Noriu visterijos, bet ji nežydi... Ką daryti?

Mados atkeliauja iš užjūrio. Nesunku pasisiūdinti ar nusipirkti naujo modelio suknelę, bet ką daryti, kai šiltoje pietinių kraštų saulėje klestintis augalas neprisitaiko prie lietuviško klimato? Kūrybiškai mąstantis sodybos šeimininkas akimirksniu pagalvos, kad tokį augalą galima pakeisti kitu, pas mus be vargo pritampančiu, o „Viržių medelyno“ savininkas Arūnas Sūnilaitis patars, būtent kokie augalai forma, spalva, žiedais ar lapais primins kelionėse matytus peizažus.

Giedrė RYMEIKĖ

Geriau pakeisti, negu vargti

„Žmonės daug keliauja po visą pasaulį, grožisi kitų kraštų augmenija, kraštovaizdžiais, gėlynais, parsiveža daug idėjų ir nori jas įgyvendinti savo sodyboje. Bėda, kad daugelis įspūdingų egzotinių augalų pas mus auga tik kaip vienmečiai, nežydi arba žydi itin menkai, skursta arba reikalauja ypatingos priežiūros, o tai šiuolaikiniam žmogui irgi didelė kliūtis“, – sako landšafto dizaineris.

Jis siūlo paprastą sprendimą – pakeisti augalus kitais, sukuriančiais panašų vaizdą, tačiau įprastais mūsų sąlygoms. Identiškai neatrodys, perspėja specialistas: „Tačiau svarbiausia bendras vaizdas, sukurta nuotaika, mažoji architektūra, išdėstymas. Tinkamai sukomponavus, išeis sodas, kuris tikrai asocijuosis su Prancūzijos ar Italijos tradicijomis. Retas žmogus nori auginti alyvmedį dėl alyvuogių. Dauguma nori ne tikslios tropinio želdyno kopijos, o vaizdo, primenančio atostogas Viduržemio jūros pakrantėje. Pasistengus, tai išgauti įmanoma, tik reikia apsispręsti, ką norite keisti: augalo siluetą, spalvą, žiedus? Ir ieškoti kažko panašaus. Gal net įprasto.“

Kiparisai

Kiparisai (Cupressus) visada primins atostogas Italijos Toskanos regione, senus vyno rūsius ir tiems kraštams būdingas alėjas.

„Dekoratyviosios kipariso savybės (tiesa, ne kiekvieno) – kolonos formos siluetas. Nuo seno mūsų kraštuose šis augalas pakeičiamas į kolonos formos kadagius, tinka, pavyzdžiui, paprastojo kadagio veislė ‘Columnaris’, kazokinis kadagys ‘Erecta’, ‘Fastigiata’. Dar panašaus silueto yra paprasčiausios vakarinės tujos – jų nebūtina auginti vien gyvatvorėse!“ – teigia A. Sūnilaitis.

Kolonos formą turi veislės ‘Columna’, ‘Gracilis’, ‘Indomitable‘ ir visų žinoma ‘Smaragd’, jeigu netrukdo ryški žalia spalva. Jas net apkarpo, kad būtų kuo siauresnės, tokias pardavėjai vadina „Thuja Toscana type“ (Toskanos tipo tuja).

Visterija

Įspūdingais alyviniais žiedais pavasarį pasipuošiančios lianos labai liūdina mūsų sodininkus – jos atrodo nuostabiai, Lietuvoje iš bėdos auga, tačiau žydi retai – tik jei gerai parinkta veislė ir tinka vietos mikroklimatas. Visi kiti augintojai reto grožio žiedų nesulaukia.

Visiškai panašiu augalu visterijas pakeisti sudėtinga. Kraštovaizdžio dizaineris pastebi, kad nuostabų alyvinį žydėjimą ir kvapą suteiks tos pačios alyvos, bet jų visai kita žiedų forma. Panašias žiedų kekes suformuoja pupmedis, tačiau jis nėra liana, o žiedai ryškiai geltoni, nors forma primena visteriją ir atrodo įspūdingai. Rožiniais žiedais žydi rausvažiedė robinija. O jei būtinai reikia vijoklio, galbūt kai kuriais atvejais galima pasirinkti violetine spalva žydinčią raganę.

Oleandrai

Dažnas sodininkas žavisi ryškiai rožiniais žiedais iš tolo tvieskiančiais oleandrais, paplitusiais Pietų Europoje (tiesa, labai nuodingais!). Lietuvoje juos galima keisti rododendrais. Šie taip pat krūmo formos, žydi ryškiai (būna įvairių rožinių atspalvių, taip pat baltų). Rododendro trūkumas, palyginti su oleandru, – santykinai trumpas žydėjimas, krūmą teks auginti gerokai ilgiau, kol pasieks oleandro aukštį. Pranašumas – augalas visžalis, tad ir nežydėdamas atrodys gražiai visais metų laikais – visai kaip oleandrai šalyse, kuriose jie auga.

Alyvmedis

Viduržemio jūros pakrantės ar Portugalijos peizažai neįsivaizduojami be alyvmedžių giraičių – neaukšti, sidabrinio atspalvio, smailiais lapais jie galėtų būti regiono simboliu. Daug kas mėgina auginti tikrą alyvmedį vazone (tai daroma ir pietietiškuose kraštuose, kur jie auga natūraliai), tačiau mūsų sąlygomis tikri alyvmedžiai, net įnešinėjami į patalpas žiemomis ir labai prižiūrimi, auga sunkiai.

Daug geriau šį lepūną pakeisti augalais, kurių lapų forma ir spalva panašūs. Tai galėtų būti dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides), pilkšvais lapais primenantis alyvmedį. „Tiesa, augti krūmu linkusį šaltalankį reikės formuoti kaip medelį, o jo kamienas niekada nebus toks storas, be to, rudenį vaizdas keisis – šaltalankio uogos nuo alyvuogių stipriai skiriasi. Kita vertus, tai aktualu tik rudenį, be to, šaltalankio uogos vertingos“, – priduria A. Sūnilaitis.

Jis siūlo ir kitą variantą – gluosnį. Tarp gausybės rūšių ir veislių galima rasti ir panašų į alyvmedį, pavyzdžiui, Salix alba ‘Argentea’, ‘Splendens’. Taip pat tinka žilakrūmiai (Elaeagnus angustifolia). „Vietoje alyvmedžio labiausiai mėgstu naudoti gluosnialapę kriaušę (Pyrus salicifolia) – atspari šalčiui ir dekoratyvi“, – atvirauja medelyno savininkas.

Bugienis

Ypač Kalėdų laikotarpiu pasiilgstama šio žiemos šventes simbolizuojančio augalo, kuris Lietuvoje auga vangiai, kai kuriuose regionuose stipriai apšąla.

Charakteringiausias jo bruožas – blizgantys lapai. „Todėl galima keisti į panašius lapus turinčią dyglialapę mahoniją (Mahonia aquifolium) – raugerškinių šeimos augalą, – teigia A. Sūnilaitis. – Tiesa, mahonijos uogytės mėlynos, tačiau lapai visai panašūs ir tiks kalėdinėms puokštėms vietoje bugienio, o pats krūmas bus daug vešlesnis.“

Susijusios temos - skaitykite: gėlynas, želdynai, šaltalankiai, visterija, alyvos, pupmedis, oleandrai, rododendrai