Nuo žurnalisto plunksnos iki vyskupo pastoralo

Paskyrė dėl dorybių

Popiežius Pranciškus vasario 27 d. paskyrė Vilniaus arkivyskupijos kunigą, „Marijos radijo“ programų direktorių S. Bužauską tituliniu Casstello di Tatroporto vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. Katalikų Bažnyčios vadovas savo bulėje – pasirašytame dokumente – teigia šioms pareigoms skiriąs S. Bužauską dėl jo „tvirtų kunigiškųjų ir kartu žmogiškųjų dorybių“.

Vyskupais augziliarais arba arkivyskupais augziliarais vadinami didesnių vyskupijų arba arkivyskupijų vadovų padėjėjai. Jiems simboliškai priskiriamas istorinių, jau neegzistuojančių vyskupijų vyskupų titulas. Tokių vyskupijų vyskupai vadinami tituliniais. Casstello di Tatroporto vyskupija buvo Afrikoje, dabartinio Alžyro teritorijoje.

Kunigas S. Bužauskas po šventimų tapo tituliniu Casstello di Tatroporto vyskupu ir Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo padėjėju.

Nuotaikingas ir paprastas

Kunigo S. Bužausko vyskupo šventimams vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas, asistavo apaštalinis nuncijus Baltijos valstybėms arkivyskupas Petar Antun Rajič ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas.

„Jis nuotaikingas“, – K. Kėvalas per šventimus prisiminė, ką jis pamanė, pirmą kartą sutikęs kunigą S. Bužauską, ir minėjo kitą jo Dievo dovaną – paprastumą. Pasak K. Kėvalo, bendraudamas su vienais žmonėmis jautiesi tarsi laikytum egzaminą, o su kitais – ilsiesi. Poilsį teikiąs S. Bužausko paprastumas kyla iš jo žmones mylinčios širdies.

K. Kėvalas, pasitelkęs vyskupu šventinamojo pasakojimą, priminė jo kelią į kunigystę.

Rodė ženklus

S. Bužauskas, studijuodamas žurnalistiką, 1997–1998 m. dirbdamas korespondentu „Ūkininko patarėjuje“, o vėliau – bibliotekininku Vilniaus universiteto bibliotekoje, ilgėjosi kitokio gyvenimo ir juto ženklus, bylojančius, kad Dievas skatina jį rinktis kunigystę. „Turbūt studijuoji teologiją?“ – kartą S. Bužausko paklausė jį ŪP automobiliu vežęs vairuotojas. „Turbūt jis perkaito, jei to manęs klausia“, – tuomet pamanė korespondentas.

S. Bužauskas, trokšdamas tarnauti artimui, įsitraukė į vaikus su negalia ir jų tėvus vienijančią „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenę. Jos šventėje mergaitė paklausė Sauliaus: „Jūs turbūt kunigas?“ Šis sutrikęs pagalvojo: „Iš kur ji žino apie mano svarstymus?“ Kartą jis pasigedo savo krepšio, padėto prie Vilniaus bažnyčios šventoriaus vartų. Tačiau netruko jį rasti tolėliau mieste. Ženklų, kad Dievas jį myli, juo rūpinasi ir ragina neabejoti kunigystės pašaukimu, būta daug.

Atsakingas

S. Bužauskas 2001 m. įstojo į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją. Jai tuomet vadovavo dabartinis Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas. Jis S. Bužausko šventimuose taip pat pasidalijo prisiminimais. Saulius, jau gana brandaus amžiaus stodamas į seminariją, labai jaudinosi ir, psichologės paklaustas, kaip jaučiasi, atsakė: „Normaliai“, o pasiteiravus, ar jo nugara šlapia, tarė: „Taip“. G. Grušas sakė tokį pat nerimą, bylojantį apie didelę atsakomybę, jo veide regįs ir dabar – per vyskupo šventimus.

S. Bužauskas, 2008 m. įšventintas kunigu, iki 2014 m. tarnavo vikaru Vilniaus arkikatedros parapijoje, vėliau buvo Šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvu, tarnavo vikaru Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje, 2011–2019 m. buvo Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos kapelionu. Studijuodamas seminarijoje ir tapęs kunigu, rengė stovyklas vaikams, jaunimui, šeimoms.

Herbe – avilys, bitė, lelija

„Kai stovykloje vaikas palinkėjo man sveikatos ir tapti vyskupu, visi pasijuokėme. Ir štai išsipildė linkėjimas“, – sakė vyskupu įšventintas S. Bužauskas, patvirtindamas, kad Dievo keliai nežinomi. Jis anksčiau nė svajoti apie kunigystę, juolab vyskupystę, nedrįsęs, tačiau, kas atrodė neįmanoma, virto realybe. Ne veltui S. Bužauskas savo, kaip vyskupo, šūkiu pasirinko Šventojo Rašto Morkaus evangelijos žodžius „Dievui viskas įmanoma“ (lot. Deo omnia possibilia). Jo vyskupiškajame herbe – keturi vaizdai: Jėzaus monograma (graikiškai rašomo šio vardo pirmosios trys raidės IHS su kryželiu virš H), avilys ir bitė, taurė su ostija, lelija.

„Žodis „Jėzus“ yra paguoda sunkumuose, trumpiausia malda. Avilį ir bitę pasiskolinau iš vyskupų globėjo šv. Ambraziejaus ikonografijos. Bičių avilys simbolizuoja darnią, darbščią, vieningą Bažnyčios bendruomenę, o medus – žmones gydantį, guodžiantį, stiprinantį, džiuginantį Dievo žodžio saldumą. Bitė yra Bažnyčios ir Šventosios Dvasios, taurė su ostija – Eucharistijos, lelija – tyrumo, skaistumo, Švč. Mergelės Marijos, šv. Antano Paduviečio ir šv. Kazimiero simbolis. Be to, Antanas – mano krikšto, Kazimieras – sutvirtinimo vardas: jie mane globoja, – kodėl pasirinko šiuos herbo vaizdus ir ką jie reiškia, ŪP aiškino vyskupas S. Bužauskas, pridurdamas, kad mėgsta medų, bitininkavo jo tėvas, krikšto tėvas, senelis. – Su seneliu nuėjęs pas bites, pūsdavau dūlį, kad nesugeltų.“

Domina augalai

S. Bužauskas vyskupo tarnystę pavedė šv. Ambraziejaus globai. Prieš vyskupo šventimus nuvyko į Italiją pasimelsti prie šio šventojo kapo ir relikvijų. Ambraziejui taip pat vaikas išpranašavo, kad jis taps kunigu. „Būkite kaip vaikai“, – tikintiesiems linki S. Bužauskas. Jis, dirbdamas ŪP, rengė skyrelį „Močiutės Julijos darželis“. Pasak S. Bužausko, jo močiutė Julija mėgo gėles. „Ir man patinka augalai. Nepraeinu pro šalį jų nepažiūrėjęs. Anksčiau auginau lelijų. Tai lepus augalas – nemėgsta, kai gruntinis vanduo aukštai, šlapia. Dar turiu kelias lelijas ir amarilių kolekciją. Gaila, sunyko kelios veislės buksmedžių, kuriuos padauginau. Gėlių auginu „Marijos radijo“ kabinete. Mano žurnalistikos studijų diplominis darbas – apie Lietuvos gėlininkus selekcininkus, išvedinėjusius lelijų veisles“, – kaip susijęs su žeme, ŪP paprašytas pasakojo vyskupas S. Bužauskas.

Randa išeitį

„Nuliūdau sužinojusi, kad vienturtis sūnus renkasi kunigystę. Iš pradžių nepritariau tokiam žingsniui: norėjau, kad sukurtų šeimą, susilauktų vaikų, o aš turėčiau anūkų. Lengviau pasidarė, kai jam tariau: „Vaikeli, tavo reikalas, vis tiek tave remsiu“, – prisiminimais su ŪP dalijosi Elvyra Bužauskienė.

„Darbštus, linksmas, kuklus, geba žmonėms suteikti vilties, randa netikėtą išeitį iš nemalonios situacijos“, – vyskupo S. Bužausko savybes ŪP vardijo jo mama, bendradarbiai. „Kai viena moteris barė kunigus, atėjęs kunigas Saulius pagyrė jos paltą, ir ji atlyžo“, – prisiminė jie.

Šventimuose dalyvavęs Apaštalų Sosto garbės prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas nepamiršo Kauno mažojoje Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje 1972-aisiais pakrikštijęs tais metais Garliavoje, Kauno r., gimusį S. Bužauską.

Autorės ir Dariaus VASILIAUSKO  nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.