Nesėkmingos medžioklės atgarsiai

Kaip praneša Policijos departamentas, Lančiūnavos kaime, kelyje Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 54 metų vyrui vairuojant automobilį „VW Multivan“, netikėtai subyrėjo vairuotojo pusės priekinių durelių stiklas. Apžiūrint automobilį, priekiniame dešinės pusės statramstyje pastebėta skylė ir kulka.

Pirminiais duomenimis, šūvis galėjo būti atliktas medžioklės metu. Aiškėja, kaip į kauniečio vairuojamą automobilį pataikė kulka, be to, jau rasti galimi kaltininkai, tačiau tyrimas dar vyksta.

Šiuo metu medžioklės įstatymas numato, jog draudžiama medžioklė urbanizuotose teritorijose, o medžioklės taisyklės įtvirtina draudimą šaudyti arčiau kaip 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamųjų pastatų, išskyrus atvejus, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja.

Medžiotojų pozicija

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša teigia, jog draugija itin rimtai vertina viešojoje erdvėje aptariamą įvykį Kėdainių rajone: „Tai precedento neturinti ir išskirtinė situacija, sukėlusi pagrįstą visuomenės ir pačios medžiotojų bendruomenės susirūpinimą“.

Jis akcentuoja, jog šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu kompetentingos teisėsaugos institucijos aiškinasi visas įvykio aplinkybes, šūvio kilmę ir trajektoriją bei galimus atsakingus asmenis, ragina pasitikėti teisėsaugos darbu ir prašo visuomenės bei žiniasklaidos susilaikyti nuo išankstinių vertinimų iki oficialių išvadų paskelbimo.

„Kartu norime aiškiai pabrėžti principinę poziciją: bet koks neatsakingas elgesys su ginklu medžioklėje yra visiškai netoleruotinas. Medžiotojas privalo užtikrinti, kad kiekvienas šūvis būtų absoliučiai saugus aplinkiniams žmonėms, turtui, gyvūnams ir aplinkai. Jei nėra galimybės garantuoti saugios kulkos trajektorijos ir jos įsmigimo į žemę gerai matomoje vietoje, šūvio atlikti negalima – draudžiama“, –teigia L. Daukša. – „Šis įvykis dar kartą primena, kad net ir labai reta, teoriškai mažai tikėtina rikošeto ar nekontroliuojamos trajektorijos rizika egzistuoja ir gali turėti itin pavojingų pasekmių. Todėl saugumo reikalavimų laikymasis medžioklėje negali būti formali procedūra – tai esminė atsakomybė“.

LMŽD vadovas sako, jog medžiotojų bendruomenė yra sunerimusi dėl šios situacijos: „Tikimės, kad nustačius visas aplinkybes bus prisiimta atsakomybė, įskaitant galimų turtinių nuostolių atlyginimą. Apie tyrimo eigą ir rezultatus visuomenė bus informuota, kai tik bus gauta patikima ir oficiali informacija. LMŽD nuoširdžiai apgailestauja, kad toks įvykis apskritai galėjo nutikti, bei suprantame visuomenės nerimą ir laikome jį pagrįstu“.

Įsijungė ir Seimo narė

LR Seimo išplatintame pareiškime teigiama, jog sparčiai plečiantis miestams ir gyvenvietėms, medžioklės plotai vis dažniau priartėja prie žmonių namų: „Vilniaus rajone, kaip ir kitose žiedinėse savivaldybėse, gyventojai skundžiasi nesaugumo jausmu, triukšmu ir informacijos stoka apie vykstančias medžiokles. Tai nėra pavieniai atvejai – tai urbanizacijos pasekmė, kuri reikalauja sprendimų. Todėl Seimo narė Daiva Ulbinaitė į susitikimą dėl medžioklės reglamentavimo šalia gyvenviečių pakvietė medžiotojų organizacijas, Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos atstovus“.

„Į mane kreipėsi sunerimę Avižienių ir Gudelių gyventojai, tačiau akivaizdu – tai nėra tik Vilniaus rajono problema, nes urbanizacija vyksta milžiniškais tempais. Negalime apsimesti, kad niekas nepasikeitė – šūviai prie namų nėra norma. Medžioklė šalia gyvenviečių turi būti vykdoma taip, kad žmonės jaustųsi saugūs, o ne gyventų nuolatinėje įtampoje. Todėl mano tikslas – rasti kompromisinį sprendimą tarp medžiotojų ir gyventojų bei tai reglamentuoti atitinkamuose teisės aktuose“, – sako D. Ulbinaitė.

Pasitarimo rezultatai

Visi pasitarimo Seime dalyviai pripažino, kad problema yra reali ir ypač ryški sparčiai urbanizuojamose teritorijose aplink didmiesčius, kur per trumpą laiką atsirado tūkstančiai naujakurių. Ypač – Vilniaus rajone.

Tarp galimų sprendimų pasitarimo metu įvardyti duslintuvų naudojimas medžiojant šalia urbanizuotų teritorijų, varominių medžioklių ribojimas prie gyvenviečių, pirmenybę teikiant sėlinimui ir tykojimui, taip pat aktyvesnė ir nuosekli komunikacija su vietos bendruomenėmis bei seniūnijomis.

Medžiotojų organizacijų atstovai akcentavo, kad medžioklė yra svarbi ūkinė veikla, padedanti reguliuoti gyvūnų populiaciją ir mažinti žalą žmonėms bei ūkininkams. Tačiau kartu sutarta, kad šalia gyvenviečių būtina ieškoti kompromisinių sprendimų – keisti medžioklės būdus, mažinti triukšmą ir vengti veiklų, kurios kelia didžiausią įtampą visuomenėje .

Aplinkos apsaugos departamento ir ministerijos atstovai aiškino, kad dabar savivaldybės turi galimybes koreguoti medžioklės plotų ribas ar taikyti lokalius apribojimus, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir gyventojų tankį. Tačiau apie bendrus sprendimus, kurie galėtų išspręsti problemą, iki šiol negalvota.

Artimiausiu metu Seimo narė kvies gyventojus į susitikimą su Vilniaus medžiotojų draugija ir kitomis medžiotojų organizacijomis.

Parengė Ričardas Čekutis