Nemokamo žemės naudojimo laikai baigiasi

Žemės ūkio politikai aštrina plunksną – rengiasi dėti tašką dešimtmečius vilkintoje asmeninio ūkio žemės sklypų įteisinimo istorijoje. Praėjusią savaitę buvo atskleisti būsimų sprendimų kontūrai.

Atgaivino iniciatyvą

Problemą buvo užsimota spręsti dar praėjusioje Seimo kadencijoje. Tuometis Kaimo reikalų komitetas (KRK) svarstė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtus projektus, kuriais siūlyta vienu ypu įvesti tvarką ir su neišpirktais asmeninio ūkio, ir sodininkų bendrijų bei individualiai statybai skirtais neprivatizuotais sklypais. Akcentuota, kad tokia žemė dažnai apleista, už ją nemokamas žemės mokestis. Projektai tuomet buvo pristabdyti, nes jiems daug priekaištų turėjo teisininkai.

Šį rudenį ŽŪM iniciatyva tema sugrįžo į KRK darbotvarkę. Teisėkūros iniciatyvos svarstymas, aktyviai dalyvaujant ir Aplinkos ministerijai (AM), sparčiai žengia į priekį. AM į žemės politikos klausimų svarstymą aktyviai įsijungė kaip institucija, netrukus perimsianti šios srities politikos formavimo vėliavą. Kaip žinia, įstatymų leidėjų valia šis pokytis įvyks nuo ateinančios sausio 4-osios. Ministerijai šiek tiek neramu, nes naujai kompetencijos sričiai tik nuo 2023-ųjų planuojami ir atitinkami žmogiškieji bei finansiniai ištekliai. Tačiau ŽŪM žada kolegų iš AM nepalikti ant ledo, rengti reikalingus poįstatyminius aktus, mat racionalus valstybinės žemės tvarkymas ir naudojimas – gyvybiškai svarbi sritis.

Dabar – tik apie asmeninį ūkį

Pirmoji svarbi žinia: agropolitikai nutarė atskirti labiausiai probleminę sodininkų bendrijų klausimo dalį. Dabar susitelkta tik į asmeninio ūkio žemę – tokią, kuri buvusių apylinkių tarybų sprendimais ar apskričių viršininkų įsakymais buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Nutarta tobulinti asmeninio ūkio žemės išpirkimo teisinį reglamentavimą (diskusijos dėl sodininkų bendrijų žemės privatizavimo bus tęsiamos).

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 296,5 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų, o bendras tokios žemės plotas viršija 636 tūkst. ha. Dauguma šios žemės – 99,59 proc. – yra įteisinta: privatizuota ar išnuomota sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis.

Likutis vis dar neįteisintos asmeninio ūkio žemės palyginti nedidelis. Tai 2,6 tūkst. ha žemės, kurią naudoja 2,2 tūkst. piliečių. Šioks toks judėjimas vyksta. Dalis tų piliečių jau išreiškė pageidavimą pirkti ar nuomoti 2–3 ha žemės sklypus. Vis dėlto neretai tik deklaruojamas noras nuomoti žemę, o realių veiksmų nėra. Yra keliasdešimt atvejų, kai nuosavybės atkūrimo teisės į žemę procesas jau pradėtas. O visiškai pasyvių piliečių skaičius nesiekia 600. Tikėtina, kad kai kurie iš jų (ar jų paveldėtojai) yra išvykę iš Lietuvos, jų buvimo vieta nežinoma.

Rengiama įstatymo pataisa paliestų 1,6 tūkst. ha asmeninio ūkio savininkų.

Skatins apsispręsti per numatytą terminą

Apsispręsti įteisinti asmeninio ūkio žemę turėtų paskatinti rengiami Žemės reformos įstatymo pakeitimai. Projektas oficialiai dar nėra registruotas, dar laukia ilgas procedūrų kelias. Tačiau dėl formuluočių ŽŪM yra rami – joms Seime turėtų būti uždegta žalia šviesa.

Siūloma suteikti terminą, per kurį pasyvieji asmeninių ūkių valdytojai turėtų apsispręsti. Preliminariai įvardijama data – iki 2023 m. rugsėjo pabaigos. Iki numatyto termino Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų būti pradėta pirkimo procedūra. Nesiimant veiksmų žemė būtų grąžinta į laisvos valstybinės žemės fondą.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teisėkūros iniciatyvos esminę nuostatą Seimo komitete nusakė taip: „Piliečiams, kurie neatkūrė, tiksliau, neprivatizavo vadinamosios asmeninio ūkio žemės, tų asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo procedūras galima būtų pradėti iki 2023 metų rugsėjo 30 d., įskaitant kreipimąsi į NŽT dėl pardavimo procedūrų. Jei būtų startuota, jie galėtų toliau ramiai darbo tvarka šiuos sklypus įteisinti kaip savo nuosavybę. Tačiau nuo 2023 metų spalio 1 d., jeigu tokie sprendimai nebūtų priimti ir nebūtų pradėtos pardavimo procedūros, šie žemės sklypai būtų priskiriami laisvai valstybinei žemei.“

Jei žemė neįteisinta – kas šeimininkas?

Projekto rengėjai stengiasi numatyti ir atsižvelgti į gyvenimiškas situacijas, kad nebūtų nuvilti žmonių lūkesčiai, siūloma tvarka neatrodytų kaip dar vienas žemės nusavinimas. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis nedvejoja – žemė turi turėti savininką, ji negali būti ir vieno, ir kito: jei asmuo neįteisino žemės, tai savininkas yra valstybė. „Manau, mums iš esmės reikėtų apsispręsti ir dėl laiko (numatomų procedūrų termino – red.), ir dėl to, kas šiandien yra savininkas ir kas turi teisę suteikti tą žemę naudojimui. Neįteisintos žemės „lyg ir savininkas“ ją kam nors išnuomoja. Ta problema turėtų išnykti, kad būtų vienas savininkas ir vienas žemės tvarkytojas“, – įžvalga pasidalijo KRK pirmininkas.

AM, pasak aplinkos viceministrės Daivos Veličkaitės-Matusevičės, palaiko mintį, kad valstybinė žemė turi būti tinkamai prižiūrima ir naudojama. Vis dėlto AM yra atsargi. Ji už „efektyvų ir civilizuotą“ sprendimą, bet, nagrinėdama siūlomas nuostatas, abejoja: ar problema būtų sprendžiama iš esmės; ar visuomenėje nesusidarys konfliktinių situacijų? Diskusijos metu viceministrės abejonės buvo beveik išsklaidytos. Projektas tobulinamas, atsakymai į daugelį techninių detalių būtų pateikti poįstatyminiuose teisės aktuose.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: asmeninio ūkio žemė, NŽT, valstybinės žemės nuomos sutartis