Ashburn +6,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 8 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +6,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 8 Vas 2023

Nuo Kazimieros Prunskienės iki Europos

2022/10/12


Nuolat laikraščio puslapiuose svarstėme, kas nuo ateinančių metų laukia tradicinių žemės ūkio veiklų. Pats laikas pažiūrėti, ką Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) suplanavo naujokams vynuogininkams, nors vyno sektorių paramos naujoku galima vadinti tik iš dalies.

Ernestas Aušvicas, Kazimiera Prunskienė, Lietuvos vynuogininkų asociacija Derliaus kokybę lemia ir veislė, ir auginimo technologija, ir, žinoma, saulė.

Didžioji metų naujiena

Didžioji žemės ūkio naujie-na – Europos reglamentu šį pavasarį Lietuva pripažinta vynuogių auginimo šalimi. Kitaip sakant, oficialų pripažinimą įgijo dar viena žemės ūkio kultūra. Taigi, vynuogininkystė turi teisę būti remiama bei skatinama.

Lietuvos vynuogininkų asociacija (LVA) dabar turi daug darbo. Sudaryta darbo grupė registruoja vynuogynus. Į registrą įtraukiami ne tik komerciniai vynuogynai, bet ir palyginti nedideli, siekiantys 5–10 arų. Vieni vynuogynai asociacijai jau buvo žinomi, apie kitus informacija renkama iš socialinių tinklų grupių, forumų. Preliminariais duomenimis, bendras vynuogynų plotas siekia 30–40 ha, gal 50 ha. Tikroji statistika bus aiški metų pabaigoje.

ŽŪM Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) vynuogininkystei projektuoja tam tikrą krepšelį. Vis dėlto pirmiausia norėtųsi prisiminti, kad vyno sektoriaus rėmimas apskritai turi jau seną istoriją, kuri siekia žemės ūkio ministrės Kazimieros Danutės Prunskienės laikus.

Pagal Nacionalinę vyno programą

2007-aisiais prieš Kalėdas ŽŪM išplatino pranešimą spaudai: „Lietuva Briuseliui įrodė, jog ir ji yra vyno gamybos šalis.“ ES žemės ūkio ministrai tą prieškalėdinę savaitę pasiekė politinį susitarimą dėl bendrosios vyno rinkos organizavimo. Europos Komisijai pripažinus, kad Lietuva taip pat yra vyno gamybos šalis, naujojo reglamento projekte pagal priemonę „Bendrijos vynų rėmimas trečiosiose šalyse“ buvo numatytos lėšos Lietuvoje pagamintų putojančių vynų iš nurodytos vynuogių veislės rėmimui. 2008 m. gruodžio 2 d. žemės ūkio ministrė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009–2013 m. programą. Kritikai (fanatikai abstinentai ir alkoholio kontrabandininkai) smerkė ir piktinosi: dokumentas buvo pasirašytas Blaivybės metais.

Nacionalinė vyno rėmimo programa veikia iki šiol, yra patvirtina 2019–2023 metų laikotarpiui. Tikslas tas pats: padidinti Lietuvoje gaminamo putojančio vyno eksportą ir suteikti vartotojams daugiau informacijos apie ES auginamas vynines vynuogių veisles. Programos lėšomis remiamos informavimo ir švietimo kampanijos, dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose, naujų rinkų tyrimai ir pan.

Proveržio nebuvo

Tiek iki vynų rėmimo programos pradžios, tiek ir dabar turime viso labo tris putojančių vynų gamintojus. Žaliava gamybai perkama Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir kitose ES šalyse. Tačiau eksporto ir gamybos proveržio nebuvo. O eksporto šalys lyderės, turint galvoje geopolitinę situaciją, yra labai abejotinos – pirmąją vietą užima Kinija, trečiąją – Baltarusija.

Citata iš Lietuvos SP: „Lietuvoje bendra putojančio vyno (tiek su vyninių vynuogių veislių nuorodomis, tiek be jų) gamyba svyravo, o Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksporto dalis sudarė mažą gamybos dalį: 2013–2014 m. – apie 3–4 proc., 2015 m. – 1 proc. ir 2016–2017 m. – daugiau kaip 2 proc. Pagrindinės šalys, į kurias eksportuojamas Lietuvoje pagamintas putojantis vynas, yra Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Baltarusija.“

Per visą istoriją tik vienas pareiškėjas

Paramą pagal Nacionalinę vyno programą administruojančios Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Programų administravimo skyriaus vedėjas Mantvydas Musteikis „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad per visą istoriją paramos sutartys buvo sudaromos tik su vienu putojančio vyno su vyninės vynuogių veislės nuoroda gamintoju – UAB „Italiana LT“. Kiti galimi pareiškėjai į paramą nepretendavo.

Tikėtina, kad tai lėmė keliami specifiniai reikalavimai – gaminti putojantį vyną su vyninės vynuogių veislės nuoroda ir turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išduotą sertifikatą, atitikti įmonių, gaminančių vynus iš nurodytų vyninių vynuogių veislės ar derliaus metų, sertifikavimo ir kontrolės taisykles. Paramos priemonės efektas visai Lietuvos vyno pramonei nėra didelis. Vis dėlto M. Musteikis mano, kad 2019–2023 m. programoje numatyta 225 tūkst. Eur parama, jeigu remiamos priemonės įgyvendinamos laikantis visų reikalavimų ir sėkmingai, yra reikšmingas paramos mechanizmas gamintojui.

Keis nauja investicine priemone

ŪP pasidomėjus, kaip bus su vyno sektoriaus rėmimu, ŽŪM pateikė atsakymą per Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrių. Nacionalinės vyno programos, skirtos padidinti putojančio vyno gamybos Lietuvoje pridėtinę vertę, ketinama atsisakyti. Atsižvelgiama į tai, kad paramos priemonė nebuvo labai populiari tarp Lietuvos vyno gamintojų. Taip pat į tai, kad mūsų šalis priskirta šiaurinei vynuogių auginimo klimatinei zonai, tad oficialiai galima auginti vyninių vynuogių veisles ir iš jų gaminti vyną. Todėl esama intervencinė priemonė (derinant su Europos Komisija) SP keičiama į naują investicinę priemonę.

Paramą planuojama teikti investicijoms į vynuogynų įkūrimą, vyninių vynuogių veislių auginimą, derliaus nuėmimą ir saugojimą, perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą. ŽŪM informavo, kad į paramos priemonę galės pretenduoti vyninių veislių vynuogių augintojai ir (ar) vyno gamintojai, galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka įteisinę vykdomą veiklą. „Planuojama, kad 2024–2027 m. bus sulaukiama po 5 pareiškėjus kasmet, metinis asignavimas intervencinei priemonei yra 43 tūkst. Eur, visam laikotarpiui – 0,17 mln. Eur“, – redakcijai nuasmenintame atsakyme paaiškino ŽŪM, pridurdama, kad naująja paramos priemone siekiama paskatinti vynuogynų plėtrą Lietuvoje, naujų vynuogių augintojų įsikūrimą, sukurti palankią terpę vynuogių auginimo bei perdirbimo veiklai vystyti, sudaryti sąlygas vyno gamintojams konkuruoti rinkose ir prisitaikyti prie jos poreikių.

Kortas atskleis tik dabar

ausvicas, vynuoges, parama, es, zum LNVA prezidentas bei LVA valdybos narys Ernestas Aušvicas.

Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos (LNVA) prezidentas bei LVA valdybos narys Ernestas Aušvicas patikino, kad iki šiol jiems paramos perspektyva nebuvo aiški – pirmąkart ŽŪM ją ketina pristatyti šią savaitę vyksiančiame Vyno forume.

Paprašytas pasidalyti vizija, kokia parama jiems būtų reikalinga, E. Aušvicas pripažino, kad parama būtų tinkama visuose etapuose. Ji aktuali nuo sodinukų įsigijimo, vynuogyno aptvėrimo, jo infrastruktūros įrengimo (atramų, špalerių). Parama taip pat reikalinga įsigyti technikai bei genėjimo ir kitiems specializuotiems padargams, kurie yra brangūs ir kurių pas mus kol kas nėra, reikia iš kur nors atsivežti. Poreikių sąraše – ir derliaus perdirbimui reikalinga įranga. Vynuogininkai tarpusavyje pasišneka, kad gal būtų verta kooperuotis, taip lengviau gauti paramą, optimizuoti išlaidas, pačią gamybą. Tačiau tokie pasvarstymai dabar grynai teoriniai, nes nežinia, ką rems ŽŪM ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

  2022.10.12 Irma DUBOVIČIENĖ ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: Ernestas Aušvicas, Kazimiera Prunskienė, Lietuvos vynuogininkų asociacija

Dalintis

2023/02/07

Konkurso „Metų ūkis 2022“ geriausiųjų pagerbtuvės Panevėžyje

Penktadienį Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre pagerbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2022“ laureatais tapę 33 pirmos, antros ir trečios vietos laimėtojai – 99 ūkiai. Ūkininkai sulaukė gausybės sveikinimų, visi buvo apd...
2023/02/08

Rytoj – neeilinė Seimo sesija

Opozicinių frakcijų narių iniciatyva ketvirtadienį, vasario 9 d., šaukiama Seimo neeilinė sesija. Posėdis prasidės 12 val.
2023/02/08

Duotas leidimas vykdyti sandorį automobilių prekybos rinkoje

Estijos bendrovė „BRC Eesti“ galės įsigyti 100 proc. įmonės „Intrac Holding“ akcijų ir perimti tiek pastarosios, tiek jos valdomos „Intrac Group“ vienvaldę kontrolę, o netiesiogiai – dar trijų bendrovių &b...
2023/02/08

Po obuoliais – rekordinė 2,58 mln. eurų vertės rūkalų siunta

Lietuvos muitininkai šiomis dienomis baigė neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl sausio 24 d. Kaune sulaikytos didelės cigarečių kontrabandos. Tądien Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, padedami VSAT pareigūnų, Petra...
2023/02/08

Aplinkosaugininkai nustatė įtariamuosius, savavališkai kirtusius mišką Molėtų rajone

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Miškų kontrolės departamentas, pernai lapkritį gavęs pranešimą dėl galimai neteisėtos veiklos miške Molėtų rajone šalia Dundulių kaimo, pradėjo tyrimą. Informacija pasitvirtino &ndas...
2023/02/08

Žvilgsnis į praėjusius metus: pieno supirkimas

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas skelbia apibendrintus duomenis apie pieno supirkimą iš gamintojų bei 2022 m. sausio–gruodžio mėnesiais mokėtą kainą. Taip pat pateikiama kita sektoriaus pokyčius bei gyvybingumą nusakanti infor...
2023/02/08

Pasisėkime salotų į daigyklas

Pelutavos kaimo (Kėdainių r.) ūkininkai Modesta ir Alvydas MISEVIČIAI pasidalijo patirtimi, kokias salotų rūšis ir veisles rinktis sezonui prasidėjus. Jų pastebėjimu, pasisėję salotų į daigyklas ir augindami daigais, rūpesčių turėsite mažia...
2023/02/08

Pradedami elektrifikavimo darbai geležinkelio ruože Kaišiadorys–Radviliškis

Pagreitį įgauna geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo – darbai. Nuo vasario 6 dienos jie prasidėjo atkarpoje Kaišiadorys–Radviliškis. Numatoma, kad kontaktinio tinklo rangos darbai 125 km ilgio atkar...
2023/02/08

Tikėtina, kad pavasarį nebus lengva

Pasaulyje 20 proc. dirbamos žemės ir 33 proc. drėkinamos žemės yra paveiktos druskų ir nualintos, o tai turi įtakos dirvožemio maistinių medžiagų prieinamumui ir augalų aprūpinimui maisto medžiagomis, todėl sumažėja augalų produktyvumas ir derliau...