Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023

Norėjo didesnės paramos – liko prie suskilusios geldos

2022/12/13


Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra ant bangos: daugėja grynaveislių ir mišrūnų galvijų, plečiasi juos auginančių ūkininkų gretos, auga pajamos iš šios žemės ūkio šakos. Tačiau mėsinių galvijų augintojai pastebi, kad šis augantis sektorius nebetenka valstybės dėmesio, paramos ir dažnai yra paliekamas likimo valiai.

Daugėja grynaveislių galvijų

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) vadovė Vilma Živatkauskienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad šalies ūkiuose yra laikomi 64 569 grynaveisliai mėsiniai galvijai, jų skaičiaus augimas itin spartus: 2017 m. jų buvo 35 901, o 2014 m. – tik 19 860. „Grynaveislių galvijų kartu su mišrūnais šiandien yra priskaičiuojama apie 200 tūkst., nors 2014 m. jų buvo tik kiek daugiau nei 120 tūkst.“, – sakė V. Živatkauskienė.

LMGAGA vadovė pasidžiaugė, kad per dešimtmetį gerokai padaugėjo ir jos vadovaujamos asociacijos narių. „Prieš 10 metų asociacijoje buvo kiek daugiau nei 200 narių, o dabar jau artėjame prie 600“, – tikino V. Živatkauskienė.

Veiverių seniūnijoje ūkininkaujantis Ovidijus Drūlia laiko 30 mėsinių limuzinų veislės karvių ir porą veislinių bulių. Šalia jų – nemažas pulkas prieauglio. Ūkininkas geru žodžiu minėjo anksčiau buvusią valstybės paramą veisliniams gyvuliams įsigyti. „Eilę metų buvusi parama davė akivaizdžių rezultatų – ūkių mėsinių galvijų bandos išsiplėtė, pagerėjo veisline ir kokybine prasme“, – kalbėjo O. Drūlia, akcentuodamas, kad augintojai jau suprato, jog iš šleivo ar kreivo gero rezultato tikrai nebus. Prienų r. ūkininkas ir pats du kartus pasinaudojo parama veisliniams galvijams įsigyti. Kartą – pirkdamas 30 limuzinų veislės telyčių, kitą – Prancūzijoje įsigydamas du veislinius bulius.

Vilma Živatkauskienė pasigenda viešumo Veislininkystės komisijos darbe.

Perspektyvi žemės ūkio šaka – verta paramos

„Mėsinė gyvulininkystė plečiasi, todėl parama šiam sektoriui yra labai svarbi, – ŪP sakė O. Drūlia, primindamas, kad anksčiau pinigų dalinai kompensuoti veislinių gyvulių įsigijimą pakakdavo, o dabar jų trūksta. – Veislinis galvijas tikrai kainuoja daugiau, todėl parama buvo reikšminga, o užėjus sunk­mečiui, naiviai numesti frazę, „kad lėšų buvo skirta tik tiek ir daugiau jų nėra kur ieškoti“, yra grynas neūkiškumas.“

Ovidijus Drūlia žino, iš kur paimti paramai trūkstamų lėšų.

Ūkio vairą iš tėvo perėmęs vyras teigė suprantąs, kad valstybės biudžetas ne guminis, tačiau vien dėl padidėjusių kainų ir nuo jų sumokamo PVM lėšų yra gaunama gerokai daugiau. Be to, mėsinė gyvulininkystė sudaro galimybę Lietuvos ūkininkams parduoti mėsą, o ne grūdus, tai gerokai didina įplaukas į valstybės biudžetą.

„Gal kai kam atrodo, kad mėsines galvijininkystės sektorius pilnai užkrautas ir nebereikia investuoti į kokybę, tačiau tikrąją padėtį matantys ūkininkai sukandę dantis be paramos investuoja į veislinių galvijų įsigijimą“, – teigė O. Drūlia, tikindamas, kad jam labai liūdna, kai pinigai švaistomi betiksliams mokymams, o kelių šimtų tūkstančių kokybei nerandama. „Gaunasi toks paradoksas – valstybės lėšos skiriamos mokymams, kaip auginti kokybiškus galvijus, o pačių galvijų įsigijimui paremti pinigų nebelieka“, – sakė ūkininkas.

Tinkamiausia genetika – užsienyje

Mėsinius galvijus veisiantis Kėdainių r. ūkininkas Mantas Vaitelis taip pat pajuto sumažėjusią paramą jiems įsigyti. „Mažiau nei prieš mėnesį Prancūzijoje vykusiame aukcione už savo lėšas pirkau veislinį bulių, jis ūkiui su parvežimu kainavo apie 6,5 tūkst. Eur“, – ŪP pasakojo Pernaravos seniūnijoje limuzinus auginantis ūkininkas. Pasak jo, būtų gerai, jei valstybės parama bent išliktų tokia kaip buvusi, o dabar ji mažėja. „Mes tai jaučiame ne tik pirkdami gyvulius savo ūkiui, bet ir parduodami veislinius limuzinus kitiems Lietuvos ūkininkams“, – kalbėjo M. Vaitelis, tikindamas, kad dabar norinčiųjų įsigyti veislinių galvijų gerokai sumažėjo.

Mantas Vaitelis pastebi veislinių gyvulių rinkos sąstingį Lietuvoje.

O. Drūlia taip pat neseniai užsienyje savo ūkiui pirko tris veislines telyčias. „Gyvulių pirkimo niekas nekompensavo, tačiau norint išlaikyti bandos produktyvumą, laikas nuo laiko būtina į ją įnešti šviežio kraujo“, – sakė ūkininkas. Telyčios užsienio aukcione jam kainavo po 2 tūkst. Eur, plius gyvulių parvežimo į Lietuvą kaštai.

Lietuvoje užaugintos mėsinės veislinės telyčios kainuoja 1,3–1,8 tūkst. Eur, bulių kainos svyruoja nuo 2,5 tūkst. iki 4 tūkst. Eur, o štai užsienyje už veislinį bulių tenka pakloti ir 5 tūkst., ir tai jei gerai pasiseks. Pirkdami Lietuvoje užaugintus veislinius gyvulius ūkininkai šiek tiek rizikuoja dėl genetikos, tačiau „šviežio kraujo“ ieškoti užsienyje išgali tikrai ne kiekvienas.

O. Drūlia piktinasi ir, jo nuomone, neteisinga paramos skirstymo tvarka. „Kur tai matyta, kad visą valstybės paramą veisliniams gyvuliams įsigyti išsidalija 2–3 ūkiai, manau, šioje vietoje LMGAGA vadovai turėtų parodyti daugiau iniciatyvos ir pakeisti esamą situaciją“, – savo mintis dėstė Prienų r. gyvulininkystę plėtojantis žemdirbys.

Kitąmet paramos nebebus

Norėdami sužinoti apie tolimesnę valstybės paramą įsigyjant veislinius galvijus kreipėmės į LMGAGA asociaciją ir iš jos vadovės išgirdome visus augintojus šokiruosiančią žinią: „Šie metai yra paskutiniai, kai iš valstybės biudžeto lėšų mokama parama už įsigytus grynaveislius ūkinius gyvūnus.“

V. Živatkauskienė redakcijai teigė, kad šiemet šiai priemonei buvo skirta 1 414 mln. Eur. „Tai buvo mažesnė suma nei pernai, nors asociacija aktyviai domėjosi ir kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, siekdama, kad būtų skirta kuo daugiau pinigų grynaveislių gyvulių įsigijimui kompensuoti“, – kalbėjo LMGAGA vadovė.

Redakcijos pašnekovė papasakojo, kad jau pirmajame paraiškų surinkimo etape asociacija buvo informuota, kad paraiškų galvijams įsigyti pateikta dvigubai daugiau, nei yra lėšų, tačiau tikslios informacijos ir protokolų iš vykusių paramos skirstymo posėdžių jie negavo. „Jau kelinti metai negalime dalyvauti Veislininkystės komisijos darbe, net negalime stebėti komisijos posėdžių“, – apgailestavo V. Živatkauskienė, užsimindama, kad net paprašius susipažinti su protokolais, tokia galimybė nebūdavo sudaryta. Anot jos, asociacija neturi informacijos apie asmenis ar įmones, teikiančias paraiškas gyvulių įsigijimui kompensuoti, ji taip pat užtikrino, kad tikrai ne visi besikreipiantieji buvo LMGAGA nariai.

 

ŪP korespondentas Dainius ŠEPETYS

Ovidijaus DRŪLIOS, Manto VAITELIO ir redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2023/01/28

Valstybė smūgiuoja veislininkystei – atsikrato įmonių

Veislininkystės įmonių privatizavimą žemdirbių atstovai vadina istorine klaida ir pabrėžia, kad nacionalinę veislininkystę žlugdyti gali tik labai netoliaregiška valdžia. Šioms įmonėms aukciono plaktuku mojavo dar ankstesnės kadencij...
2023/01/28

Braškių pilkojo puvinio sukėlėjo kontrolė eteriniais aliejais

Pastaruoju metu eteriniai aliejai ir ekstraktai tiriami kaip viena iš priemonių, siekiant sumažinti pesticidų naudojimą augalų apsaugos srityje. Alternatyvios priešgrybinės medžiagos yra svarbios ekonominiu atžvilgiu itin žalingų pat...
2023/01/28

Tarptautinį narkotikų gabenimo verslą organizavusiam panevėžiečiui – teismo nuosprendis

Daugiau kaip 300 kg kokaino neteisėtą gabenimą jachta organizavusiam ir beveik 760 kg kanapių dervos pervežimą iš Ispanijos į Rusiją koordinavusiam piliečiui E. M. skirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2023/01/28

Žalumynai ant palangės: nestandartiniai sprendimai

Žalumynų ant palangės galima užsiauginti ir taip, kad jie puoštų namus – tarkim, svogūnų laiškų saldaininėje su akmenukais. Salotoms galima suteikti antrą gyvenimą, o imunitetą sustiprins ir švieži morkų lapeliai.
2023/01/28

Trąšų rinka: ar po sunkių 2022-ųjų galime tikėtis geresnių 2023 metų?

Praėjusieji metai trąšų rinkai buvo sudėtingi. Įtampa dėl kylančių kainų rinkoje buvo jaučiama jau 2021-ųjų pabaigoje. O 2022 m. vasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, situacija tapo dramatiška. Agroverslo bendrovės „Agrochema&ldq...
2023/01/28

Lietuviškos simfonijos pradininką primena viena Plungės gatvė

Juozas Žilevičius – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas. Simfonija f-moll, kuri buvo parašyta 1919 m., o po kelerių metų atlikta Kaune – laikoma pirmąją lietuviška sim...
2023/01/28

Ūkininkavimas – perspektyvus verslas

„Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu. Ūkininke tapau, bet akmenis vis tie...
2023/01/28

Tėvų ir vaikų santykiai: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir labai surūdijusią spyną

Kristina su vyru augina 4 vaikus, vyriausiam dabar 16 metų, o jauniausiam – 7-eri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su vaikais. Ji antrus metu...
2023/01/28

Pusryčiai – hamletiškas klausimas

Valgyti pusryčius ar nevalgyti? Tokios mintys aplanko bent pusę mūsų ryte. „Pusryčius suvalgyk pats“, – teigia patarlė, o jai pritaria ir šiuolaikinė dietologija. Kai reikia skubiai nuspręsti, ką valgyti, o laikrodis rodo,...