Normali lietuviška vasara ir nėra ko stebėtis...

„Ūkininko patarėjo“ paprašyti, tokią hidrometeorologinę situaciją bei klimato kaitos pasekmes augalams komentuoja orų ir žemės ūkio specialistai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas VALIUKAS:

„Manau, kad nereikėtų šiomis dienomis įžvelgti ką nors nenormalaus. Ypač pastaruoju metu, vykstant klimato kaitai, dažnai būna tokie audringi orai su labai lokaliais gausiais krituliais. Jie ir yra būdingi šiltajam laikotarpiui, vasaros viduriui – kaip dabar. Tad stebėtis nėra kuo – rekordų tikrai neturime.

Turbūt kai kam teko matyti, kokio dydžio „ledukai“ iškrito Latvijoje. Jie tai tikrai rekordinio dydžio. O pas mus kruša irgi padaro nuostolių, bet tie ledukai nebūna kažkokie išskirtinai dideli. Vasara, todėl nereikia stebėtis dėl tos krušos. Jie iškrenta labai nedidelėje teritorijoje, gali pasitaikyti ir viename, ir kitame Lietuvos gale, todėl apibendrintos informacijos neturime. Jeigu jie iškrenta negyvenamoje vietoje ir niekas neužfiksuoja, taip ir lieka nežinomi. Ir paskutinėmis dienomis tokie krituliai buvo lokalūs, jų gavo įvairios šalies teritorijos – ir Vilniuje, ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje, Kazlų Rūdoje, ir t. t. Juos užfiksavo įvairiose Lietuvos dalyse esančios stotys.

Per paskutinį dešimtadienį Rytų Lietuva gavo kur kas daugiau kritulių negu, pvz., Vakarų Lietuva. Dalyje Rytų Lietuvos yra fiksuojamas toks reiškinys, kaip ilgai trunkantis lietus. Tai ne vienadieniai krituliai, o per ilgesnį laikotarpį susidaręs kritulių perteklius. Nors šiaip pakankamai kritulių yra fiskuota beveik visoje Lietuvoje. Tai aktualu žemės ūkiui.

Vasarą taip būna, kad viena liūtis gali daug ką lemti – gali iškristi keliasdešimt milimetrų kritulių ir visai kitaip atrodyti kritulių sumos žemėlapiai. Bendra tendencija tokia, kad šią vasarą kritulių Lietuvoje yra nemažai, bet tik Rytų Lietuva – su pertekliniais krituliais. Nors yra ir vietų, kur kritulių trūksta.

Dabar prognozė savaitei numato temperatūrą truputį virš 20 °C, kritulius – ne ištisinius, o tik vietomis. Jeigu pažiūrėtume ilgesnę, bendrųjų tendencijų keturių savaičių prognozę, tai prognozuojama, kad vienu laipsniu bus aukštesnė temperatūra ir 10–15 proc. didesnis kritulių kiekis, nei įprastai pas mus būna.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. Rimantas VELIČKA:

„Tai yra praktiškai normali lietuviška vasara ir nėra didelių netikėtumų. Štai praėjusiais metais žieminius miežius pradėjome kulti birželio 28 d., nes grūdai jau buvo tiesiog išdžiovinti. O šiemet Bandymų stotyje liepos 14–15 d. jau nukūlėme pusę žieminių miežių – grįžtame į daugiametį vidurkį pagal derliaus nuėmimo laiką. Ir javapjūtė, ko gero, šiemet prasidės liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, kaip ir daugelį ankstesnių metų. Žinoma, lietingas liepos mėnuo savo korekcijas įneša. Jeigu pasėliai vienaip ar kitaip atrodė labai puikiai birželio mėnesio pabaigoje, tai gavę drėgmės ir kai pakankamai maisto medžiagų yra dirvoje, neatsparūs išgulimui javai iš dalies pagulė.

Važiuojant per Lietuvą, jau matosi tokių pagulusių pasėlių – ne tik lietūs jiems pakenkė, bet ir stiprūs vėjai. Žinoma, aukštesnį stiebą užauginantys javai šiemet yra aukštesni, nors augimo reguliatoriai ir buvo naudojami. Kadangi pavasaris buvo vėsus, jų veikimas buvo ribotas. Todėl išgulimo pavojus atsirado ypač toms veislėms, kurios turi ilgesnį šiaudą. O trumpesnio šiaudo veislės atrodo gerai, derliaus potencialas šiemet turėtų būti neblogas. Jeigu mokslininkai prognozuoja derlių, artimą daugiamečiam vidurkiui, aš galiu pasakyti, kad jis gali būti ir šiek tiek didesnis už daugiametį vidurkį. Tai matosi iš dabartinio vaizdo. Žinoma, tai priklausys ir nuo to, kaip atrodys pasėliai derliaus nuėmimo metu – ar jie nebus išguldyti. Jeigu situacija liks tokia, kokia yra šiandien, tai ji dar nėra bloga. Kadangi dar praneša ilgalaikio lietaus ir stipresnio vėjo, tai jie dar gali labiau išguldyti pasėlius. O kai javai išguldomi, atsiranda ir derliaus nuostolių. Rapsai jau pradėję nokti ir turbūt yra perėję į antrą brandos pusę. Tad jeigu dabar užeitų lietus su kruša, kaip jau yra buvę, išdaužytų ir iškultų tuos rapsus net nesulaukus tikrojo derliaus nuėmimo.

Yra labai sudėtinga vertinti ir prognozuoti derlių. Atskirais augimo tarpsniais ta prognozė gali būti skirtinga. Jeigu dar birželio pabaigoje javai atrodė labai gražiai, tai galutinė prognozė bus, kada pilsime į aruodus. Mūsų šalies šiauriniuose regionuose jau dabar yra drėgmės perteklius. Mes praėjusį ketvirtadienį Anykščiuose buvome susirinkę į Lietuvos agronomų sąjungos valdybos posėdį, kuriame dalyvavo kolegos iš visų regionų. Atvykusieji iš Šiaulių, Kupiškio, Rokiškio, Joniškio skundėsi, kad pas juos kritulių perteklius yra labai didelis ir drėgmės perteklius dirvose taip pat didelis. O štai pas mus – Kauno regione – to drėgmės pertekliaus tikrai nėra, nors pastebima po lietaus šiek tiek išguldytų miežių pasėlių. Kai pasėliai išgulę, būna komplikuotesnis derliaus nuėmimas ir tai sukuria prielaidas neišvengiamiems nuostoliams. Taigi, gamta daro savo darbą. Situacija visuomet yra tokia – jeigu viskas buvo padaryta laiku, pagal agrotechniką, ūkininkas visuomet jaučiasi ir gali jaustis drąsiau. Nedžiugina ir prognozės dėl kokybės, nes saulėtų dienų buvo nedaug ir grūdų kokybė gali būti prastesnė. Bet ten, kur patręšta optimaliomis rekomenduojamomis azoto normomis, jo nepagailėta ir tai padaryta laiku, prisidės prie geresnės grūdų kokybės. Gamtos sąlygos dabar maistinių grūdų kokybei nėra palankios, todėl gali būti netikėtumų ir užderėti prastesnės kokybės grūdai.“

Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS
Redakcijos ir VDU ŽŪA nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.