Numatomi ekologiniai paukštynai – tik ambicijos?

Lietuvos ūkininkai, priklausantys ekologinio žemės ūkio kooperatinei bendrovei BIO LEUA, pasišovė pastatyti net po kelias paukščių fermas ir aprūpinti visą Baltijos regioną ekologiškais kiaušiniais. Šiems entuziastams jau pažadėta europinė parama. Bet projektas atrodo utopiškas. Juk kelis kartus už greitąjį maistą brangesnis ekologiškas produktas gaminamas nedideliais kiekiais, o ne masiškai. Kaip galima ekologiškai auginti dvylika tūkstančių vištų dedeklių, susigrūdusių dviejuose paukštyno aptvaruose?

Sunku patikėti sėkme

Ekologiškas paukščių auginimas daugelio lietuvių supratimu – 10 vištų, gaidys vienkiemyje ar sodyboje, paukščiai palesinėja žolių sėklų, grūdų, sliekų ir žvyro, kad geriau virškintų, pasimaudo dulkėse nuo parazitų, pageria vandens iš balos. Šešiems tūkstančiams vištų viename aptvare neužteks natūralių lesalų, reikės įvairių priedų, antibiotikų, kad taip ankštai vištų prisigrūdusiuose aptvaruose neplistų ligos.

Lietuvoje yra ne vienas paukštynas, nuo lietuviškų ir importinių kiaušinių lūžta turgaviečių prekystaliai, prekybos centrų lentynos.

Sunku patikėti, kad ekologiniai paukštynai išsikovotų didelę rinkos dalį.

Kuo lietuviai prastesni?

„Tai nepataisomiems skeptikams taip atrodo. Iš tiesų yra visai priešingai. Po vienu stogu gyventų 3 tūkst. vištų. Specialistai sako, kad idealu, kai vienai vištai, vasarą išleistai palakstyti į lauką, aptvare tenka keturi kvadratiniai metrai laisvo ploto. Ekologiniuose paukštynuose – ne mažiau nei 6 kv. m. Į ekologiškos vištidės kvadratinį metrą galima suleisti ne daugiau nei keturias vištas. Pramoniniai paukštynai sugrūda aštuonias. Projektas tikrai pavyks. Didelius ekologiškai dirbamus žemės plotus valdanti akcinė bendrovė „Auga group“ savo pievose pasistatė kilnojamų mobilių paukštynų ir paukščius laiko pagal ekologiškas technologijas. Bendrovės vištos vasarą lesa pievų augmeniją, o visą sezoną – „Augos“ laukuose užaugintus kviečius, žirnius, pupas, įvairias daržoves. Ir deda rudus ekologiškus kiaušinius. Vokietijoje daug ekologiškų paukščių ūkių. Lankėmės, savo akimis įsitikinome. Kuo lietuviai blogesni?“ – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA direktorius Nikolajus Dubnikovas.

Nė iš tolo nepanašūs

Anot N. Dubnikovo, kooperatyvo BIO LEUA nariai, pats Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis, Dainius Krivičius iš Biržų rajono, Kristina Kazlauskaitė, su broliais Ignu ir Stepu Kupiškio rajone laikanti ekologinį ūkį „Kazlauskų vištos“, ir dar keli ūkininkai planuojamus paukštynus turėtų atidaryti 2021-aisiais.

„Tada visi įsitikins, kad ūkininkų paukštynai nė iš tolo nepanašūs į tuos dabartinius paukščių fabrikus, kuriuose vištos liesos, nupešiotais kaklais ir sukapotomis skiauterėmis. Jų savininkai nesilaiko darbo saugumo taisyklių, neretai dešimtys tūkstančių dedek­lių ar broilerių uždūsta, dingus elektrai“, – teigė Kauno r. ūkininkas N. Dubnikovas.

Mielai pirks

Kooperatyvo vadovas nė trupučio neabejoja, kad žmonės mielai pirks ekologiškus kiaušinius. „Lietuviai jau suprato, kad ekologiški produktai labai skiriasi nuo tų, kurie auginami antibiotikais ir kitokia velniava. Vokietijoje ekologiški kiaušiniai labai paklausūs. Kodėl pas mus turėtų būti kitaip?“ – svarstė mėsinius galvijus ir grūdus ekologiškai auginantis N. Dubnikovas.

Kooperatyvo BIO LEUA vadovas paaiškino, kad ekologiški kiaušiniai gerokai kokybiškesni ir už prekybos tinklų labai išreklamuotus, palyginti laisvai ant kraiko laikomų vištų kiaušinius.

Skirstomi į keturias kategorijas

„Visi kiaušiniai skirstomi į keturias kategorijas. Ant kiaušinio turi būti žymuo, sudarytas iš skaičių ir raidžių. Skaičius – dedeklių vištų laikymo būdas, po jo parašytos raidės – laikymo vieta. Lietuvoje padėti kiaušiniai turės ženklą LT.0LT ir tai reiškia, kad vištos auginamos ekologiškai (laikomos mažais būreliais, jų lesalas paruoštas naudojant tik natūralius priedus). 1LT – dedeklės sodybose vaikščiodavo laisvos, gaudavo sertifikuotų lesalų. Tai jau panašu į ekologišką paukščių priežiūrą. 2LT– paukštynuose, fermose dedeklės vištos buvo laikomos ant kraiko. Ženklas 3LT nurodo, kad gyvūnai vargo narvuose. Ženklinti nereikia smulkiesiems ūkininkams, kurie augina ne daugiau nei 50 vištų, o kiaušinius parduoda tiesiogiai pirkėjams ar turguose. Didesnių ūkių kiaušiniai ir prekyvietėse turi būti ženklinami“, – paaiškino N. Dubnikovas.

Neskuba pirkti sveikesnių kiaušinių

Šiaulių r. žemės ūkio bend­rovės „Ginkūnų paukštynas“ direktorė Nijolė Kavaliauskienė tvirtina, kad jų paukštyno produkcija beveik niekuo nesiskiria nuo ekologiškos.

„Jokių technologinių priedų, papildų (konservantų, antioksidantų, tirštiklių) į lesalus faktiškai nededame. Lesalus dažniausiai perkame iš savų ūkininkų. Mūsų produkcija irgi be jokio antibiotikų pėdsako. Dalis Ginkūnų kiaušinių ant lukšto žymimi 2LT, tai yra juos padėjo laisvai po erdvią teritoriją vaikščiojusios vištos. Bet žmonės nelabai puola pirkti tų „sveikesnių“ kiaušinių. Pigesni įprastiniai populiaresni. Pramoniniuose paukštynuose dešimt vištų per parą padeda devynis kiaušinius, ekologiniame – vos 6–7, bet dažniausiai dar mažiau“, – pabrėžė N. Kavaliauskienė.

Bankrutavo dėl vištų gerovės

Lietuvos paukštynai vieni pirmųjų Bendrijoje pradėjo laikytis ES „vištų gerovės“ direktyvos, nors dėl to ne vienas paukštynas bankrutavo arba pajuto verslo žlugimo grėsmę.

„Mes jau 2010 m., kaip sakoma, atitraukdami kąsnį nuo savo burnos, suradome lėšų paukštynui pertvarkyti. Įrengėme dedeklėms didesnius, labiau apšviestus narvus su laktomis, kilimėliais nagams dildyti, keliomis girdyklomis, gūžtomis, kad įgyvendintume tai, ką mūsų politikai suderėjo su Europos Sąjunga. Nežinau, man, specialistei, tas BIO LEUA ūkininkų sumanymas neatrodo rimtas ir lengvai įgyvendinamas. Tai milžiniškas iššūkis. Ir jie dar europinę paramą gaus?! Kryžiaus kelius nueiname, kol valdžia teikiasi pasidomėti jau beveik tris dešimtmečius tyliai, bet produktyviai dirbančių paukštynų rūpesčiais“, – stebėjosi ir piktinosi ilgametė Ginkūnų paukštyno vadovė.

Ekologiški kainuoja tris kartus brangiau

Prof. habil. dr. Vytautas TĖVELIS

^{Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas}

Apie tokius Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narių planus nedaug žinau. Sunku spėlioti, ar naujieji paukštynai bus ilgaamžiai. Gal ūkininkai laikys savo vištas nedideliais būreliais keliuose pastatuose. Tada rūpesčių dėl vištų užkrečiamųjų ligų nekiltų. Bet sunku bus nepažeidžiant maisto saugos ir sveikatingumo taisyklių laikyti tokius didelius „ekologiškų“ vištų pulkus.

Ekologiškiems kiaušiniams reikalavimai kitokie, griežtesni negu ant kraiko laikomų arba laisvai vaikštinėjančių vištų padėtiems kiaušiniams. Skiriasi lesalų komponentai, paukščių auginimo technologijos. „Laisvųjų“ vištų nereikia lesinti ekologiškais grūdais.

Jeigu BIO LEUA kalba apie naujas rinkas, tai jie, matyt, viską kruopščiai apskaičiavo.

Žinoma, ekologiškų kiaušinių paklausa didėja. Pirkėjų daugėja. Bet, pasižvalgius po prekybos centrų sales, atrodo, kad tokių kiaušinių visiškai pakanka. „Ekokiaušiniai“ parduotuvėse kainuoja tris kartus brangiau negu įprastiniai. Jeigu ekologiškų kiaušinių pasiūla rinkoje viršytų paklausą, kainos kristų, ekologiniai paukštynai patirtų labai didelių nuostolių.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas