pildytis įvairiomis pesto padažo variacijomis ir skoniais. Nuo pat pradžių iki dabar gaminame tai, kas patinka mums patiems ir ką patys valgome. Taip ir gimė pesto padažo skoniai. Saulėje džiovintų pomidorų skonio pesto yra mano ir sūnaus mėgstamiausias – jau 10 metų visada šaldytuve turime atidarytą jo indelį. Alyvuogių skonio yra mėgstamiausias mano mamos, saulėje džiovintų paprikų – draugų. Kažkada šeimoje buvo veganė, tad taip gimė veganiškų pesto padažų ir desertų be cukraus linija“, – vardijo ūkio „NeČia“ įkūrėja.

Paklausta apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti, ŪP pašnekovė išskyrė keletą svarbiausių aspektų, tačiau, anot jos, tai nėra tokie reikšmingi faktoriai, kad atgrasintų nuo mėgstamos veiklos.

Kokybė svarbiau už pelną

„Kai pradėjome kurti savo ūkį ir viską auginti patys, sukūrėme sezoninius pesto padažus, kuriuos gaminame tik tada, kai būna vienų ar kitų žolelių derlius: pavasarį – dilgėlių ir pienių, vėliau – mėtų, vasarą – nasturčių lapelių. Man labai svarbu, kad su maistu gautume ne tik gero skonio džiaugsmą, bet ir maksimaliai vitaminų, naudingų maistinių medžiagų, todėl stengiamės išnaudoti visą vietinių sezoninių augalų potencialą, – pažymėjo I. Nečiajauskienė. – Sezono metu žoleles užsiauginame patys, padedami mamos, jei pritrūkstame, turime keletą smulkių šeimos ūkių, iš kurių perkame. Žiemą produktus perkame iš tiekėjų.“

Pašnekovės tikinimu, daug ką lemia esminis gaminio išskirtinumas ir privalumas – jie savo gaminių nepasterizuoja ir gamyboje nenaudoja jokių konservantų bei priedų, tad jo galiojimo laikas yra trumpesnis nei siūlomų parduotuvėse. Todėl visus pesto padažus būtina laikyti šaldytuve, nes, kaip pripažino pesto gamintoja, nesinori dėl ilgesnio galiojimo laiko aukoti skonio, maistinės vertės ir tų ryškių, šviežių ingredientų spalvų. Tad visiškai rankų darbo nišiniam produktui reikalinga kur kas intensyvesnė rinkodara. „Dar turime kur pasitempti. Tiesą sakant, nelabai spėjame ir gaminti, ir reklamuoti – atsiranda konkurentų, siūlančių mažesnes kainas, organizuojančių dideles rinkodaros kampanijas. Bet paskaitome konkurentų gaminių sudėtį ir nusiraminame – esame seniai sutarę, kad kokybės neaukosime dėl mažesnės kainos. Kadangi patys suvalgome labai daug pesto padažo, atsirenkame ir naudojame tokias žaliavas, kad mūsų pačių vaikai galėtų ramiai jį kabinti šaukštais“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.

Laisvė dirbti sau

I. Nečiajauskienė pastebėjo, kad lietuviai kuo toliau, tuo labiau vertina vietinę produkciją, rankų darbą, šeimos verslus. „Ypač kai apsilanko pas mus ir pamato, kaip viską darome, nes pasidaro labai aišku, kad į indelį uždarytas ne tik receptas ir skanumas, bet ir daug jausmo, jaukumo, polėkio. Aš pati apie tai nešnekėjau tol, kol mūsų pesto padažo pirkėjai nepradėjo apie tai garsiai kalbėti. Tas „penktasis elementas“ šeimos verslo kuriamame gaminyje yra tai, ko negausi jokiame masinės gamybos produkte“, – pabrėžė verslininkė ir pridūrė, kad savo veiklai iš valstybės pagalbos neprašo. Esą mėgsta dirbti laisvai, be įsipareigojimų, savu tempu, pasitelkiant savo kūrybiškumą. Tai, anot pašnekovės, ir yra pagrindiniai privalumai nuosavame versle. O galimybė kurti be apribojimų yra esminis dalykas bet kurioje veiklos sferoje.

„Savo laiko ir procesų planavimas kartais tampa iššūkiu, kai negali atsitraukti nuo darbų nei savaitgaliais, nei per šventes. Tačiau ir tai yra labiau privalumas, nes visada gali rinktis, kiek savo laiko ir savęs skirti veiklai“, – pabrėžė I. Nečiajauskienė.

Nelengva konkuruoti

Nuo vaikystės Neringos Šteimantienės šeimoje ant šventinio stalo puikavosi obuolių sūris, kurį gamindavo mama. Sukūrusi savo šeimą, ji taip pat pradėjo gaminti brandintus obuolių sūrius vaikams, dovanodavo juos ir draugams, giminaičiams, kolegoms. „Visiems labai patiko, niekas negailėjo gerų atsiliepimų. Kasmet vis daugiau pažįstamų prašydavo pagaminti jiems obuolių sūrių. Taip ir kilo mintis pradėti gaminti didesnius kiekius, – apie smulkiojo verslo pradžią „Ūkininko patarėjui“ pasakojo moteris. – Visas obuolių sūrio gaminimo procesas vyksta rankiniu būdu pagal senovines tradicijas, o labiausiai pamėgti yra obuolių sūriai su spanguolėmis, slyvomis ir, žinoma, klasikinis.“

Dalį obuolių sūriams N. Šteimantienė užsiaugina pati, o kitą dalį perka iš aplinkinių kaimų gyventojų, kadangi obuolių sūrius gamina tik iš senovinės veislės antaninių obuolių. Gauti reikalingų žaliavų iš senųjų sodų nėra sudėtinga, o pagrindinis iššūkis yra laiko trūkumas bei konkurencija su didžiaisiais verslais. „Lietuviai vertina vietinę produkciją, bent jau brandintus obuolių sūrius – tai tikrai. Šio produkto, kaip rodo į kitas šalis keliaujanti produkcija šventiniu laikotarpiu, išsiilgę ir svetur gyvenantys tautiečiai. Žinoma, būdami maži, neišvengiame konkurencijos su dideliais verslais, įmonėmis, kurie, automatizavę gamybą, gali pasiūlyti mažesnes kainas. Vis tik labai džiaugiuosi, kad žmonės vertina mano produktą, ir turiu galimybę užsiimti mylima veikla“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.

Valstybės pagalba – labiau teorinė

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.