Nepritaria briedžių limitų naikinimui, reikia daugiau tyrimų

„Mūsų bendruomenės nuomone, kol kas apie limitų juos medžioti naikinimą, dar per anksti kalbėti. Apie tai jau informavome Aplinkos ministeriją, apklausę savo narius“, – sako jis.

L. Daukšos teigimu, tam nepritaria dauguma Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių visoje Lietuvoje.

„Tai bendra mūsų daugumos pozicija. Tikrai manome, kad tokio pobūdžio diskusijos ar klausimai turi būti sprendžiami turint maksimalų duomenų skaičių apie juos. Deja, to šiuo metu Lietuvoje nėra“, – pažymi jis.

L. Daukšos teigimu, kol kas nepakanka ne tik duomenų apie jų tikslią populiaciją, bet ir migraciją ar gyvenimo būdą, jo pokyčius Lietuvoje.

„Vienas geresnių būdų nustatyti jų tikslią populiaciją – aerofotometodas, kuris buvo naudojamas ir meškos paieškai. Tokie duomenys būtų labai naudingi visiems ir galėtų labai pasitarnauti ateičiai, tačiau be priemonių, būtina keisti ir metodiką juos apskaitant“, – sako jis.

Anot jo, briedis, priešingai nei kiti šalies gyvūnai yra labai migruojantis.

„Jo gyvenimo plotas siekia dešimtis tūkstančių hektarų, o tai reiškia, kad vienas individas gali būti fiksuotas labai skirtingose teritorijose. Tad galime turėti ne visai tikslią statistiką“, – sako jis.

Anot LMŽD direktoriaus, jų populiacija yra labai skirtinga visoje Lietuvoje, tad būtų kur kas teisingiau jei ir didinti sumedžiojamų leidimus, tai tik tam tikrose teritorijose, bet ne visoje Lietuvoje. Gausiausiai briedžių turi šie regionai: Anykščiai, Zarasai, Ignalina, Švenčionys, Varėna. Nuo jų būtų galima pradėti ir stebėti ar pasiteisina limitų atsisakymas. Toks laipsniškas limitų atsisakymo modelis būtų mažiausiai žalingas jautriai briedžių populiacijai.

„Briedžių populiacija yra netolygi ir tai turi būti įvertinta. Turime nepamiršti, kad jų migraciją į Lietuvą įtakoja ir tvora pasienyje su Baltarusija, tad duomenys apie jų kiekius, vėlgi nebūtinai yra tikslūs“, – sako jis.

LMŽD duomenimis, remiantis skirtingais duomenimis briedžių Lietuvoje gali būti nuo  12 iki 20 tūkstančių, o tai labai didelis skirtumas, todėl būtina pakeisti jų skaičiavimo metodiką ir būdus.

„Apie tai jau kalbame. Manau, kad vienas iš variantų būtų skandinaviškas, kuomet populiacijos skaičiavimui numatomas konkretus terminas, užkertantis galimybę tą patį gyvūną fiksuoti skirtingose teritorijose kaip atskirą“, – sako jis.

LMŽD informacija