Numatoma ES plėtra

ES šalys kandidatės

Kiekvienais metais Komisija priima dokumentų rinkinį, kuriame išdėstomi tolesni veiksmai ir įvertinamos ES šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse vykdomos reformos.

Naujausias dokumentų rinkinys, be Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos ir Turkijos, pirmą kartą apima dvi naujas ES šalis kandidates – Ukrainą ir Moldovą, taip pat potencialią kandidatę Sakartvelą.

Šiaurės Makedonija ir Albanija oficialiai pradėjo stojimo derybas su ES 2022 m., Juodkalnija ir Serbija – atitinkamai 2012 ir 2014 m., o derybos su Turkija yra įšaldytos.

Bosnijai ir Hercegovinai, Ukrainai ir Moldovai šalių kandidačių statusai buvo suteikti 2022 m.; papildomi reikalavimai nustatyti Sakartvelui, kad šalis galėtų gauti tokį patį statusą. Tais pačiais metais paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje oficialiai pateikė Kosovas.

Tikimasi, kad gruodžio mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime Europos Vadovų Taryba priims sprendimą, ar pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, Moldova ir Ukraina.

Įvertino pažangą siekiant narystės ES

Lapkričio 8 d. Europos Komisija priėmė 2023 m. plėtros dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai įvertinta šalių kandidačių padėtis ir padaryta pažanga siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Atsižvelgdama į Ukrainos ir Moldovos pasiektus rezultatus ir vykdomas reformas, Europos Komisija rekomendavo ES Tarybai pradėti stojimo derybas su abiem šalimis.

Atsižvelgdama į Sakartvelo pasiektus rezultatus, EK rekomenduoja ES Tarybai suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų.

Stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina rekomenduojama pradėti, kai tik bus pasiektas būtinas atitikties narystės kriterijams lygis. „Europos Komisija nuolat stebės pažangą ir atitiktį visose su derybų pradžia susijusiose srityse ir ne vėliau kaip 2024 m. kovo mėn. pateiks ES Tarybai pažangos ataskaitą“, – teigiama Komisijos pranešime.

EK Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Plėtra yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos politika. Mūsų Sąjungos plėtra yra istorinė pareiga ir natūrali Europos Sąjungos ateitis. Mūsų Sąjungos plėtra taip pat yra pagrįsta tvirta ekonomine ir geopolitine logika. Ankstesni plėtros etapai parodė, jog plėtra yra labai naudinga tiek narystės siekiančioms šalims, tiek Europos Sąjungai. Laimime visi.“

Ukraina

Sprendimas suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai paskatino, nepaisant tebesitęsiančio karo, intensyvią reformų dinamiką. Ukrainos vyriausybė ir parlamentas pademonstravo ryžtą siekti esminės pažangos įgyvendinant septynis EK nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ES nustatytus veiksmus. Ukraina sukūrė skaidrią Konstitucinio Teismo teisėjų išankstinės atrankos sistemą ir reformavo teismų valdymo organus. Ji toliau gerino savo aukšto lygio korupcijos tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus ir sustiprino savo institucinę sistemą. Ukraina ėmėsi teigiamų platesnio masto ir sistemingesnių veiksmų siekdama spręsti oligarchų įtakos klausimą. Šalis taip pat įrodė savo gebėjimą daryti pažangą derindama teisės aktus su ES acquis net ir karo metu.

Moldova

Moldova stabiliai darė pažangą vykdydama 9 veiksmus, išdėstytus EK nuomonėje dėl Moldovos paraiškos dėl narystės ES. Ji pradėjo visapusišką teisingumo sistemos reformą atsižvelgdama į Venecijos komisijos rekomendacijas, be kita ko, vertindama žinomus teisėjus ir prokurorus. Šalis reformavo savo kovos su korupcija įstaigas ir padidino tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių korupcijos bylose skaičių. Moldova priėmė deoligarchizacijos veiksmų planą, kurį ji įgyvendina laikydamasi nustatytų terminų. Nauji teisės aktai, kuriais nustatomas konfiskavimo mechanizmas, padeda kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Šalis priėmė viešojo administravimo strategiją ir įgyvendina reformą visais lygmenimis. Ji stengėsi reformuoti viešųjų finansų valdymą ir priėmė teisės aktus, kuriais siekiama reformuoti viešuosius pirkimus. Moldova sustiprino pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir sustiprino žmogaus teisių apsaugą.

Sakartvelas

Sakartvelas ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų bendradarbiavimą su ES ir pastaraisiais mėnesiais paspartino reformų įgyvendinimą. Siekdamas įgyvendinti dvylika EK nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės nustatytų prioritetų Sakartvelas priėmė teisės aktus ir politikos veiksmus dėl lyčių lygybės, kovos su smurtu prieš moteris ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat dėl atsižvelgimo į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Pradėta teismų reforma, bet vis dar reikalinga visapusiška Aukščiausiosios teisingumo tarybos reforma. Sakartvelas pasidalijo įstatymais ir savo deoligarchizacijos veiksmų planu su Venecijos komisija, kad ši pateiktų nuomonę. Priimta žmogaus teisių apsaugos strategija ir rengiamas veiksmų planas. Sudarytas bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės atstovais memorandumas. Tvirtas partijų politinis konsensusas padėtų spręsti poliarizacijos problemą ir sparčiau žengti Europos keliu.

***

Dabar EK rekomendacijas turi apsvarstyti ES Taryba ir priimti sprendimus dėl tolesnių plėtros proceso veiksmų.

ŪP portalo inf. su EK