Nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimo keliamos grėsmės

AAP, dažnai visuomenėje vadinami pesticidais, žemės ūkyje ir ne žemės ūkio naudmenose visame pasaulyje plačiai naudojami augalų ligų profilaktikai ir augalams gydyti, kenkėjams bei piktžolėms naikinti. Lietuvos Respublikoje (LR) įvežti, tiekti rinkai ir naudoti leidžiama tik Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta tvarka LR registruotus AAP, išskyrus jame numatytas išimtis: kai Augalininkystės tarnyba yra išdavusi leidimą prekiauti tapačiais AAP, juos naudoti, arba suteiktas leidimas įsivežti ir naudoti tapačius AAP savo reikmėms, arba leidimas suteikia teisę tiekti rinkai AAP ir juos naudoti ne ilgiau kaip 120 d. Todėl net ir kaimyninėse šalyse įsigytus AAP tiekti rinkai ir naudoti draudžiama. AAP gali būti įvežami iš trečiųjų šalių, tačiau tai daryti leidžiama tik per pasienio kontrolės punktus, kuriuose įsteigti fitosanitarijos postai (skyriai) ir tik turint Augalininkystės tarnybos išduotą vienkartinį leidimą įvežti augalų apsaugos produktus iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių.

Prieš šalyje registruojant AAP, visada įvertinamas jo poveikis žmogui, aplinkai, veikliųjų medžiagų likučių susidarymas augaluose, produkto efektyvumas, todėl registruoti produktai yra veiksmingi ir saugūs. O štai neregistruotų ar falsifikuotų produktų poveikis nėra įvertintas ir jų naudojimas gali pakenkti ne tik apdorojamiems augalams, bet ir aplinkai (ypač vandens organizmams) bei žmonių sveikatai.

Tačiau į rinką patenka ir nelegalių AAP, kurių tiekimas rinkai ir naudojimas uždraustas, pavyzdžiui, originalaus produkto AAP klastotės (falsifikatai), kurių pakuotės ir etiketės vizualiai identiškos originaliems produktams, tačiau jos būna pripildytos neaiškios, neištirtos sudėties cheminiu mišiniu. Minėti produktai dažniausiai patenka į LR tiesiogiai arba per kitas ES šalis sausumos arba jūrų transportu. Nelegalių gamyba dažniausiai vykdoma trečiosiose šalyse, tokia kaip Kinija, Indija, tačiau jau pagamintų, didelės talpos tarose esančių klastočių išpilstymo į registruotų (legalių) produktų pakuotes atvejų aptinkama ir ES valstybėse.

Nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) pesticidų naudojimo pavojai

Nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimas turi daug neigiamų padarinių, pirmiausia – žmonių sveikatai, taip pat – aplinkai bei šalies ekonomikai. Dažniausiai, nelegaliuose AAP yra nežinomų ar seniai ES uždraustų ir nenaudojamų cheminių medžiagų. Tokios neištirtos cheminės medžiagos netiesiogiai patenka į maisto grandinę ir laikui bėgant gali padaryti nepataisomos žalos mūsų sveikatai. Kenksmingos medžiagos organizme kaupiasi po truputį ir gali tapti ligų, kartais ir sunkiai pagydomų, priežastimi. Nelegalūs AAP dėl kenksmingo jų poveikio, pavojingi ir patiems naudotojams, t. y. purškimo operatoriui bei esantiems netoliese asmenims, ypač vaikams.

Nelegalių produktų naudojimas gali ilgam užteršti aplinkinį dirvožemį ir vandens šaltinius, – tai kelia rimtą grėsmę įvairiems netiksliniams organizmams, pavyzdžiui, bitėms, paukščiams, žuvims, varliagyviams ir kitiems gyvūnams. Dėl to nyksta biologinė įvairovė, sunaikinamos naudingų vabzdžių rūšių populiacijos, kurios padeda išsaugoti apsirūpinimo maistu stabilumą.

Naudojant nelegalius AAP, dėl neaiškios jų kilmės ir sudėties, poveikio augalams, gali būti sunaikintas visas derlius (dažnu atveju nudeginti chemikalais augalai sunyksta). Todėl žemdirbiai pirkdami už originalius gerokai pigesnius nelegalius (neregistruotus, falsifikuotus) AAP turėtų gerai pagalvoti apie pasekmes, nes šiuo atveju vargiai ar sutaupoma, veikiau tiekėjams ir platintojams leidžiama uždirbti didelį pelną, toliau skatinama nusikalstama veikla. Pastebėta, kad nelegalių AAP klestėjimas rinkoje neskatina verslininkų investuoti į teisėtų, registruotų AAP kūrimą. Iš tiesų, sukurti naujiems AAP reikia daug lėšų ir laiko: juk prieš patekdami į ūkininkų ūkius AAP nuodugniai ištiriami, kad rinką pasiektų griežtus ES reikalavimus atitinkantys, vadinasi, nepavojingi, produktai.

Kovos priemonės su nelegalių pesticidų platintojais ir naudotojais

Augalininkystės tarnyba siekia užtikrinti, kad rinkai būtų tiekiami (platinami) ir naudojami tik saugūs ir legalūs AAP, tai yra jie būtų LR registruoti ir tapatūs LR registruotiems AAP. Tinkamai saugomi ir naudojami tokie AAP nekelia pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai.

Augalininkystės tarnyba šiais metais pasitelkia papildomas kovos priemones dėl nelegalių AAP platinimo ir naudojimo. Ūkių planinių patikrinimų metu visoje LR numatoma paimti 30–50 ėminių AAP likučiams nustatyti. Iki šiol tokie ėminiai buvo imami tik kilus įtarimui ar gavus ūkio subjekto prašymą. Paimti ėminiai AAP likučiams nustatyti, bus tiriami akredituotoje laboratorijoje. Nustačius, kad ūkio subjektas naudojo LR neregistruotus AAP, bus taikoma bauda, neleistinų produktų naudotojas taip pat turės apmokėti ir išlaidas, patirtas ėminiui paimti, transportuoti, ištirti.

Siekdama užkardyti neregistruotų produktų platinamą internete, Augalininkystės tarnyba didelį dėmesį skiria internetinės prekybos priežiūrai ir nuolat stebi viešoje erdvėje reklamuojamus ir tiekiamus rinkai AAP ir pastebėjusi galimus pažeidimus, organizuoja kontrolės veiksmus.

Griežtos baudos

Primename, kad už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims didėja ir gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Augalininkystės tarnyba vadovaudamasi bendradarbiavimo sutartimi su Nacionaline mokėjimo agentūra, perduoda informaciją apie nustatytus pažeidimus, susijusius su AAP naudojimo reikalavimų nesilaikymu, tarp jų ir už pažeidimus dėl nelegalių (falsifikuotų, neregistruotų) AAP naudojimo. Nacionalinė mokėjimo agentūra gavusi tokią informaciją pažeidėjams taiko sankcijas ir mažina paramos išmokas.

Naudinga žinoti

Augalininkystės tarnyba ragina žemdirbius AAP pirkti tik iš oficialių tiekėjų, nesusivilioti mažesne kaina, kurią paprastai siūlo nežinomi platintojai. Gana dažnai suklastoti pesticidai tiek turiniu, tiek pakuote būna labai panašūs į originalius, todėl apsirikti gali ir patyrę šių produktų naudotojai.

Perkant AAP patariame atkreipti dėmesį:

• ar produktas registruotas naudoti LR arba turi tam tikrą vienkartinį leidimą, pavyzdžiui, leidimą naudoti išimties tvarka;
• į kainą, jei ji yra gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje;
• mokėjimo būdą – nelegalūs produktai dažniausiai perkami už grynuosius;
• pirkimo dokumentus – jie turi būti išrašomi su konkrečia produktų informacija (AAP pavadinimas, parduotas kiekis);
• pakuotę ant kurios nurodomas partijos numeris ir pagaminimo data;
• etiketę – ji turi būti lietuvių kalba (šalia gali būti latvių ir estų), gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti tą, kuri skelbiama Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje.

Pirkdami AAP būtinai reikalaukite pirkimo sąskaitų faktūrų ar čekių, taip pat įdėmiai apžiūrėkite produkto pakuotę, etiketę ir ženklinimą. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad AAP gali būti neoriginalus, pirkinio atsisakykite, o apie galimą pažeidimą informuokite Augalininkystės tarnybą.

Augalininkystės tarnybos informacija

123rf nuotr.