Niukaslio ligos proveržis kaimyninėje Lenkijoje – neslūgsta

Pastarosiomis savaitėmis Niukaslio ligos atvejų Lenkijoje gerokai padaugėjo, todėl ir Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) neseniai išplatintas įspėjimas tampa dar prasmingesnis.

Ligos plitimas

Iki 2023 m. vidurio užkratas atrodė  nepavojingas – Lenkijoje jo nebuvo jau beveik 50 metų. Iki praėjusių metų lapkričio protrūkiai čia buvo gana reti – 2023 metais buvo patvirtinti keturi, o 2024 metų sausio – spalio mėnesiais – tik trys. Židiniai buvo nedideli. Pernai iki lapkričio protrūkiai kilo tik Monieckių rajone Palenkėje.

Deja, pastarieji du mėnesiai atnešė nerimą keliantį statistikos augimą. Prie minėtos Palenkės užkrėstos teritorijos prisijungė Balstogės, Sokulkos ir Semiatičės apskritys. Liga taip pat pasireiškė rytinėje Mazovijos vaivadijos dalyje (Siedlcės ir Lošicės apskrityse) bei Palenkės Bialos apskrityje Liublino vaivadijoje.

Nerimą kelia ir tai, kad Niukaslio ligos protrūkiai tarp laukinių paukščių atsirado visai kitame Lenkijos regione – Mažosios Lenkijos, Silezijos ir Pakarpatės vaivadijose.

„Su dideliu susirūpinimu stebime situaciją, susijusią su Niukaslio ligos plitimu mūsų šalyje. Tai liga, kurios mūsų šalyje nebuvo jau beveik 50 metų, deja, jau antri metai, kai ji vėl pasireiškia rudenį ir žiemą. Tai įpareigoja mus veikti, ypač todėl, kad, skirtingai nei paukščių gripas, mes turime veiksmingą ligos kontrolės priemonę – vakcinas“, – portalui farmer.pl sakė Nacionalinės paukštininkystės tarybos – Prekybos rūmų valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dariuszas Goszczynskis.

Veiksminga vakcinacija

Pasak jo, vakcinos turi nemažai privalumų. Po pakartotinos vakcinacijos užtikrinamas aukštas antikūnų kiekis, tačiau gali prireikti ir dar vienos vakcinos dozės.

Kita vertus, vakcinuojant išvengiama eksporto rinkų uždarymo, paukštininkystės sektorius nepatiria papildomų ekonominių nuostolių.

„Tačiau kad skiepai atliktų savo funkciją ir sukurtų savotišką „būrio imunitetą“, reikia, kad būtų skiepijami visi paukščių būriai. Tai taikoma ne tik komerciniams, bet ir smulkiems naminiams ūkiams. Biologinio saugumo ir vakcinacijos veiklos trūkumas nekomerciniuose ūkiuose turės neigiamos įtakos visiems regiono gamintojams“, - komentavo ekspertas.

Apeliuoja į smulkiųjų sąmoningumą

Jis sako, jog situacija yra rimta ir kiekvienas naujas protrūkis reiškia ne tik nuostolius, susijusius su jo neutralizavimu, bet ir ekonominius padarinius, suvaržant sektoriaus eksporto galimybes. Laimei, dauguma reikšmingų naminių paukščių augintojų pripažįsta regionavimo principus, todėl eksporto ribojimai dažniausiai taikomi arba zonai, nurodytai aplink protrūkį, arba kelioms apskritims. Nors pasitaiko, kad apribojimai taikomi didesniam plotui, pramonė stengiasi, kad regionavimo taisyklės būtų taikomos kuo mažesniems plotams.

Ekspertas taip pat kreipėsi į visus veisėjus, kviedamas išlaikyti aukštus biologinės apsaugos standartus. Stambiųjų gamintojų tuo įtikinėti nereikia – jau ne vienerius metus vyraujančioje paukščių gripo eroje niekas nenuvertina biologinio saugumo svarbos. Tačiau mažųjų laikytojų sąmoningumas išlieka menkas.

Lietuvos situacija

„Situacija Lenkijoje keičiasi labai sparčiai... Liga agresyvi, ja serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Ji gali plisti per užkrėstus paukščius, jų produktus arba net migruojančius laukinius paukščius. Lietuva ribojasi su Lenkija, jas kerta pagrindiniai migruojančių paukščių maršrutai, todėl ligos patekimo rizika į mūsų šalį išlieka reali. Pagrindinė problema – ne tik galimi ekonominiai nuostoliai dėl prekybos apribojimų, bet ir pavojus paukščių gerovei bei šalies biologinei įvairovei, nes liga sukelia masinius gaišimus. Kol liga dar nepateko į šalį, privalome pasiruošti bei užtikrinti biologinę saugą paukščių laikymo vietose ir tokiu būdu užkirsti kelią galimai krizei paukštininkystės sektoriuje. Paukščių laikytojus raginame kelti budrumą į aukščiausią lygį,“ – įspėja Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

Pasak VMVT Priežiūros departamento vyr. veterinarijos gydytojos Vilijos Grigaliūnienės, vakcinacija, biosaugos priemonės ir paukščių laikytojų išmanymas apie ligą ir jos pasekmes yra esminiai veiksniai, užtikrinantys sėkmingą šios ligos prevenciją ir valdymą. Tai yra labai greitai plintanti užkrečiama paukščių liga, kurią sukelia paramiksovirusas. Ji gali paveikti įvairių rūšių paukščius – nuo naminių vištų iki laukinių paukščių. Pagrindiniai ligos simptomai yra kvėpavimo sutrikimai, sumažėjęs kiaušinių dėjimas, nervų sistemos pažeidimai ir staigus paukščių gaišimas.

„Lietuvoje vakcinacija nuo šios ligos yra savanoriška, tačiau ne visi ūkiai taiko vakcinacijos programas. Paukščių laikytojai turi būti budrūs ir įvertinti vakcinacijos naudą siekiant išvengti galimų protrūkių. Nustačius šią ligą Lietuvos paukščių ūkyje, visi paukščiai nedelsiant naikinami, ūkyje vykdoma dezinfekcija, o šalies paukštininkystės sektorius gauna griežtus eksporto ribojimus. Tokie ribojimai sukelia didelius ekonominius nuostolius ne tik užkrėstam ūkiui, bet ir visam paukštininkystės sektoriui. Tik prevencija ir biosauga gali apsaugoti nuo tokių pasekmių,“ – primena V. Kiudulas.

VMVT specialistai primena, kad pagrindinė prevencijos priemonė nuo šios ligos – naminių paukščių vakcinacija. Vakcinos efektyviai sumažina ligos paplitimą, mirtingumą ir palengvina simptomus. Taip pat svarbu griežtai laikytis higienos taisyklių, vengti bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais ir reguliariai dezinfekuoti ūkį. Ypatingą dėmesį būtina atkreipti į stebėsenos sistemų stiprinimą siekiant operatyviai identifikuoti įtariamus ligos atvejus. Modernios diagnostikos priemonėmis virusas greitai nustatomas, todėl galima laiku imtis reikalingų veiksmų.

Parengė Ričardas Čekutis