Nelegali AAP rinka klesti, nes trūksta pigių ir efektyvių priemonių derliui gelbėti

Begalė klausimų

Teigiama, kad pagrindinė savybė, kuria turi pasižymėti AAP, yra veiksmingumas. Pasak  agronomo dr. Juozo Semaškos, norint įvertinti AAP veiksmingumą, reikia tęstinių bandymų. „Šių metų sąlygos yra palankios ligoms plisti. Kas tvarkingai purškia, nusiskundimų negirdėjau. Iš purškusiųjų herbicidus teko girdėti, kad jie nesuveikė. Aš nežinau, dėl kokių priežasčių kai kurie ūkininkai įsigyja nelegalių AAP.

Žvelgiant į registraciją turinčių AAP veiksmingumo ir kainos santykį, jis yra labai geras. Tad dėl ko pirkti nelegalią produkciją? Aš logikos nerandu. Jei nelegalius fungicidus nusiperka, tai garantuotai juose nebus tų svarbių, lydinčių medžiagų, kurios pagerina įsisavinimą. Tai tikrai neduos efektyvumo“, – neabejojo dr. J. Semaška.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino Alytaus r. žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas, jų bendrovė nelegalių AAP nei perka, nei naudoja. „Reikėtų klausti, kodėl kai kurie ūkiai perka nelegalius AAP. Matyt, problema, kad Lietuvoje registruoti AAP nėra itin veiksmingi. Iš kur tie AAP atkeliauja? Tikriausiai iš Lenkijos. Kodėl Lenkijoje jie yra, kodėl ten registruoti, kaip iš ten atkeliauja? Atsakymuose į šiuos klausimus ir slypi esmė – juk ieškoma išeities, ieškoma veiksmingesnių priemonių, galinčių iš tiesų apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų“, – dėstė A. Žėkas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) patarėjo komunikacijai Viliaus Rekevičiaus teigimu, dažniausiai nelegalūs AAP į Lietuvą patenka iš trečiųjų šalių, ypač iš Rusijos ir Ukrainos. Tai išduoda etiketės rusų ir ukrainiečių kalbomis, kurios dažnai randamos ant nelegalių AAP pakuočių. „Taip pat pasitaiko produktų iš kaimyninės Lenkijos, ypač neregistruotų moliuskocidų, kurie dažnai patenka į rinką per neoficialius tiekimo kanalus“, – ŪP aiškino V. Rekevičius.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė paminėjo atvejį, kai Latvijoje ir Lenkijoje registruotų AAP niekaip nepavyksta užregistruoti Lietuvoje. „Produktą, skirtą šliužams naikinti, latviai ir estai jau užregistravo neprofesionaliam naudojimui, o Lietuvai vis dar trūksta duomenų, nors reikalavimai duomenims tokie patys ir nustatyti ES tiesioginio taikymo reglamentu“, – atkreipė dėmesį Z. Varanavičienė. Ji pastebėjo, kad Lietuva nuo 2010 m. taiko specifinius modeliavimo įvesties rodiklius, kuriuos dar taiko ir Danija. Todėl daug paraiškų registracijai net neteikiama, nes pareiškėjui nėra prasmės mokėti tūkstančius eurų siekiančią valstybės rinkliavą ir gauti neigiamą atsakymą dėl AAP registracijos. „Lietuva ir Lenkija pagal reglamentą priskiriamos skirtingoms Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO) zonoms, bet registruojant tai mažai ką lemia ir galimas abipusis registracijos pripažinimas, todėl mus nuo kaimynų skiriantis bruožas yra tik specifiniai modeliavimo įvesties rodikliai. Vertinant teoriškai ir pagal objektyvius duomenų reikalavimus bei sprendimų priėmimo principus, be šio apribojimo mūsų asortimentas galėtų būti labai panašus į kaimyninių valstybių – tiek Lenkijos, tiek Latvijos“, – įsitikinusi „CropLife Lietuva“ direktorė.

Mokslas ieško sprendimų

Kodėl kai kurie ūkininkai perka nelegalius AAP? Pasak Z. Varanavičienės, į šį klausimą galima atsakyti klausimu – kodėl žmonės perka nelegalų tabaką, kvepalų klastotes ar žiūri nelegaliai nukopijuotus filmus? Tai, jos nuomone, lemia daug priežasčių. Viena jų – kultūrinės priežastys, mentalitetas. Yra buvęs atvejis, kai klastočių pardavėjai klastotes pardavinėjo net brangiau nei legalus platintojas legalius AAP, bet vis tiek buvo nemažai susidomėjusiųjų klastotėmis. „Nelegalūs prekiautojai pageidauja mokėjimų grynaisiais, neišrašo sąskaitų arba išrašo, nurodydami kitas prekes. Nelegalius AAP perka tie, kurie negali legaliai naudoti tokių produktų, pvz., ekologiniai ūkiai, kaip rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenys, arba profesionalams skirtus produktus perka mėgėjiškai auginantys augalus“, – aiškino „CropLife Lietuva“ direktorė.

Anot Z. Varanavičienės, efektyvūs, plataus veikimo spektro, ilgai išliekantys aplinkoje AAP ES jau yra uždrausti. Tačiau be galo sunku sukurti naują inovatyvią molekulę, kuri būtų stabili, bet greitai skiltų, būtų visai nekenksminga žmogui, nesudarytų biologiškai aktyvių skilimo produktų, nekenktų žinduoliams, paukščiams, dafnijoms, žuvims, dumbliams ir vandens augalams, nariuotakojams, sliekams, neturėtų įtakos C ir N ciklams, ir, be to, dar būtų labai efektyvi. „Todėl mokslas ieško įvairių sprendimų – vieną efektyvų plataus veikimo spektro cheminį produktą galbūt pakeis 6–7 labai siauro veikimo spektro biologiniai produktai, bet juos naudoti reikės dažnai. Galbūt atsiras mechaninių priemonių –
elektra, lazeriai. Tačiau neatmestina galimybė sugrįžti prie senų efektyvių molekulių, bet jas naudoti pasitelkus tiksliąsias technologijas, t. y. labai vietiškai, labai tiksliai“, – ŪP aiškino Z. Varanavičienė.

Veikia apsukruoliai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.