Kaunas +10,1 °C Debesuota
Sekmadienis, 10 Geg 2026
Kaunas +10,1 °C Debesuota
Sekmadienis, 10 Geg 2026




2025 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotas 3 151 ožkų laikytojas, t. y. 6,19 proc. mažiau nei 2024 m. rugsėjo 1 d.

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Nuo pakilimo iki išbandymų

2026/02/21


Padidink tekstą

Iš Lietuvos žemės ūkio žemėlapio tyliai traukiasi dar vienas sektorius – ožkų ūkiai, o kartu menksta ir parduodamos produkcijos apimtys. Mažėjantis augintojų skaičius ir siaurėjanti rinka rodo, kad šis sektorius išgyvena liūdnų permainų laikotarpį. Vis dėlto pavieniai ūkiai dar laikosi, prisitaiko prie vartotojų poreikių ir ieško būdų, kaip išsaugoti ilgametes ožkų pieno gamybos tradicijas.

Ūkiai traukiasi

Stambiausio šalies ekologinio ožkų ūkio šeimininkė, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos (LPOAA) pirmininkė Dalia Andžela Ėmužytė, savo veiklą pradėjusi prieš tris dešimtmečius, su širdgėla stebi šalyje mažėjančią ožkų bandą.

Pasak jos, pramoninės ožkininkystės Lietuvoje nebeliko. Šiandien ožkas augina ir produkciją parduoda tik pavienės šeimos. Šią tendenciją patvirtina ir statistika. VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2025 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotas 3 151 ožkų laikytojas, t. y. 6,19 proc. mažiau nei 2024 m. rugsėjo 1 d. Įregistruotų ožkų skaičius taip pat mažėjo. Jis sumenko 2,55 proc., iki 14 652. Daugiausia ožkų praėjusiais metais buvo laikoma Vilniaus, Širvintų, Alytaus, Klaipėdos ir Anykščių r. savivaldybėse.

Vis dėlto D. A. Ėmužytė pamena laikus, kai ožkininkystė išgyveno pakilimą. Prieš kelis dešimtmečius šalyje buvo auginama ne tik daugiau ožkų, bet ir jų pieno produkcija buvo kur kas populiaresnė. Ji pati savo ūkyje per metus pagamindavo labai daug sūrių, jų kiekis siekė net apie 15 t. Tuo laikotarpiu platų ožkų ir avių pieno produktų asortimentą gamino ir Molėtų r. ūkininkas Giedrius Prokapavičius. Jis siūlė jogurtą, šviežius ir fermentinius sūrius. Pasakojama, kad net ir baigęs aktyvią ūkinę veiklą, pardavęs įrangą ir ožkas, ūkininkas dar trejus metus prekiavo savo gamybos fermentiniais sūriais.

Formuojasi tradicijos

D. A. Ėmužytė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad brandintus fermentinius sūrius perka ne visi. Šių produktų pirkėjai yra specifiniai, t. y. tie, kurie juos skanauja užsigerdami vynu. Pasak ūkininkės, tokios tradicijos Lietuvoje dar tik rutuliojasi, šiuo metu brandintų fermentinių sūrių valgymo kultūra nėra plačiai išvystyta. Kol šių pirkėjų gretos išaugs, gali praeiti dešimtmetis. „Fermentiniai sūriai – išskirtinis produktas, vertinamas užsienyje. Todėl juos veždavome į parodas ir sulaukdavome didelio susidomėjimo. Gaudavome pasiūlymų tiekti juos užsienio partneriams. Tačiau didelėms rinkoms reikėjo didelio kiekio, kurio Lietuvoje neturėjome. Norint pagaminti sūrius itin kokybiškai, reikėjo daug specialios įrangos, į kurią ne visi ūkininkai norėjo ar galėjo investuoti. Todėl didesnė gamyba neišsivystė“, – atviravo moteris.

Dabar D. A. Ėmužytė nei į parodas, nei į muges nebevažiuoja. Gaminamą produkciją parduoda tiesiai iš ūkio, turgeliuose. Ekologinio ožkų ūkio šeimininkė teigė, kad rinka Lietuvoje yra maža, ožkų pieno produktų – dar mažesnė. Todėl gamintojai buvo priversti mažinti asortimentą, palikti tik tai, kas reikalingiausia vartotojams. „Anksčiau gamindavau 56 rūšių sūrius, dabar užtenka ir dešimties. Asortimentas atsisijojo, gaminu tik tai, ką žmonės mėgsta. Tai, ko jie nori, gaminu pagal užsakymus. Vartotojų yra įvairių, yra tokių, kurie noriai išbando visą ūkyje gaminamą produkciją: panakotą, ledus ir kitą“, – dėstė ūkininkė.

Ji apgailestavo, kad sveika ožkų pieno produkcija Lietuvoje nėra pakankamai populiarinama. Todėl, pasak ŪP pašnekovės, mūsų tautiečiai dažnai vaikosi madų, laikosi Viduržemio jūros dietų, renkasi ir valgo tai, kas tuo metu yra „ant bangos“, pamiršdami savo krašte auginamą ir gaminamą produkciją. „Populiarėja žaliavalgystė, todėl mažėja valgytojų gretos, mažėja ir sveikos pieno produkcijos paklausa“, – pastebėjo LPOAA pirmininkė.

Tiesiai vartotojui

D. A. Ėmužytė savo pagamintą produkciją parduoda Kauno pilies, Vilniaus turgeliuose, kur prekiauja ir dar keli ožkininkai. „Čia yra nuolatinių klientų, dėl kurių verta važiuoti, nes jie nuolat ieško ožkų pieno produktų. Apie ožkų pieno produkciją reikia kalbėti kuo daugiau, kad žmonės žinotų, jog mūsų gaminiai yra ne tik kokybiški, skanūs, bet ir sveiki. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau populiarėja ir ožkiena, nes ją vertina kitataučiai. Tačiau šioje rinkoje reikia nuosekliai dirbti, turėti įdirbį ir užsitikrinti nuolatinių klientų ratą“, – tvirtino ūkininkė.

Tame pačiame Širvintų r. gyvuojančio ožkų pieno ir sūrių ūkio „Auksaragė“ šeimininkė Lina Palšytė į turgelius savo gaminamą produkciją veža jau penkerius metus. Turgeliuose ji – ne naujokė, gerai žino, ko ieško ir pageidauja pirkėjai. Ūkininkė puikiai supranta, kokią kainą turi natūralūs, sveiki ir švieži gaminiai. Ar kaina negąsdina klientų? Pasak ŪP pašnekovės, pirkėjai produkciją perka pagal savo galimybes. Vieniems ji gali būti brangi, kitiems jos kaina yra priimtina. „Juk ožkų pieno sūriai yra ne pramoninės gamybos, o rankų darbo, ožkytės taip pat auginamos natūraliai. Jas prižiūriu jau dešimt metų. Tokie natūralūs, rankų darbo gaminiai užsienyje kainuoja kur kas daugiau“, – pažymėjo ūkininkė.

sūris
Minkštas pelėsinis ožkų sūris pasižymi subtiliu skoniu.

Tiesiausias kelias

Kalbėdama apie prekybą turgavietėse, L. Palšytė akcentavo, kad būtent per turgavietę produktai greičiau pasiekia pirkėją. Tai tiesiausias kelias pas vartotoją, be tarpininkų. Be to, toks pardavimo būdas leidžia palaikyti artimesnį ryšį su klientais ir užtikrinti, kad gaminiai visada būtų švieži. „Turiu savų klientų ratą, kurie mano gaminamą produkciją renkasi dėl šviežumo. Pavyzdžiui, Vilniaus Tymo turgelyje aš prekiauju ketvirtadieniais, tai viską pagaminu trečiadienį – varškę, varškės sūrius, kuriuos suslegiu ir supakuoju. Tai pati šviežiausia produkcija“, – džiaugėsi ūkininkė, savo gaminius parduodanti ne tik Tymo turgelyje, bet ir Vilniaus Kalvarijų bei Kauno pilies turguose.

Ožkų pieno ir sūrių ūkio „Auksaragė“ šeimininkė per penkerius metus nepakeitė savo gaminių asortimento, gamina tai, ką klientai labiausiai vertina ir valgo kiekvieną dieną – jogurtą, kefyrą, varškę, varškės sūrius. Tačiau ūkyje yra gaminama ir gurmaniška produkcija – pelėsiniai ir kitokie sūriai.

L. Palšytė ŪP tikino, kad jai prekyba turgavietėse pasiteisina. Ten klientai gauna šviežiausią produkciją, o pati ūkininkė pasikrauna geros energijos, bendraudama su pirkėjais. Naujų rinkų ji neieško, nes turimų klientų pakanka, o ir visų darbų fiziškai aprėpti nepajėgia.

Įsiliejo į rinką

Vitkauskas
Ūkininkas Gediminas Vitkauskas į Ukmergės turgų atvyksta kiekvieną šeštadienį.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 20 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/05/10

Ar tikrai tuoj neliks miškų?

Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų apie esą masiškai kertamus miškus Lietuvoje. Pasak miškininkystės sektoriaus atstovų, dalijimasis emocijas provokuojančiais kirtimų vaizdais visuomenėje sėja nepagrįstą p...
2026/05/10

Per savaitę ES šalyse dyzelino ir benzino kainos pakilo

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Europos Sąjungos šalyse vidutinė svertinė benzino kaina per savaitę padidėjo 1,1 proc., o dyzelino kaina kilo 0,1 procento. Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino ...
2026/05/10

Šluotinis sausakrūmis, arba zuikiakrūmis, – invazinis augalas

Nuo pavasario dažnai pastebimi ryškiai geltonais žiedais pasipuošę krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius) – viena iš invazinių augalų rūšių Lietuvoje. Dzūkijoje ir kituose regionuose...
2026/05/10

Vaistažolių nauda ir galimos rizikos: net ir tai, ką suteikia gamta, reikia vartoti atsakingai

Vaistažolės medicinoje naudojamos daugybę metų, o visuomenėje įsišaknijant ilgaamžiškumo tendencijoms, jų svarba prisimenama vis dažniau. Visgi vaistininkė Giedrė Stankevičienė primena, kad nors vaistažolės gali tapti puikia pag...
2026/05/10

Dirvožemis lemia derlių: ką rodo kviečių stebėjimai Tauragės krašte

Tauragės rajonas – gyvybingas ir įvairialypis žemės ūkio regionas, kuriame veikia tūkstančiai ūkių. Čia susipina smulkių, vidutinių ir stambių ūkių patirtys, o augalininkystė dažnai eina koja kojon su gyvulininkyste ir ekologiniais sprendima...
2026/05/10

Dronai statybviečių stebėsenai: mažiau trikdžių verslui, daugiau efektyvumo priežiūroje

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), stiprindama statybų sektoriaus priežiūrą, vis aktyviau taiko bepiločius orlaivius (dronus). Ši praktika nėra atsitiktinė – ji atliepia nuoseklią VDI kryptį modernizuoti priežiūros metodus, kad jie bū...
2026/05/10

Kaip protėvių amatai tampa tautiniu paveldu: ką verta žinoti?

Ar jūsų šeimoje spaudžiamas sūris, rišamos verbos ar pinami krepšiai? Galbūt puoselėjate amatą, kurio išmokote dar iš savo tėvų ar senelių? Tokiu atveju gali būti, kad ne tik kuriate autentiškus rankų darb...
2026/05/10

Karo dūmai virš Lietuvos: ar mūsų transporto sistema pasirengusi veikti ekstremaliomis sąlygomis?

Ką darytume, jei vieną dieną įprasti keliai taptų nepravažiuojami, o sprendimus tektų priimti čia ir dabar? Krizės akivaizdoje transportas iš nematomos kasdienybės dalies virsta viena svarbiausių valstybės atsparumo grandžių. Nuo to, kaip v...