Nuo strategijos rengimo keptuvės

Kokie pokyčiai įvyko rengiant Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strategijos projektą, tęsdamas parlamentinę kontrolę vakar, trečiadienį, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovų teiravosi Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Užvirė aštri diskusija.

Ambicijos turi būti pagrįstos pinigais

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dabar tarsi tarp girnų. Spaudžia ne tik laikas, per kurį reikia Europos Komisijai (EK) pateikti dokumentą, bet ir skirtingų interesų grupės, nes dėl mažėjančio kaimo plėtros biudžeto ir griežtų jo paskirstymo reikalavimų lieka nepatenkinti įvairūs poreikiai.

Dėl to jau praėjusią savaitę viešojoje erdvėje piktinosi verslo darbdaviai, o šiomis dienomis ne tik į KRK, bet ir į Prezidentą kreipėsi Aplinkosaugos koalicija, kuri piktinasi dėl strategijoje mažėjančių aplinkosauginių ambicijų. Atsakydamas į tai, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis replikavo trumpai ir aiškiai: kiekviena aplinkosauginė ambicija turi būti pagrįsta pinigais.

Šiuo atveju numatomas skatinimas už aplinkai gerus darbus akivaizdžiai nepakankamas, nors Lietuva paiso reglamente nustatytų finansavimo paskirstymo proporcijų, netgi šiek tiek jas viršija. Tarkime, aplinkosaugos ir klimato tikslams pagal EK įsipareigojimus reikia atrėžti 35 proc. viso kaimo plėtros voko, o strateginiame plane numatyta – 42 proc.

Aiškėja, kad gali žlugti Vyriausybės įsipareigojimas padidinti šalies miškingumą. Aplinkos ministerija iš savo valdomų programų rūpinasi valstybiniais miškais, taip pat planuoja vertingose teritorijose išpirkti kažkiek privačių miškų. Privačios miškininkystės plėtra ir globa pagal nutylėjimą palikta ŽŪM – tam turėtų būti skirtos lėšos iš bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP). Tačiau daugiamečio biudžeto galai nesueina, nes, būsimojo biudžeto pyrago riekę atriekus tęstiniams miškų paramos projektams, palyginti su 2016–2020 metais, parama miškams mažės apie 40 proc.

Esminis pokytis nederlingų žemių ūkininkams

KRK pasveikino Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkę Danutę Karalevičienę, perėmusią vadovavimą Lietuvos žemės ūkio tarybai. Tačiau tuo geros žinios nederlingų žemių ūkininkams kaip ir pasibaigia, nors ŽŪM atrodo kitaip. Pasak Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vadovės Jurgitos Stakėnienės, buvo rastas neblogas kompromisas.

Mažiau palankioms žemėms numatytą kuklų biudžetą (87,5 mln. Eur) nutarta padidinti pievoms ir ganykloms papildomai skiriant dalį ekoschemų biudžeto. Ši gudrybė leistų nederlingų žemių ūkininkams paramos biudžetą padidinti iki 112,5 mln. Eur. Naujojoje daugiametėje perspektyvoje parama nederlingų žemių ūkininkams bus teikiama kitokia proporcija, kompensuojant negautas pajamas: ariamojoje žemėje didelio nepalankumo žemėse 75 proc., mažesnio nepalankumo – 50 proc.; gyvulininkystės ūkiai gautų paramą pagal ekoschemų priemonę. J. Stakėnienė taip pat atskleidė planus dėl išmokų mažinimo: smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams išmokos nebus mažinamos, o dirbantiems per 200 ha ariamos žemės – bus nurėžtos perpus.

ŽŪM skaičiavimu, nederlingų žemių ūkininkams išmokos vidutiniškai mažės apie 15 proc.: siektų apie 36 Eur/ha, mažiausia būtų ariamoje žemėje mažesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovėje – apie 15,5 Eur/ha.

„Galai niekaip nesueina“, – su tokia aritmetika nenorėjo sutikti nederlingų žemių ūkininkų interesus ginantis Seimo narys Juozas Baublys. Kompromisas nedžiugina ir D. Karalevičienės. LNŽNA pirmininkė siūlė prisiminti, kad išmokos didžiajai daliai nederlingų žemių ūkininkų jau anksčiau buvo sumažintos, o dabar jie patirs dar vieną smūgį. „Nesuprantu, kas ta statistika. Neatsižvelgta į 35 tūkst. žemdirbių, nėra nė vienos schemos, kurioje taip drastiškai sumažinami pinigai“, – piktinosi ji.

Gyvūnų gerovė: dėl turinio dar nesutarta

ŽŪM per dvi savaites rado kompromisų su žemdirbiais dėl kompleksinės ekoschemos reikalavimų ariamoje žemėje, ekoschemų sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei; dėl pievų priežiūros; taip pat gyvūnų gerovės. Tačiau kol kas J. Stakėnienė detaliau neįvardijo gyvūnų gerovės turinio. Nors kalbos apie jį jau pasklido žemdirbių bendruomenėje, ŽŪM atstovė išlieka atsargi, tą klausimą apibūdino kaip problematiškiausią. „Pagal galimybes atsižvelgsime. Tikiuosi, bus parengtos patrauklios priemonės“, – sakė ministerijos departamento vadovė.

Kad nėra sutarimo, patvirtino ir pasisakymai KRK posėdyje. Yra asociacijų, kurios laikosi pozicijos, jog negalima ekoschemų biudžeto išdalyti visiems po truputį, už viską – negalima nuleisti agrarinės aplinkosaugos reikalavimų kartelės.

Dar yra baltų dėmių

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius bedė į patį viduriuką: strategiją jau norėtųsi matyti kaip vientisą dokumentą, tačiau dabar yra tik paskiri fragmentai. „Nesame įsitikinę, ar reikalavimai baigtiniai, ar keisis“, – konstatavo jis. LŪS vadovas turėjo priekaištų ministerijai dėl darbo organizavimo, nes pasitarimo išvakarėse nespėjama pateikti medžiagos, viešojoje erdvėje nėra informacijos apie darbo grupių sudarymą ir jose rengiamas diskusi- jas – kaip gimsta sprendimai, ar nėra lobizmo

Juknevičiui antrino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis: yra dalykai, dėl kurių kompromisai jau rasti, tačiau dar laukia svarbūs klausimai, dėl kurių diskusijos net nepradėtos. J. Sviderskis ragino visus dėl bendro tikslo dirbti drauge nežiūrint į darbo laiką ir savaitgalius.

2021-12-09