Humusingo dirvožemio sluoksnio kaita per dešimtmečius. Jono VOLUNGEVIČIAUS nuotr.

Dr. Dalia FEIZIENĖ
LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja,
Dr. Virginijus FEIZA
LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojas

Neariamojo žemės dirbimo sėkmė – humusingas armuo

2026/09/26

Agroverslas, Augalininkystė, Mano ūkis, NAUJIENŲ MALŪNAS, Verslas,

Padidink tekstą

Šiame straipsnyje siekiama supažindinti skaitytojus su neariamųjų žemės dirbimo technologijų būkle, mokslinių tyrimų rezultatais, praktinio taikymo patirtimi Lietuvoje ir galimomis šių technologijų raidos kryptimis.

Galimybės ir grėsmės

Lietuvoje per pastaruosius metus tausojamųjų žemės dirbimo technologijų taikymas išaugo. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nurodo, kad 2025 m. deklaruotas neariamųjų žemės dirbimo technologijų plotas sudarė daugiau kaip 1,6 mln. ha, iš jų tiesioginės ir juostinės sėjos būdais apsėta daugiau kaip 133 tūkst. ha.

Ariamasis ar neariamasis žemės dirbimas – kuris geriau? Tai klausimas, į kurį negalima pateikti vieno atsakymo. Technologijos pasirinkimą lemia dirvožemio savybės, klimato sąlygos, auginami augalai, ūkio techninės galimybės ir ūkininko tikslai. Todėl veiksmingiausia laikytis ne ideologinio, bet moksliniais duomenimis ir praktine patirtimi pagrįsto požiūrio.

Remiantis apibendrintais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute bei Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) atliktų mokslinių tyrimų duomenimis ir sukaupta praktine žemdirbių patirtimi, galima teigti, kad Lietuvoje neariamąjį žemės dirbimą tikslinga naudoti tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Tačiau yra sąlygų, kurias būtina įvykdyti.

Neariamasis žemės dirbimas yra platus terminas, apimantis įvairias žemės dirbimo technologijas ir būdus, kurių pagrindinis bruožas yra tas, kad dirvos visai neariamos. Neariamasis žemės dirbimas yra ir tausojamosios žemdirbystės pagrindas. Įvairios neariamųjų žemės dirbimo technologijų modifikacijos Lietuvoje vis plačiau taikomos, tačiau jos turi savo specifiką, kaip ir tradicinė – ariamoji technologija.

Atlikta palyginamoji SSGG analizė parodė, kad, taikant ariamąją žemės dirbimo technologiją, nustatyta 15 stiprybių, 13 silpnybių, 3 galimybės ir 5 grėsmės, taikant neariamąsias žemės dirbimo technologijas – 17 stiprybių, 12 silpnybių, 4 galimybės ir 11 grėsmių. Taigi, neariamosios žemės dirbimo technologijos turi daugiau stiprybių ir galimybių, tačiau ir daugiau grėsmių, palyginti su ariamąja technologija.

Apie 1920-uosius metus mineralinių dirvožemių ariamasis sluoksnis (humusingas Ap) Lietuvoje buvo seklus ir siekė apie 15–17 cm, nes giliau įdirbti nepakako arklių traukiamosios jėgos. Per pastarąjį šimtmetį daugelyje intensyviai dirbamų Lietuvos mineralinių dirvožemių susiformavo arba buvo pagilintas iki 35–40 cm storio humusingas kultūrinis sluoksnis (žr. pav.). Tai vienas svarbiausių šalies žemės ūkio pasiekimų. Būtent šis sukauptas dirvožemio derlingumo potencialas šiandien leidžia sėkmingai taikyti neariamąsias žemės dirbimo technologijas praktiškai.

Tam pasiekti reikėjo daugiau nei 100 metų sunkaus žemdirbių darbo ir pastangų. Mūsų dienomis, turėdami suformuotą storą humusingą dirvožemio sluoksnį, turime realų pagrindą neariamųjų žemės dirbimo technologijų diegimui Lietuvoje. Lietuvos sąlygomis tai yra viena svarbiausių neariamosios žemės dirbimo technologijos sėkmingo taikymo prielaidų.

Pirmoji pažintis

Dirvožemio tinkamumas neariamajai žemės dirbimo technologijai

Neariamosios žemės dirbimo technologijos, įskaitant tiesioginę sėją, sėkmingiausiai taikomos glacigeninės kilmės rudžemiuose ir išplautžemiuose.
Tiesioginei sėjai mažiausiai tinka sunkios granuliometrinės sudėties limnoglacialiniai dirvožemiai.
Moreninės kilmės dirvožemiuose tiesioginei sėjai tinkamiausi gerai sukultūrinti vidutinio sunkumo priemoliai, mažiau linkę sutankėti ir užmirkti, turintys laidų podirvį bei žemą gruntinio vandens lygį.
Dėl didesnio polinkio sutankėti tiesioginei sėjai mažiau tinkami smėlingi priemoliai.

Drėgmės režimas ir dirvožemio fizinės savybės

Tiesioginės sėjos efektyvumą lemia pakankama dirvos drėgmė sėjos metu.
Išdžiūvusioje ir sukietėjusioje dirvoje sudėtinga kokybiškai įterpti sėklas, todėl gali susiformuoti netolygus (dviejų ardų) pasėlis.
Tiesioginės sėjos efektyvumas mažėja, kai podirvis jau yra suslėgtas arba linkęs sutankėti.
Tiesioginei sėjai nepalankios sąlygos susidaro tuomet, kai dirvožemio profilyje yra labai laidūs arba nelaidūs vandeniui horizontai.
Neariamųjų žemės dirbimo technologijų sąlygomis dirvos viršutiniame sluoksnyje susiformuoja daugiau vandenį išlaikančių porų nei ariant.
Vienas svarbiausių neariamųjų žemės dirbimo technologijų privalumų yra didesnis drėgmės kiekis dirvožemyje, ypač sausais pavasariais, nes užtikrina spartesnį ir tolygesnį augalų sudygimą.

Dirvožemio suslėgimo ir erozijos kontrolė

Suslėgtuose šlaitų dirvožemiuose jo struktūrą galima gerinti ne ariant, o purenant sunkiuoju kultivatoriumi (čizeliu) 20–22 cm gyliu.
Sunkiojo kultivatoriaus suformuoti kanalai armenyje gerina vandens infiltraciją ir mažina paviršinį nuotėkį nuo kalvos šlaitų.
Neariamojo gilaus purenimo taikymas gali reikšmingai sumažinti vandeninės erozijos pasireiškimo pavojų.

Dirvožemių reakcija į intensyvią žemdirbystę

Skirtingų genetinių grupių dirvožemiai nevienodai reaguoja į ilgalaikį ūkininkavimo intensyvėjimą ir neariamųjų žemės dirbimo technologijų taikymą.
Intensyvinant žemdirbystę, neigiami dirvožemio fizikinių savybių pokyčiai ryškėja tokia seka: išplautžemiai → šlynžemiai → rudžemiai → balkšvažemiai.
Intensyvinant žemdirbystę, neigiami agrocheminių savybių pokyčiai ryškėja tokia seka: rudžemiai → išplautžemiai → šlynžemiai → balkšvažemiai.

Augalų mitybos elementų ir humuso pasiskirstymas armenyje

Taikant neariamąsias žemės dirbimo technologijas, armenyje vyksta humuso ir augalų mitybos elementų stratifikacija.
0–10 cm sluoksnyje humuso, azoto, fosforo ir kalio susikaupia daugiau negu 10–20 cm sluoksnyje.
Sausringomis sąlygomis augalams gali būti sunkiau pasisavinti viršutiniame dirvos sluoksnyje sukauptas maisto medžiagas, nors jų bendras kiekis dirvoje yra pakankamas augalų augimui.

Organinės anglies kaupimas dirvožemyje

Ilgalaikis neariamųjų žemės dirbimo technologijų, taip pat ir tiesioginės sėjos taikymas skatina organinės anglies kaupimąsi, bet tik dirvos viršutiniame sluoksnyje.
Organinės anglies sekvestracijos efektas vidutinio sunkumo priemoliuose yra didesnis negu smėlinguose lengvuose priemoliuose.
Organinės anglies kaupimosi intensyvumui reikšmingą įtaką daro augalinių liekanų tvarkymas ir jų grąžinimas į dirvožemį.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

Neariamoji žemės dirbimo technologija Žemės dirbimas LAMMC Žemdirbystės institutas Virginijus Feiza Dalia Feizienė

2026/10/07

Neariamojo žemės dirbimo sėkmė – humusingas armuo

Galimybės ir grėsmės

Pirmoji pažintis

Į žemės ūkį – pro juodus akinius

Kankliavimo meno mokanti Aušra Vilimaitė-Karyznienė

Vyriausybė supaprastino valstybinės žemės valdymą

Siūloma degalų kainas skelbti realiu laiku: vairuotojai galės greičiau rasti pigiausią degalinę

Daržovės, stiklainiai ir dovanos paštomatuose: šios pakavimo klaidos gali pridaryti žalos

Kauno klinikų gydytoja apie plaučių fibrozę: kada dusulys gali įspėti apie rimtą ligą?

Kaune įamžintas animacijos pradininkas Vladislovas Starevičius

Australijoje masiškai vagiamos... bitės