Neišlipame iš krizių, bet už kampo – dar viena

Žalieji sprendimai ES Taryboje – jau ne vienbalsiai

ES politinį mechanizmą analizuoja nepriklausoma mokslinių tyrimų, ekspertų platforma „EU Matrix“. Neseniai ji paskelbė įdomų straipsnį, kuriame konstatuoja, jog ES Taryboje vis labiau nesutariama dėl Žaliojo kurso. Žalieji sprendimai priimami jau ne vienbalsiai. Šalys narės pagal balsavimą pasiskirsto į kelias stovyklas.

„EU Matrix“ pastebi, kad „ES institucijoms grumiantis dėl teisėkūros darbotvarkės užbaigimo prieš prasidedant rinkimų kampanijai, ES Taryboje atsiranda reikšmingų klaidų, ypač susijusių su žaliojo kurso darbotvarke. Iš balsavimo duomenų matyti, kad vis daugiau Tarybos sprendimų priimama kvalifikuota balsų dauguma (t. y., be kai kurių vyriausybių pritarimo). Tiesą sakant, maždaug pusė Tarybos sprendimų 2023 m. buvo skaldantys (19 iš 37 sprendimų), o tai yra gerokai daugiau, palyginti su ankstesniais metais“.

Nuo paramos žaliosioms iniciatyvoms pirmiausia susilaikė Belgijos, Bulgarijos ir Lenkijos vyriausybės.

Nors dėmesio centre dažniau yra Vengrija (dėl pozicijos karo Ukrainoje klausimu), iš tikrųjų ES reguliavimui labiausiai prieštarauja Lenkija. Šios šalies valdančiosios daugumos vyriausybė šiais metais Taryboje nepalaikė apie 34 proc. teisėkūros sprendimų.

Nemažai vyriausybių taip pat matė problemų dėl konkrečių Tarybos sprendimų. Antai Suomija nepritarė byloms, susijusioms su Ekonomikos gaivinimo fondu, Austrija ir Vokietija kritiškai vertino pasiūlymą dėl teisėsaugos institucijų keitimosi informacija, Italija nesutiko su kompromisu dėl automobiliams taikomų CO2 standartų, o Švedija kritiškai vertino pasiūlymą dėl prekybos produktais, susijusiais su miškų naikinimu, taip pat iniciatyvą dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skaidrumo.

Apie 5 proc. sprendimų nepritarė mūsų kaimynė Latvija...

Lietuva patenka tarp tų šalių, kurios šimtu procentų palaikė visus ES Tarybos sprendimus.

Svarstomi augalų apsaugos srities sprendimai – lyg sprogstamasis mišinys

„CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė atkreipia dėmesį, kad artėja sprendimai dėl teisės aktų pagal Cheminių medžiagų saugos strategiją, ir augalų apsaugos teisės aktai skaudžiai atsilieps augalininkystei.

Šiandien problemą pristatydama parlamentiniam komitetui asociacijos vadovė rengiamus teisės aktus, kurie apima bendruosius cheminių medžiagų tvarkymo principus ir apsaugos produktų (AAP) reguliavimą, palygino su sprogstamuoju mišiniu. Mat jų poveikis nuvilnys itin plačiai.

Kanada ir JAV tuo tarpu trina rankas dėl ES svarstomų naujų apribojimų, taip pat eksportui. Verslo perkėlimui už Atlanto jie siūlo žaliąsias subsidijas. Apskaičiuota, kad dėl to ES prarastų 50 tūkst. darbo vietų.

Ką praktiškai reiškia Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengtos naujausios rekomendacijos dėl AAP keliamos rizikos bitėms, paukščiams ir žinduoliams vertinimo bei kt.?

Remdamasi autoritetingais šaltiniais Z. Varanavičienė pastebi: jei bus įgyvendinti visi planuojami pokyčiai, augintojai neteks šiandien jiems prieinamų augalų apsaugos sprendimų.

Praktiškai tai reiškia derliaus praradimus: javų – apie 78 proc., bulvių – 56 proc.; kaulavaisių – 44 proc...

Apskaičiuota, kad vidutiniškai ES derliaus nuostoliai galėtų pasiekti 70 proc., o Lietuvoje – netgi per 79 proc.

Pasak „CropLife Lietuva“ vadovės, galima būtų sutarti dėl visiems priimtino kelio. Ji paminėjo ne vieną apmąstytą racionalų žingsnį. Kai kuriais atvejais būtų reikalingas kompromisas, racionalios nuolaidos gamintojams, o kai kuriais atvejais – darnesni valstybės institucijų veiksmai, daugiau ryžto. Tokio ryžto, pasak Z. Varanavičienės, prireiktų atveriant kelią genų žirklių technologijai: ji leistų sukurti veiksmingas alternatyvas cheminiams AAP.

„Negalima politiniais sprendimais mažinti (AAP) asortimento, kol nėra veiksmingų alternatyvų“, – akcentavo Z. Varanavičienė, taip pat pastebėdama, jog į iškeltus klausimus atsakymų turime ieškoti visi: politikos formuotojai ir sprendimų priėmėjai, produktų gamintojai ir produktų naudotojai.

Nereikia varu varyti ir švaistyti pinigų – efektas bus priešingas

Ūkišką požiūrį išsakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Jis išreiškė abejonę dėl pesticidų naudojimo mažinimo galutinės naudos. Palyginti su kaimyninėmis šalimis Lietuvoje pesticidų sunaudojimo norma gerokai mažesnė, tačiau purškimai sumažinta norma tampa neefektyvūs. Mažinimas ne visada duoda bendrą pesticidų mažinimo efektą, daro išvadą LŪS vadovas.

R. Juknevičius išreiškė apgailestavimą, kad sprendimų poveikis žemės ūkiui nėra tinkamai pamatuojamas, sprendimai yra brukami, dėl to sulaukia natūralaus žemdirbių priešiškumo.

„Žemės ūkio subjektai tikrai niekad nebuvo (nusiteikę) prieš Žaliąjį kursą, bet pasisakom, kad perlenkimai, spaudimas žemės ūkio subjektams eiti į Žaliąjį kursą – jį stabdo, neduoda efekto. Išleidžiami dideli pinigai, nesukuriama viešoji nauda“, – LŪS pirmininkui apmaudu ir dėl švaistomų valstybės bei privačių pinigų.

V.Pranckietis: mūsų Žaliasis kursas pageltonavęs

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ta proga paskatino prisiminti cheminės augalų apsaugos istorijos pradžią.

Tai buvo Prancūzijos Bordo miesto vynmedžių augintojų (19 a.) netyčia atrastas Bordo mišinys. Augintojai jį panaudojo siekdami apsisaugoti nuo vagių, o paskui pastebėjo, kad augalai neserga miltlige. Šis mišinys tebenaudojamas iki šiol...

„Siekiam tikslų, bet neturim priemonių“, – interpretuodamas padėtį, į kurią dabar yra stumiami AAP gamintojai, o galiausiai nukentės ir visi augintojai, pakomentavo politikas.

Ir pridūrė: „Mūsų Žaliasis kursas labai pageltonavęs, reikia būt labai atsargiems, kad nenuvestų į gamybos nevystymą ar stabdymą“.

Parlamentinis komitetas šiandien priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo Žemės ūkio ministerijai rekomendavo sudaryti darbo grupė Lietuvos pozicijai dėl AAP teisės aktų rengti, šią poziciją aptarti su verslo ir ūkininkų atstovais.

Asociatyvi 123rf nuotr., KRK posėdžio sustabdyti kadrai