Nesibaigiantys darbai sode, darže ir gėlyne...

Paskutinis šansas imtis sekatoriaus

Šį mėnesį bunda sodai, sprogsta agrastų, serbentų, brinksta kaulavaisinių pumpurai, vėliau – sėklavaisinių. Todėl kol pumpurai nepradėjo skleistis, suskubkite apgenėti obelis, kriaušes, slyvas.

Per stipriai augančias obelų ir kriaušių veisles galite genėti kiek vėliau, jau susprogus pumpurams, tada išaugs mažiau vilkūglių. Padarytas žaizdas užtepkite purškiamu sodo tepalu.

Šiuo metu nerekomenduojama genėti vyšnių ir trešnių. Tai padarysite nuėmę derlių, tuomet augalams kils mažesnis pavojus užsikrėsti žievės ir medienos ligomis.

Kai sode išsprogs vaiskrūmių ir vaismedžių pumpurai, profilaktiškai nupurkškite sodo augalus insekticidais ir fungicidais. Taip apsaugosite juos nuo kenkėjų ir ligų.

Sodinkite, sodinkite

Išėjus pašalui ir pradžiūvus dirvai, sodinkite kaulavaisių ir sėklavaisių, vaiskrūmių sodinukus. Anksčiausia išsprogsta vaiskrūmių pumpurai, tad pirmiausia imkitės jų. Naujai įsigytus sodinukus stenkitės pasodinti iki vegetacijos pradžios, maždaug balandžio vidurio.

Vyšnias, trešnes, abrikosus, persikus, slyvas geriau sodinti dabar, o ne rudenį, nes pasodinti prieš žiemą kaulavaisiniai vaismedžiai nespėja prigyti ir pasiruošti šalčiams. Jie yra lepesni nei sėklavaisiniai vaismedžiai.

Sodinukus sodinkite į iš anksto paruoštas duobes. Kai juos palaistysite ir vanduo susigers, pomedžius mulčiuokite durpėmis arba kompostine žeme.

Nepamirškite medelį pririšti prie dviejų iš šonų įbestų kuolų. Medelio žievę apsaugokite kokia nors medžiaga, pavyzdžiui, porolonu, kad kuolai ir virvutė jos netrintų. Trečdaliu patrumpinkite sodinukų šakeles – geriau prigis ir augs.

Eilute augančias avietes pririškite prie ištemptos vielos. Agrastus, serbentus, lazdynus ir kitus sodo augalus dauginkite atlankomis.

Nuo balandžio vidurio jau galite sodinti braškių daigus.

„Vitaminai“ augalams

Vaismedžius ir vaiskrūmius pastiprinkite kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu – įterpkite jas į žemę. Pavasarį pasodintus sodo augalus patręškite vėliau, kai prigis, maždaug po 3 savaičių, amonio salietros trąšomis.

Vaismedžių skiepai

Antrojoje balandžio pusėje–gegužės pradžioje, iki išsiskleidžiant pumpurams, skiepykite ir perskiepykite obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, trešnes, persikus ir abrikosus.

Medeliams skiepyti ūglių turite būti paruošę iš anksčiau. Jei to nepadarėte, dar galite prisipjauti sode, tik atkreipkite dėmesį, kad jie būtų sveiki ir nepradėję sprogti.

Į šiltnamius keliauja žaluma

Šildomuose šiltnamiuose jau galite prižiūrėti augančius paprikų, baklažanų, pomidorų ir agurkų daigus. Nešildomuose – sėkite ridikėlius, salotas ir atželdinkite svogūnų ropeles.

Jei oras palankus, balandžio pabaigoje nešildomuose šiltnamiuose galima pasodinti agurkų ir pomidorų daigų. Saugodami nuo šalnų, pridenkite juos polietileno ir keliais daržo plėvelės sluoksniais, o šalia vazonėlių pastatykite plastikinių karšto vandens butelių.

Jei bulvės dar nesudygo...

Jei kovą nespėjote pradėti daiginti sėklinių bulvių, padarykite tai dabar. Bulvių gumbus susluoksniuokite dėžėse su pjuvenomis, durpėmis ar kompostu, palaistykite kambario temperatūros vandeniu ir laikykite tamsioje 12–15 °C patalpoje. Taip daiginamos bulvės sudygs per 15–20 dienų.

Sužaliavus paprastajai ievai, lengvesnėse dirvose, aukštesnėse vietose, geriausiai su nuolydžiu į pietų pusę, pasodinkite daigintų ankstyvųjų bulvių. Gumbus į žemę dėkite negiliai, nes giliau dirva dar nebūna įšilusi, o apkaupdami pastorinsite žemės sluoksnį.

Dirvai pradžiūvus, supurenkite daugiamečių daržovių – svogūnų, rabarbarų, rūgštynių, vaistinių smidrų – tarpueilius ir pridenkite polietileniniais gaubtais. Pridengtos greičiau atžels. Vėliau gaubtus galėsite perkelti ant ankstyvosios sėjos daržovių, taip jas apsaugosite nuo šalnų.

Daugiametes daržoves ir prieskoninius augalus patręškite kompleksinėmis (N:P:K 10:10:20) trąšomis po 20–30 g/kv. m.

Daržai ir gamtos reiškiniai

Jau pačioje žemdirbystės užuomazgoje žmonės atidžiai stebėjo gamtą, jos reiškinių įtaką puoselėjamiems augalams. Iki šiol dairomės į dangų, domimės orų prognozėmis, stebime, kada kokie augalai žydi ir pagal tai rikiuojame žemės darbus.

Pražydus ankstyvajam šalpusniui, sėkite morkas (jas galėsite ragauti ir vasarą, ir rudenį), pastarnokus, ropes, ridikus (valgysite vasarą), ridikėlius, salotas, krapus, špinatus, svogūnus, petražoles, daržinius žirnius. Lysves laikinai pridenkite daržo plėvele.

Sužaliavus paprastajai ievai, sėkite burokėlius, geltekles, pupas, salotas, svogūnus, špinatus, daržinius žirnius, sodinkite ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų daigus, taip pat porų daigus ir svogūnų sėjinukus.

Prieš šalnas palaistykite lauke pasodintas daržoves, pridenkite daržo plėvele.

Krienų, rabarbarų, žieminių svogūnų, topinambų, vaistinių smidrų ir daugiamečių prieskoninių augalų galite padauginti kero dalimis.

Dekoratyviniai augalai taip pat laukia žirklių

Pasirodžius saulutei ir sušilus orui, spalvingais žiedeliais pražydo eleborai, krokai, scylės, ankstyvosios tulpės, žydrės, raktažolės, saulutės, įvairiaspalvės našlaitės. Išėjus pašalui, atidenkite uždengtus augalus, sugrėbkite vėjo atneštus ar vėlai nukritusius lapus, nurinkite kitas augalų liekanas.

Nešildomame šiltnamyje galite pasėti trumpesnės vegetacijos vienmečių gėlių: gvaizdūnių, serenčių, šalavijų, margenių, lobularijų, sukučių, dekoratyvinių kopūstų ir įvairių sausažiedžių gėlių.

Jei nespėjote kovą, tai balandžio pradžioje, kol neišsprogo pumpurai, genėkite vasaržalius medžius ir krūmus: kaulenius, ligustrus, gudobeles, erškėtrožes, buksmedžius, mahonijas, lazdynus, liepas, karklus, karaganas. Bet pavasarį žydinčių forsitijų ir alyvų dabar nelieskite, nugenėsite augalams nužydėjus.

Ypač svarbu nesuvėluoti genėti anksti pavasarį prabundančių medžių: alksnių, beržų, buku, klevų, riešutmedžių, skroblų.

Sodinimo įkarštis ir želdyne

Nuo balandžio pradžios iki išsprogs pumpurai, sodinkite vasaržalius ir visžalius augalus. Beje, išaugintus vazonuose tai daryti galite visą vegetacijos periodą.

Į paruoštas duobes (jos turi būti šiek tiek didesnės nei augalo šaknynas) augalus sodinkite tokiu pat gyliu, kaip jie augo anksčiau, neužberkite šaknies kaklelio. Visžalius rododendrus sodinkite į specialiai paruoštą rūgščios žemės mišinį pusiau pridengtose nuo saulės vietose.

Balandžio pabaigoje jau galėsite sodinti kardelius, acidanteras, montbretes, tigrenes, frezijas, galtonijas bei kiškiakopūsčių gumbelius. Į žemę dėkite tik sveikus gumbasvogūnius, kasmet pasirinkdami vis kitą vietą.

Lauke ar inspektuose pasėkite dekoratyvinių medžių ir krūmų sėklų, o daugiametes gėles jau galite persodinti į kitą vietą.

Gėlynai laukia pastiprinimo

Jei aplink rododendrus (pasodintus ne šiais metais) ir kitus visžalius lapuočius ar spygliuočius žemė sausa, gausiai ją palaistykite. Bet prieš tai supurenkite žemę, kad geriau sugertų vandenį. Rododendrus ir viržius tręškite amonio sulfato (20–25 g/kv. m) arba kitomis rūgščiamėgiams augalams skirtomis trąšomis.

Sumedėjusius dekoratyvinius augalus pastiprinkite granuliuotomis, lėtai tirpstančiomis trąšomis įterpdami jas į dirvą (25–30 g/kv. m). Maisto medžiagų pakaks 3–4 mėnesiams.

Svogūnines ir daugiametes gėles tręškite kompleksinėmis trąšomis (N:P:K 14:11:25) po 20–30 g/kv. m. Daugiametes taip pat galite tręšti lėtai tirpstančiomis trąšomis (20–25 g/kv. m).

Nuo vejų nugrėbkite lapus, jas vėdinkite, tręškite kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu (20–30 g/kv. m).

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Rūtos Antanaitienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.