Nei kulti, nei sėti!

Šalies žemdirbiai apimti streso – antra savaitė diena iš dienos žemę merkia trumpi liūtiniai lietūs, pasikartojantys net kelis kartus per dieną. Žemesnėse vietose, ypač ten, kur sunkūs dirvožemiai, kombainai nebeįvažiuoja, o liko nenukulta dar bent ketvirtadalis žieminių kviečių. Nepasibaigus vienam darbymečiui, jau turėtų būti įpusėjęs kitas – dabar pats geriausias laikas žieminių rapsų sėjai. Bet ir ji įstrigo.

Gaudo po gabaliuką lauko

„Sėdime kombaine, grobiame grūdus iš gamtos – skaičiuojame minutes, kai nelyja“, – nelinksmai „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Paulių kaime ūkininkaujantis Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos  pirmininkas Raimundas Jovarauskas.

Pro kombaino langą ir nuo Raseinių, ir nuo Jurbarko pusės kyla juodi debesys. R. Jovarauskui, kaip ir daugeliui kitų šio krašto ūkininkų, iki javapjūtės pabaigos pritrūko kelių dienų – liko nenukulta 30 ha kviečių.

„Dabar gaudome po gabaliuką, kiek spėjame, tarpais, kai nelyja. Iš gerųjų, kurie turėjo būti maistiniai, kuliame pašarinius. Iš tokių grūdų miltų blynų nekepsi“, – vaizdingai apie kritimo skaičiaus sumažėjimą paaiškino ūkininkas.

R. Jovarauskui liko kulti ir šiek tiek vasarojaus. Jei nelis, šeštadienį turėtų baigti. Bet dangus nieko gero nežada, o sinoptikai prognozes keičia kas valandą. Pasak ūkininko, vos spėji nuvažiuoti į lauką, o prognozė jau pasikeitusi.

Pupų kulti nereikės

Pasak Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos vadovo, ūkininkai šiemet neturi kuo džiaugtis, bet ir nesiskundžia. Derlius ne toks, kokio tikėjosi. Pats jis planavo kaip visada, apie 7 t/ha, bet šiemet tebus 5,5–6 t/ha.

„Kitur ir dar prasčiau. Šiemet kiekviename lauke skirtingai: kur daugiau užlijo, geriau užaugo. Gali tręšti netręšęs, o ten, kur lietaus mažiau gavo, derliaus nėra. Žieminiai rapsai irgi silpnai biro, tik šiek tiek daugiau nei 3 t/ha. Ir tai dar reikia džiaugtis. Žinau neblogų ūkininkų, kur šiemet tik po 2 t/ha rapsų kūlė. Ne dėl to, kad kažko pagailėjo, nepatręšė, neprižiūrėjo taip, kaip priklauso, – gal ir viską padarė, bet, jei lietaus nebuvo, ir neužaugo. Norėtume, bet niekaip tos sutarties su gamta negalime pasirašyti“, – šmaikštavo ūkininkas.

Kur kas blogiau tiems, kurie rizikavo pasėti didesnius ankštinių augalų plotus, ypač pupų. Kai kam net kulti nereikės, nes per karštį žydėję augalai neužmezgė ankštarų. Bet, tikina R. Jovarauskas, darbas neprapuls: jei jau taip atsitiko, teks susmulkinti, įterpti dirvon augalus ir pasidžiaugti, kad turi gerą priešsėlį.

Sutrukdė eilės prie elevatoriaus

R. Jovarausko kaimynystėje su sūnumi Bartu ūkininkaujantis Egidijus Giedraitis tikina, kad šiemet išlošė labai mažų ir labai didelių ūkių savininkai. Tie, kurie galėjo greitai nukulti visus savo javus, nes jų turėjo nedaug, ir tie, kurie turi užtektinai galingos technikos.

„O mes, vidutiniokai, vežame vieni kitų grūdus į kooperatyvą, laukiame eilėse prie elevatoriaus, todėl liekame paskutiniai. Trečdalis mūsų kviečių dar nenukulta, ir jau viskas – dabar tik pašarinius kuliame: kritimo tankis – tik 140–150 s. Nėra reikalingo kritimo tankio, nėra ir kokybės, nes ji nustatoma pagal blogiausio rodiklio vertę. Iš pradžių daug kam koją kišo saiko svoris, dėl to supirko tik į pašarinius, o dabar – kritimas“, – apgailestavo E. Giedraitis.

Pasak ūkininko, kitaip ir būti negali, nes jau dvi savaitės lyja – vandens šiuose kraštuose dangus papylė sočiai: ir po 10, ir po 20 mm per dieną, todėl neilgai trukus grūdai pradės dygti varpose.

Lietus uždelsė sėjos pradžią

Kitame Jurbarko rajono pakraštyje, Eržvilko seniūnijoje, ūkininkaujantis Algirdas Umantas valdo vieną didžiausių šio krašto ūkių – augina grūdines kultūras beveik 900 ha plote. Turi viską, ko reikia efektyviam darbymečiui organizuoti, – modernią žemės ūkio techniką, grūdų džiovinimo bokštus, grūdų ir trąšų saugyklas, technikos garažus ir dirbtuves.

Tačiau ir šiame ūkyje per patį grūdų nuėmimo įkarštį subjurę orai pridarė problemų. Ant lauko dar liko apie 60 ha nekultų kviečių. Pasak ūkininko, iš jų dabar didelės naudos nebegali tikėtis, nes net nežinia, ar pavyks nukulti. Į laukus nėra ko važiuoti, kasdien lyja, grūdai šlapi.

„Blogai šiemet. Uždžiūvo, grūdai susitraukė ir biro labai nedaug – kai kur tik 4,5 t/ha, kitur – 5–5,5 t/ha. Ne to tikėjomės, bet prieš sausrą niekas neatsilaiko. Kitais metais vidurkis nebūdavo mažesnis nei 7 t/ha ar net geriau“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Umantas.

Įmirkusi žemė trukdo pradėti ir rapsų sėją. „Manau, kad kiekvienas ūkininkas apie tai svarsto, bet kol kas ir čia nieko gero – sėdime, į dangų žiūrime ir tikimės, kad bus geriau. Esame įpratę laukti gamtos malonės“, – kalbėjo patyręs ūkininkas.

Nepasės rapsų – pasės kviečius

Pabaigęs kulti kviečius, rapsus planavo pasėti ir R. Jovarauskas. Kelerius metus iš eilės buvę šilti ilgi rudenys nedžiugino ūkininkų: rapsai pernelyg greitai augo, jų augimą teko stabdyti augimo reguliatoriais, todėl šiemet nusprendė neskubėti. Bet ir ilgai laukti negali – juk niekas nežino, koks bus šis ruduo.

„Kiekvienas ūkininkas savaip mąsto. Man regis, rapsus geriausia pasėti perlipus rugpjūčio vidurį – reikėtų pradėti jau ateinančią savaitę. Bet kai taip šlapia, kažin ar pavyks į laukus įvažiuoti. Kviečių irgi nerekomenduoja anksti sėti, atrado, kad ir juos virusai puola. Viskas keičiasi, sunku pataikyti“, – neslėpė ūkininkas.

Paslaugas teikiančio kooperatyvo sėjamoji prieš savaitę bandė įvažiuoti į E. Giedraičio laukus. Atvažiavo, pabandė ir nedrįso sukti į žaliąjį pūdymą. Nuvažiavo į gretimą ūkį: vos baigė sėti, pasipylė liūtis. Pasak E. Giedraičio, „džiovina“ savo laukus ir kiti kaimynai. Bet jokių prošvaisčių kol kas nematyti – prognozės kone kasdien rodo lietų.

„Didelių bėdų neįžiūriu: blogiausiu atveju galima dar dvi savaites pakentėti. O jei nepavyks pasėti rapsų, irgi nieko neatsitiks – pasėsime kviečius. Rapsai – pelninga kultūra, bet jų daug neužauginsi, todėl tam skiriame ne daugiau kaip penktadalį žemės. Daug blogiau, kad derliaus neduoda iš laukų pasiimti“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino E. Giedraitis.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos nuotraukos

2021-08-15