Neužteks alaus pupų pertekliui suvalgyti

Kelerius pastaruosius metus liepos–rugpjūčio mėnesiais Lietuva spręsdavo didįjį galvosūkį: kur sukrauti ir kaip nuvežti pirkėjams rekordinius grūdų derlius. Anot grūdų elevatorių vadovų, šiemet nebe grūdus, bet pagal ES klimatui ir aplinkai palankaus ūkininkavimo („žalinimo“) programą Lietuvoje pridygusias „sėjomainines“ pupas, žirnius sunkiausia bus surinkti iš ūkininkų ir saugoti sandėliuose, nes teks laikytis kitokių saugojimo technologijų. Vakar į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) atvykę Lietuvos geležinkelių, Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai pažadėjo, kad visus grūdus ir ankštines kultūras be jokių nesklandumų perveš, perplukdys pirkėjams (nors nuolatiniai lietuviškų grūdų importuotojai iraniečiai kviečių ir rugių jau turi iki soties). Tačiau malūnininkai nieko neatsakė į ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko klausimą, per kiek laiko jie atsiskaitys su žemdirbiais ir kokios bus grūdų supirkimo kainos.

Be ceremonijų Aptarti grūdų rinkos padėties neatvyko premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas žemės ūkio klausimais Adolfas Damanskis, nors jo laukta iki pat susitikimo pabaigos, o žemės ūkio viceministras Saulius Cironka atsiuntė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėją Vid­mantą Ašmoną. Kadangi grūdų perdirbėjų, geležinkelininkų ir uostininkų ŽŪR priesalyje vakar susirinko labai daug, Rūmų pirmininkas A. Stančikas pasiūlė: „Mes ne anglai, kurie labai prisilaiko ceremonijų, todėl galite kalbėti nepristatyti.“

Atsargus optimizmas Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys Romas Majauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis prognozavo neblogą šiemetį grūdų derlių (žinoma, jeigu Lietuvos neištiks stichinė sausra ar uraganai). Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė žadėjo, kad asociacijos įmonės visus žemdirbius priims, niekam nereikės vežtis namo nei žirnių, nei pupų. Patys grūdų perdirbėjai nebuvo tokie optimistai.

Elevatoriai neatlaikys kultūrų įvairovės? Pasak UAB „Agrochema“ grūdų verslo grupės direktoriaus Dariaus Karpavičiaus, elevatoriai nebuvo suplanuoti tokiai augalų įvairovei – kviečių net penkios klasės, rugiai, kvietrugiai, o dar ir žirniai, pupos užgriuvo. AB „Kauno grūdai“ augalininkystės verslo vadovo Raimundo Surdoko nuomone, net ir labai gerai pasirengus supilti sandėliuose grūdus, atsitiktinumų nepavyks išvengti. Anot grūdų perdirbėjų, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „žalinimo“ priemonė skatino auginti pupas, o kur jas dabar dėti, kaip rasti prekybos rinką – neaišku (tik traiškytų pupų pirkėjų būna daugiau), be to, reikės papildomų įrenginių maistinėms ir pašarinėms ankštinėms kultūroms laikyti. „Pupos ir žirniai – ne sojos“, – atsiduso Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė D. Ruščiauskienė, galvojanti, kad sėjomainai pagal „žalinimo“ programą reikėjo paieškoti kitokių augalinių baltyminių kultūrų.

Uostas ne guminis, bet jūra – plati Užtat visiems nuotaiką praskaidrino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos vadovo pavaduotojas Saulius Stasiūnas. Pasak šio pareigūno, ankstesnių metų klaidos, kai trūkdavo vagonų grūdams pervežti, nebepasikartos: 947 vagonai išnuomoti, 185 atsarginiai laukia užsakovų. Į vagonus galima bus sukrauti apie 0,5 mln. t grūdų „Jeigu reikės daugiau vagonų, kreipsimės į baltarusius. Kitų nuolatinių mūsų partnerių ukrainiečių depuose prigrūsta daug neremontuotų vagonų. Ukrainai kyla rūpesčių dėl derliaus, ši šalis nusprendė niekam neskolinti tinkamų naudoti grūdvežių, nesiųs jų į užsienį“, – kalbėjo S. Stasiūnas. UAB „Vakarų krova“ direktorius Gediminas Rimkus pranešė, kad Klaipėdos uostas gali saugoti iki pusės milijono tonų grūdų. „Sandėliai tušti. Bet uostas – ne guminis. Ir saugoti grūdus – ne pagrindinė jo paskirtis“, – pabrėžė G. Rimkus. A. Stančikas pajuokavo, kad jūra didelė ir plati...

Buitinė diplomatija Išalkęs didysis kombinatorius Ostapas Benderis, nesulaukęs, kada plepi namų šeimininkė pamaitins jį ir bajorų vadovą Kisą Vorobjaninovą, pagudra­vo: „Berlyne nesuprasi, ką vo­kiečiai valgo, – vėlyvus pietus ar ankstyvą vakarienę.“ ŽŪR vadovui A. Stančikui diplomatiškai užsiminus, kad ūkininkai išleidžia pinigus jų dar negavę, ir paklausus, kada grūdų perdirbėjai atsiskaitys su žemdirbiais ir kiek mokės, malūnininkai tylėdami nuleido galvas ir ilgai žiūrėjo į žemę. LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis prisiminė, kad pupos tinka prie alaus. Rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis pasiūlė: „Gerkime alų, padėsime ūkininkams atsikratyti baltyminių augalų.“ J. Kraujelis vėliau pasitaisė, kad pašarinės pupos netinka užkandai. ŽŪM Augalininkystės skyriaus vedėjas V. Ašmonas džiaugėsi, kad perdirbėjai, geležinkelininkai, dokininkai su ūkininkais puikiai sutarė, todėl jo dvylekio, trigrašio neprireikė.

Autoriaus nuotraukos

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.