Neatitrūkti nuo žemės padeda ir sentimentai

Filmo verta istorija

Svečioje šalyje Vytautui sekėsi puikiai, apie darbštų jaunuolį iš Lietuvos rašė net to krašto laikraščiai. Filmo scenarijaus verta istorija rutuliojosi toliau visai netikėtomis kryptimis, nes, paskaitęs straipsnį, Vytautą susirado Karaliaučiaus krašto vokietis. Nusprendęs baigti ūkininkavimą, vokietis visą savo techniką padovanojo lietuvaičiui. Taip visai neplanuotai 1991-aisiais chorvedys tapo ūkininku su parvežtiniu vakarietišku traktoriumi, padargais, šienavimo technika, pieno linija.

Į žmonos Aurelijos tėviškę Spūdžiuose V. Puidokas „atkėlė“ senelių žemę – 19 ha. Iš pradžių dar laikė keletą karvių. Vėliau apsisprendė auginti tik grūdines kultūras, rapsus, pupas, cukrinius runkelius. Dabar kartu su tėvu ūkininkauja ir sūnūs Maridijus bei Martynas. Padėdami vienas kitam dirba apie 900 ha žemės.

Puidokų šeimos ūkis su naujovėmis ir senomis obelimis bei šalia jų sutupdytais bičių aviliukais įsikūręs šimtametėje sodybvietėje.

Nors šiais laikais ūkininko gyvenimas nėra nei lengvas, nei paprastas, Puidokai  ūkininkavimui lieka ištikimi. Būtų gaila įdėto didžiulio, dešimtmečius siekiančio įdirbio. Ir dar tie sentimentai...

Pasekė prosenelio ir tėvų pavyzdžiu

Praeitį ir dabartį tarytum sujungusi ir visai šalia Kiaunorių, Spūdžiuose, esanti sodyba, kurioje įsikūręs Puidokų ūkis, pasitinka senų obelų šakų lingavimu. Po sodą nepaliaujamai zuja robotas-vejapjovė. Šalimais – grūdų saugyklos, statomas garažas žemės ūkio technikai. Kadaise šioje vietoje, pasak Martyno Puidoko, gyveno jo prosenelis Juozas Banevičius.

Iki šių dienų M. Puidokui įspūdį tebekelia istorijos apie prosenelį, kuris Spūdžiuose namą pasistatė plynoje vietoje, nuo nulio pradėjo ūkininkauti, po truputį įsigijo 20 ha žemės. Kolūkių laikais, pamatęs, kaip jo brangi žemė „prižiūrima“, Martyno prosenelis iš liūdesio susirgo. Ir nebepagijo...

„Su žeme, kaimu jau kelios mūsų kartos susijusios. Tėvas, padirbėjęs Vokietijos ūkiuose, man atrodo, grįžo pakeitęs požiūrį į žemės ūkį. Ūkininkavimo pradžioje tėvai dar laikė melžiamų karvių, mėsinių galvijų. Bet kai gyvuliai tvarte nebetilpo, nusprendė naujų tvartų nestatyti ir labiau užsiimti augalininkyste. Tiesa, dar ir dabar turime vieną karvę, kad nepamirštume tikrojo pieno skonio“, – „Ūkininko patarėjui“ prisipažino M. Puidokas. Savo ūkį Martynas įregistravo būdamas vos 22 metų, 2007-aisiais. Tvirtino – kažkaip natūraliai jam viskas susiklostė. Jei savo užsiėmime gali augti, tobulėti, to žmogui ir užtenka. Bet ūkininkauti pastaraisiais metais darosi vis sudėtingiau. M. Puidokas Lietuvos žemės ūkio universitete yra baigęs inžinerijos vadybą, vadovauja Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Metus pagal mainų programą studijavo Vokietijoje.

„Mes, lietuviai, auginti mokame. Galime didžiuotis tuo, ką matome statistikoje. Bet gyvulininkystė pamažu traukiasi, ūkiai stambėja dėl konkurencinės kovos. Tą visi supranta. Valdininkai yra paleidę procesus savaiminei eigai ir žiūri, kas bus. Mano įsitikinimu, procesus valdyti būtina“, – redakcijai teigė M. Puidokas.

Puidokų ūkyje ūkininkauja ir Martyno brolis Maridijus.

Ūkininkas pasakojo, kad vaikystėje apie ūkininkavimą tikrai nesvajojo. Netraukė jo ir žemės ūkio technika. Situacija pasikeitė apie 1993-iuosius, kai Maridijui buvo 12 metų ir tėvai jau rimtai ūkininkavo. „Prie darbų jau ir mane tėvai kviesdavosi. Prireikė keleto metų, kol kaimiški ūkiški darbai pradėjo patikti. Nusprendžiau, kad toks bus ir mano kelias. Baigiau studijas Lietuvos žemės ūkio universitete Inžinerijos fakultete“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Išskirtinumas

Puidokų ūkis – šeimos ūkis, kur visi trys ūkiai pagal poreikį vieni kitiems padeda, nors yra savarankiški, vedantys atskirą buhalteriją. Toks ūkininkavimo modelis – ir patogus, ir ekonomiškas. „Lietuvio bruožas – viską savo turėti. Bet esant šiuolaikinei ekonominei situacijai, taip mąstyti būtų neteisinga“, – neabejoja ūkininkas Maridijus. Martynas Puidokų ūkį vadina šeimos kooperatyvu.

Ūkininkai Puidokai nemažai paslaugų perka. Net nuosavo kombaino neturi. Ankstesnįjį, prieš keletą metų turėtą, pardavė, ir kito įsigyti neketina. Puidokai yra didžiausi cukrinių runkelių augintojai Kelmės rajone, bet neturi nei saldžiųjų šaknų sėjos, nei derliaus dorojimo, nei išvežimo technikos. Ūkininkai paskaičiavo – nuomoti techniką, pirkti paslaugas yra pigiau ir labiau apsimoka.

Pagarbiai į praeitį žvelgiantys ūkininkai yra atviri naujovėms, iššūkiams. Prieš keletą metų Puidokai pabandė sėti tiesiai į ražienas. Tokia mintis kilo Maridijui grįžus iš kelionės po Vokietijos ūkius. Ūkininkai eksperimentavo, ieškojo sėjai tinkamiausių tarpinių augalų, yra įsirengę ne vieną bandymų laukelį. Norėtų pereiti prie tiesioginės sėjos visuose laukuose, kai sėjama be giluminio žemės dirbimo. Kol kas to padaryti negali, nes laukus tręšia mėšlu ir srutomis, juose barsto kalkių.

Ūkininkauti nė nepradėtų

Maridijus ŪP prisipažino, kad, atsukus laiką atgal, greičiausiai jis ūkininkauti nė nepradėtų. „Gal save geriau kur nors kitur būčiau realizavęs. Manau, žemės ūkis jau pergyveno savo geriausius laikus. Suvaržymai, miesto ir kaimo supriešinimas, nuolatinis ūkininkų vadinimas kenkėjais, teršėjais... Kai girdi, kad esi pats didžiausias įmanomas egzistuojantis blogis, nusvyra rankos. Su suprantančiais kaimo ir žemės ūkio reikalus galima diskutuoti, su likusiais – nėra prasmės. Man vienas ūkininkas yra pasakęs: „Žinok, vaikyti, kur pinigai, ten ir žmonės“. Kaime, deja, žmonių nedaugėja“, – liūdnai kalbėjo pašnekovas.

Optimizmo ūkininkui nekelia ir apie 20–25 proc. pabrangusi technika, augalų apsaugos priemonės ir kita, ko reikia ūkyje. „Bet atsisakyti to, kas per daugelį metų sukurta, nesinori. Ūkio bazė – prosenelio sodybvietėje. Sukyla sentimentai, ir tai prie savo žemės laiko“, – „kontraveržle užsuko“ savo svarstymus Maridijus.

Artimiausi Puidokų ūkio darbai – baigti statyti garažą, pagerinti sąlygas darbuotojams. Ūkyje be Puidokų nuolat triūsia trys traktorininkai ir vienas darbininkas. Ūkis dirba.

Autorės, Puidokų ūkio ir LŽŪKT nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.