Nori paramos technikai – tilpk į rėmus

Naudinga abiem pusėms

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) parengė ir patvirtino Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodiką, kuri naudojama vertinant žemdirbių investicinės paramos paraiškas.

NMA vadovas Fortunatas Dirginčius Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) teigė, kad metodika naudojama vertinant įsigyjamų investicijų – žemės ūkio technikos ir įrangos – atitiktį ūkių gamybiniam potencialui ir yra paranki ir paramos gavėjams, ir paramos administratoriams – ji leidžia sutrumpinti paramos vertinimo laiką, neapkrauna agentūros darbuotojų ir paraiškų teikėjų papildomais darbais. „Tai yra labai lanksti metodika, kuri palengvina patį procesą, ir yra naudinga abiem pusėms“, – tikino F. Dirginčius.

Jis aiškino, kad jeigu žemės ūkio technikos ir įrangos parametrai atitinka metodikoje nustatytus reikalavimus, paraiškai atveriamas žalias koridorius – nėra užduodami papildomi klausimai ir ji greičiau tvirtinama. Jei planuojama įsigyti didesnių pajėgumų ar parametrų techniką ar įrangą, nei numatyta metodikoje, kartu su paraiška būtina pateikti skaičiavimus, pagrindžiančius investicijų atitiktį ūkio gamybiniam potencialui, ar aprašymą, kokia yra planuojama ūkio veikla perspektyvoje. Jeigu pagrindimas tinkamas, parama skiriama visai investicijai.

Trečias variantas, kai parametrai viršija numatytus metodikos reikalavimus, bet pareiškėjas nori įsigyti bangesnę techniką ar įrangą, jis tą skirtumą apmoka savo lėšomis, o parama skiriama tik atitinkančiai ūkio gamybinį potencialą investicijos daliai.

„Metodika pradėta rengti dar 2023-iųjų lapkritį, derinta su socialiniais partneriais ir tobulinta. Buvo itin plačia apimtimi atsižvelgta į teiktus pasiūlymus, pastabas ir bene 70 proc. pakeista, palyginti su pirminiu variantu“, – akcentavo NMA vadovas.

Maus ant vieno kurpalio

Tačiau tiek ūkininkų, tiek technikos pardavėjų atstovai iš peties kritikavo metodiką. „Tai primena senus kolūkių laikus ir yra panašu į bandymą visus mauti ant vieno kurpalio. Gal dar lieps vienos spalvos traktorius pirkti“, – „Ūkininko patarėjui“ piktinosi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) atstovas Saulius Daniulis.

KRK ūkininkas akcentavo, kad NMA patvirtinta metodika nedera su ūkių modernizavimu. „Orientuojamasi į kilovatus, bet neatsižvelgiama į traktoriaus technologijas – automatinį vairavimą, dubliuotus ratus, išmetimus ir kt. Tai, kas modernu, negali būti pigu. Nusipirkus gerą šiuolaikišką traktorių, jis tarnaus 10–15 metų. Bet jeigu pirksime ne inovacijas, o kilovatus, tai po 5 metų ūkininkas techniką nuolat remontuos ir negalės dirbti. Tas pats bus ir su padargais, purkštuvais, kombainais. Jeigu kalbame apie investicijas, tai turbūt kiekvienas ūkininkas geriausiai žino, ko jam reikia. Geras daiktas niekada nebus pigus“, – konstatavo S. Daniulis.

Nori labiau kontroliuoti?

Bulvių augintojo Edo Sasnausko įsitikinimu, tokia metodika niekam nereikalinga, nebent tik tiems, kurie siekia didesnės ūkininkų kontrolės. Jis teigė nesuprantantis, kodėl reikia apriboti paramos galimybes jaunam ūkininkui, kuris norėtų įsigyti galingesnį traktorių, nei reikia jo ūkiui.

„Kodėl gi jis negalėtų su tuo traktoriumi teikti paslaugų ir gauti papildomų pajamų? Tarkime, 50 proc. naudoja savo ūkyje, o 50 proc. – paslaugų srityje. Tokiu būdu mažas ūkis turėtų galimybę plėstis. Tai galima numatyti verslo plane ir sukontroliuoti, nes traktorius turi navigaciją. Kam brėžti rėmus pagal dirvožemio tipus, ūkio dydį? Jeigu esi mažas, tai gal tik mažą arkliuką gali turėti?.. Kaip tada tokiam ūkiui užaugti?“ – daug klausimų kėlė redakcijos pašnekovas.

Jis mąstė, kaip būtų reaguojama, jeigu ūkininkas prašytų paramos, norėdamas įsigyti, pavyzdžiui, brangią dviejų vagų bulvių sodinamąją, kainuojančią apie 80 tūkst. Eur. „Jeigu į projektą įrašysi tokią kainą, tai gali sakyti, kad rinkoje yra apstu lenkiškų sodinamųjų, kurios kainuoja 800 ar 900 Eur. Ūkininkai perka tai, ko jiems reikia, tokia metodika nesąmoninga ir nereikalinga. Ji, matyt, sukurta tam, kad galima būtų įvesti kuo daugiau kontrolės ir galbūt parodyti, kad valdininkai dirba“, – svarstė E. Sasnauskas.

Bulvių augintojas atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą, kurio, jo manymu, neįvertino aptariamos metodikos rengėjai. „Įsivaizduojama, kad didelis traktorius sunaudoja daugiau degalų, bet taip nėra. Juk mažas traktorius, dirbdamas žemę, eikvos visą savo galią, dirbs maksimaliu režimu. O tai reiškia, kad naudos daugiau degalų ir taršos bus daugiau, nei dirbant su dideliu traktoriumi, kuris naudos mažiau degalų. Sėdintieji kabinetuose žiūri į tam tikrus skaičius, galbūt dar pasitaria su kokiais nors gamtosaugininkais, bet nemato galutinio rezultato“, – ŪP apgailestavo ūkininkas.

Diskriminuoja geriausią techniką?

Metodiką triuškino ir Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) vadovas Erikas Bėrontas, ją pavadinęs tuščiu dokumentu, kuriančiu problemas pažangiems ūkininkams. Anot jo, žemdirbiai jau ir taip yra apkrauti visokių žurnalų ir kitų popierių pildymais, o valstybė dar taikosi reguliuoti, ką ir už kiek pirkti.

„Teikėme pastabas ir pasiūlymus, o paskutinės versijos, atvirai sakant, net neskaičiau, kažkoks absurdas ir tiek. Tai, manau, tuščias darbas, – atsiduso redakcijos pašnekovas. – Jeigu sukūrė tokius ribojimus su parama perkamai technikai, tai gal tada pasakys, koks oras bus per sėją ir javapjūtę, kada lis, švies saulė ir pasnigs? Gal dar nustatykime, kad traktoriai ir padargai būtų vienos spalvos, jog neterštų kraštovaizdžio?“

Jis teigė nesuvokiantis, kodėl reikia riboti galimybes renkantis traktoriaus galią. Jeigu galima pirkti 100 AG ir 200 AG traktorių, tai ūkininkas pats turėtų spręsti, kokio jam reikia – su mažesnio galingumo technika darbus nuveiksi gal per 2 savaites, o su galingesniu – per savaitę. O per darbymetį greitis gali tapti lemiama sąlyga.

E. Bėronto teigimu, pagal NMA patvirtintą metodiką ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nustatytus fiksuotus įkainius, yra diskriminuojama geriausia ir brangiausia technika – nepraeina geriausi vakarietiški prekių ženklai.

„Jeigu kalbame, kad norime turėti atnaujintą rimtą technikos parką, tam nesudaromos galimybės – nei per dydį, nei per fiksuotą įkainį. Dar įvertinkime eismo apribojimus, registravimo tvarkas ir turėsime situaciją, kad žemės ūkio technika yra nepageidaujama. Bandome atimti pagrindinį įrankį per visokius apribojimus ir galimybę laisvai konkuruoti. Žmogus į investicijas deda ir savo pinigus, bet negali pasirinkti, kokį daiktą pirkti“, – konstatavo LŽŪTA vadovas.

Jis pridūrė, kad kišimasis į laisvąją rinką ir noras reguliuoti, ką ir už kiek pirkti, nieko gero neduoda. „Asociacija ne kartą sakė, kad geriau būtų, jeigu investicinės paramos iš viso nebūtų, nes tai yra intervencija į rinką. Tą paramą geriau išdalyti per plotą, jeigu ūkininkas turės pinigų, pirks naują daiktą, jei mažiau – naudotą. Negi nesupranta, kad gyvename laisvosios rinkos sąlygomis“, – teigė E. Bėrontas.

Guldys į Prokrusto lovą

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.