Ūkininkai Šulskiai – Šilutės krašto žmonės. Tik Dalia – miestietė, o Eugenijus gimęs ir augęs Šilininkų k. Sukūrę šeimą ir sulaukę pirmagimės dukros Ramintos, šalyje prasidėjus perversmams, 1994-aisiais sutuoktiniai nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą iš Šilutės į Paleičių kaimą, netoli E. Šulskio tėviškės. Nors ir buvo neramu, kad mieste gali netekti darbo, bet į kaimą traukė noras patiems užsiauginti ir valgyti sveiką maistą.
„Pati pradžia, kaip ir visiems, buvo nelengva. Pradėjome nuo skolų. Iš karto sumokėjome tik už pusę sodybos. Anyta atidavė mums karvę su veršeliu, mano mama pridėjo dar vieną veršelį. Kaimynai, Dieve, kokie drąsūs žmonės, kaip dabar pagalvoju, skolon davė devynis paršelius. Tikriausiai visas kaimas girdėdavo, kaip aš tuos paršelius šeriu ir kaip gyvuliukai iš manęs reikalauja ėdesio. Būdama visiška miestietė, mergaitė „nuo asfalto“, nemokėjau jokių kaimiškų darbų, net supratimo neturėjau, ką ir kaip reikia daryti“, – „Ūkininko patarėjui“ apie pirmuosius savarankiško ūkininkavimo žingsnius pasakojo D. Šulskienė.
Jaunoji ūkininkė ūkininkauti, kaip tvirtina dabar, mokėsi dirbdama. Ir paršelius tinkamai šerti, ir karves melžti. Nepavargdavo, tik džiaugdavosi, kai pavykdavo su tenkančiais iššūkiais susitvarkyti.
Kantrūs, darbštūs sutuoktiniai pamažu atsiskaitė už visą sodybą. Po truputį iki 16 melžiamų karvių išplėtė bandą. Tik nemenką būrį karvių melžė vis dar rankomis.
D. Šulskienė pasakojo, kad vėliau pasinaudojo galimybe dalyvauti Nitratų ir Pieno direktyvų projektuose, įsigijo pieno melžimo bakelius.
„Gyvenimas tapo mielas, lengvesnis. Tą patį darbą padarydavome be žmogiškųjų fizinių išteklių. Melžiamų karvių bandą iš savų veršelių pagausinome jau iki 50. Pieno ūkį laikėme iki 2018 m. Šiek tiek anksčiau iš Šiaulių r. esančio ūkio pas save parsivežėme ir pirmąsias mišrūnes anguses, manydami, kad bus lengviau ir paprasčiau tvarkytis. Bet dėl to labai apsigavome. Kaip greitai paaiškėjo, kiekvienas mėsinis gyvulys pasirodė esantis su savo charakteriu. Dabar galima ir pajuokauti, ir pasidžiaugti, kad mums gydytojų neprireikė, bet esame nuo angusių skaudžiai nukentėję“, – neslėpė D. Šulskienė. Mat, ūkininkai melžiamas karves buvo įpratę glostyti, o angusėms tokie meilumai, pasirodo, nepatinka.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. lapkričio 13 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.