Nesibaigianti tarnystė žmonėms

 – Joniškio seniūnija yra palyginti neseniai įkurta ir gana didelė – į ją įeina Joniškio miestas, aplinkinės gyvenvietės ir kaimai.

 – Taip, seniūnija įkurta neseniai – 2000 m. Kaimiškoji seniūnijos dalis ribojasi su Satkūnų, Saugėlaukio, Kepalių, Gataučių, Rudiškių ir Skaistgirio seniūnijomis. Joniškio seniūnijoje yra 8 seniūnaitijos – keturios miesto ir 4 kaimiškosios dalies.

Teritoriją kerta magistralinis kelias Ryga–Kaliningradas ir geležinkelis Vilnius–Talinas, nutiestas gana tankus rajoninės reikšmės kelių tinklas. Joniškio krašto žemė yra derlinga, todėl pagrindinė veikla yra žemdirbystė, veikia įmonės, kurios užsiima žemės ūkio produkcijos perdirbimu, saugojimu, transportavimu, prekyba.

Joniškio seniūnijoje gyvena apie 10 100 gyventojų: Joniškio mieste – 8 388, Kalnelio gyvenvietėje – 300, Linkaičiuose – 275, Jakiškiuose – 114. Kita dalis žmonių gyvena mažesnėse 26-iose gyvenvietėse. Daugelyje jų veikia kaimo bendruomenės.

Seniūnijos teritorija didelė, priklauso ne tik miestas, bet ir aplinkinės vietovės, tad darbo krūvis yra didelis, tenka balansuoti, kad dėmesio nestokotų nei miesto, nei kaimų gyventojai. Miestiečių ir kaimo žmonių poreikiai dažnai būna labai skirtingi.

 – Seniūnui tenka spręsti ne tik ūkines problemas?

 – Ant seniūno pečių – nemaža atsakomybės našta, mat reikia daug ką aprėpti. Pagrindinis rūpestis yra ūkis ir infrastruktūra. Ši sritis reikalauja daugiausia laiko ir resursų. Nuolat reikia rūpintis kelių priežiūra – po lietaus lyginti žvyrkelius, „lopyti“ asfalto duobes, žiemą, kaip vaizdingai sakau, prasideda įtempta kova su sniegu ir plikledžiu.

Daug rūpesčių ir darbų, skirtų aplinkai tvarkyti. Tai viešųjų erdvių priežiūra – vasarą reikia nupjauti žolę, rudenį sugrėbti lapus, genėti medžius. Yra daug komunalinių darbų – perdegusių gatvių žibintų keitimas, šiukšlių išvežimo problemos (daug rūpesčių dėl nelegalių sąvartynų pamiškėse), kapinių vandentiekio ir atliekų tvarkymas.

Atvirai pasakysiu, kad emociškai sunkiausi yra socialiniai reikalai ir konfliktų sprendimas. Seniūnui dažnai tenka būti ir psichologu, ir taikdariu. Kyla kaimynų „karai“ ir ginčai dėl sklypų ribų, per aukštų tvorų, kitiems nepatinka lojantys šunys, garsi muzika ar ne vietoje pastatytas automobilis. Visuomenė sensta, reikia pagalbos vienišiems garbaus amžiaus žmonėms, kartu su socialiniais darbuotojais rūpinamės socialinės rizikos šeimomis. Būna ir krizinių situacijų, kai tenka pagelbėti nukentėjusiems nuo gaisro, audros ar kitų nelaimingų atsitikimų.

Deja, iki šiol niekur nedingo popierių kalnai – privalome išduoti daugybę įvairių pažymų ir leidimų. Seniūnijai reikia pirkti degalų, technikos, remonto paslaugas, – visa tai reikalauja griežtų viešųjų pirkimų procedūrų. Nemažai laiko prireikia, kol atsakome į gyventojų ar institucijų raštus ir skundus.

 – Seniūnas yra savotiškas tarpininkas tarp gyventojų ir rajono valdžios. Be abejo, būna sudėtingų situacijų, prireikia ir teisinių žinių, ir kantrybės, ir įžvalgumo. Jums tikriausiai praverčia ilgametė pareigūno patirtis ir operatyvumas?

 – Vaizdingai tariant, seniūno kasdieniai reikalai – tai savotiškas „žaibolaidžio“ darbas, nuolat tenka atsidurti tarp dviejų ugnių – savivaldybės administracija reikalauja atlikti daug darbų su labai ribotais resursais, o gyventojai pagrįstai nori patogių gyvenimo sąlygų čia ir dabar (gero kelio, apšvietimo, nupjautos žolės), mat jiems dažniausiai nerūpi įvairios biurokratinės procedūros ar viešųjų pirkimų terminai. Seniūnas gyventojui turi suprantamai paaiškinti, kodėl to ar kito darbo negalima atlikti tuoj pat ir paskubomis, viską daryti privalu nuosekliai ir pagal reikalavimus.

Taip, seniūnas turi žinoti įstatymus, terminus, kad žmogui suteiktų tikslią informaciją, suprantamai jam paaiškintų. Supratingumas ir empatija yra gyvybiškai svarbūs, nes į seniūniją žmonės ateina įpykę, nusivylę ar ištikti bėdos. Žmogus nori, kad jį pagarbiai išklausytų, išgirstų jo problemą. Seniūnas, kuris moka nuoširdžiai kalbėtis su žmonėmis, net ir neturėdamas didelio biudžeto, bendruomenėje bus gerbiamas. Iš tikrųjų tai sunki, bet bendruomenei be galo svarbi misija.

 – Joniškis itin saugo savo krašto tradicijas...

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.